VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Aforizmai

12 13. Aforizmai

Hermann Rosenkranz

Aš esu vėliavos kotas - laimingas be vėliavos.

Skepticizmo lakoniškumas: nė vienu žodžiu per daug, nė vienu klaus­tuku per mažai.

Prieš veidrodį: Dar pažiūrėsim, kuris ilgiau atlaikys.

Tylos minutė klastingai nužudytam tylėjimui pagerbti.

Mano minčių atoslūgis užtvindo mane.

Šventikas: darbininkas anoniminių alkoholikų vynuogyne.

Aš esu sustingusi lava, niekad nemačiusi ugnikalnio iš vidaus.

Anksčiau jis mąstė, dabar jis apsiskaitęs.

Aš esu sužeidžiamas, tačiau net žaizdos lieka paviršutiniškos.

Aš myliu kiekvieną savo artimąją, bet prašau laikytis eilės.

Finišo tiesiojoj mane aplenkia mano beviltiškumas.

Jokios nelaimės nepraleisti - nė mažiausios: gal būt ji paskutinė.

Ir niekšystė turi savo gerąją pusę: ji yra sėsli.

Viltis miršta paskutinė. Aš dalyvausiu jos laidotuvėse.

Tikslai turi būti per aukšti, nes šiaip juos pasiekiam.

Mano aforizmai priešinasi ištempiami.

Mano šešėlis atkakliai reikalauja keistis vaidmenimis su manim: aš jam per tingus.

Saulėtoje gyvenimo pusėje: šešėlinė ekonomika.

Ydosdorumas: jos pastovumas.

Prie mirusios aistros kapo dažniausiai sutinkam vedusius.

Kas netiki dangumi, tas nesirūpina ir medžių augimu.

Aš noriu būti vienišas. Kas man tame padės?

Koks bus mano paskutinis žodis? Nepaisant.

Diplomatas plius veidmainė. Ir santuoka sėkminga.

Vienatvė. Nesvarbu su kuo.

Ką dievai myli, tą jie pasiunčia į  pasaulį ateistu.

Dovanok, aš neišgirdau tavo tylėjimo.

 

Vertė Vytautas Karalius

Atgal