VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Aforizmai

09 13. Šis bei tas

Trečia valanda visada yra per vėlu arba per anksti daryti ką nori.

Jaunystėje mes gyvename svajonėmis, brandos amžiuje – tikrumu, senatvėje – prisiminimais.

Protą galandame patys, ir įsipjauname patys pirmi.

Nulis – visumos vaizdinė priemonė.

Pranašo pradžia – visi keliai veda į dykumas.

Nei vienas nesigailėjo, kas tvarkė liežuvį.

Kai kada tylėjimas yra išmintingiausias atsakymas.

Gyvenimas ar mirtis priklauso nuo liežuvio.

Drąsa per bedugnę viltimi joja.

Vienatvė – dalinė gyvenimo netektis, užtat neišvengiamai lydi liūdesys.

Vilties siūlelis išlaiko nelaimių ir kančių liūtis.

Keista, bet mes gyvenimą paliekame savęs nepažinę. Jį pažįstame tik patirtimi.

Širdies nerimas be įrodymų teisus, nes jis - lemties kuždesys.

Niekam nereikalingas tas, kam reikalingas tik jis pats.

Iš paradokso juokiamės dukart: pirmąjį dėl to, kad nesuprantame, antrąjį – kad negalime suprasti.

Gyvenimo sėkmei daug svarbiau mokėti elgtis su žmonėmis, negu turėti talentą.

Tavo kiekvienas poelgis atsispindi kituose: neužmiršk – šalia tavęs – žmogus.

Įžeidinėjimai tai neteisiųjų argumentai.

Geriau būti vienam , negu blogoje kompanijoje.

Nenusiminkime, turėdami galvoje tai, kad sunkiausiai pakeliamos nelaimės yra tos, kurios niekada neateina.

Apsiskaitęs kvailys yra didesnis kvailys negu nemokša.

Garbės troškimas – baisi jėga, veikianti mumyse ir prieš mus pačius.

Pats juokingiausias noras – tai noras visiems patikti.

Charakteris kaip ir gėlė, atsiskleidžia tik gerai laistomas.

Kalba – išdavystė. Tylėjimas – melas. Už kalbos ir tylėjimo ribų yra išeitis.

Žmogus praplečia kelią, o ne kelias praplečia žmogų.

Pakanka, kad žodžiai išreikštų prasmę.

Parengė Stasys Prakapas, Kanada

Atgal