Aforizmai

02 21. Aforizmai

Hans Norbert Janovski

Aš jam tik truputį susuksiu galvą, - pamanė gyvatė, - ir apsivijo apie kaklą.

Ar gali kas būti baisiau už pragarą žemėje?

Ir su šypsena galima parodyti dantis.

Mąstytojo nustebimas rašant tiesą: ji pasislėpė nuo jo - tarp eilučių.

Tėvai bręsta lėčiau negu vaikai.

Mirtis - demokratė: joje visi lygūs.

Kad būtum žmogus, reikia ir tikėti tuo, ką žinai.

Kodėl gi jis manęs nekenčia? Juk mes niekad nebuvom draugai.

Kas lieka iš meilės? Liūdesys arba neapykanta.

Kas nekenčia savęs, tas negali mylėti kito.

Pažvelk į veidrodį ir pasitikrink, ar tu neklysti.

Kas visą tiesą sako, tas turi mirti.

Giljotinos humaniškumas: individualus aptarnavimas.

Meilė yra proto tiesa.

Priešininkai, kurie vienas kitą įtikina, dažnai yra nesutaikomi priešai.

Ir kieti riešutai gali būti tuščiaviduriai.

Kuo tikslesnė klaida, tuo arčiau tiesa.

Utopinis socializmas: kai varguoliai turės daugiau negu turtuoliai.

Pažanga: pirma jis apgaudinėjo tik kitus, dabar jis apgaudinėja save.

Jožodžiai buvo tokie slidūs, kad jis dažnai pats paslysdavo.

Kam niekad nereikėjo pėdsakų slėpti, tas jokių ir nepaliko.

Faktai yra tik kita tiesos pusė.

Naivus klausimas: kas apmoka tautų laimę?

Sėkmės receptas: viena kaukė, tačiau daug veidų.

Kas drįsta sakyti aš, tas netinkamas statistikai.

Kur trūksta žodžių, išdavystė ir tylėjimas.

Kai tu tiesą sakai, apgaudinėji pats save.

Vertė Vytautas Karalius