Aforizmai

Boris Krutier

Sunku visą laiką būti žmogum. Trukdo žmonės

Žmogus gali viską, bet nori dar daugiau

Žmogui sparnai duoti ne tam, kad jis apsimestų angelu

Idealistai lenda į sielą, materialistai - į kišenę

Noras iš naujo pradėti gyvenimą - ne iš gero gyvenimo

Kiekvienas laiko save ne kiekvienu

Vieni neša į Golgotą savo kryžių, kiti - plaktuką ir vinis

Tylėjimas tik tada auksas, kai turi ką pasakyti

Pakaustė arklį, nors raišavo raitelis

Kol žmogui nepasakysi, kas jis, nesužinosi - kas tu

Abejonė- tikėjimo pradžia

Gyventi reikia taip, kad norėtum pakartoti

Optimistas kuria ateities planus, pesimistui tenka juos vykdyti

Kvailystės, kurias mes sakome, niekas lyginant su kvailystėmis, kurias mes darom

Protingam lengviau įrodyti, kad jis - kvailys

Neužduok klausimų, į kuriuos neturi atsakymo

Gyvenimas nepasisekė, bet pabandymą jam įskaitė

Dauguma svajoja taip, kaip mažuma

Pinigai gadina žmogų, jis dar nori ir laimės

Gyvenimas teka. Neleisk jam išdžiūti

Pabandė gyventi savo protu, bet neužteko

Negalvok apie save blogiau, negu apie tave galvoja

Jei tu niekaip nerandi savęs, gal ne šito ieškai

Nelaukė iš savęs nieko gero

Gulinčius reikia mušti, kad neužsigulėtų

Kad į pasaulį žvelgtumėt skaidriomis akimis, juokitės iki ašarų!

Kuo daugiau žmoguje humoro jausmo, tuo mažiau vietos kitiems jausmą

Nesiskųsk likimu tiems, kuriems jis šypsosi

Sąžinė prabyla kiekviename žmoguje, tačiau ne su kiekvienu randa bendrą kalbą

Žengti pirmąjį žingsnį sunku, paskutinį - baisu

Žalia spalva taip nuramina, kad užmiršti raudoną ją

Niekas taip netrukdo gerai gyventi, kaip noras gyventi gražiai

Kai kada vos spėjus pagalvoti, jau įsako nutilti

Kuo toliau ateitis, tuo ji šviesesnė

Visi mes mirtingi, kol gyvi

Naujos taisyklės pagimdo naujas išimtis

Likimu netikėjo, bet nuolatos juo skundėsi

Vertė Vytautas Karalius

Atgal

Reklama