Laba diena, gerbiamas Leonai Kerosieriau,

 Rašau Jums dėl mons. Alf. Svarinsko buto ir archyvo likimo, iš arti teko stebėti šią dramą ir niekšingą monsinjoro atminimo ištrynimą. Norėčiau daugiau apie tai papasakoti, jei Jums ar kitiems monsinjoro bendražygiams tai būtų įdomu ir svarbu.

Vilniuje jokio iškilmingo renginio nebuvo monsinjoro šimtmečiui paminėti, bent jau aš apie tokį nieko nežinau, tad labai liūdna. Perskaičiau “XXI amžiuje” gerbiamo Gedimino Adomaičio straipsnį, skirtą mons. Alfonso Svarinsko 100-osioms gimimo metinėms.  Straipsnio pabaigoje Gediminas Adomaitis rašo: “Liko neįvykdyta ir paskutinė monsinjoro valia- butą Odminių g. (10-2) niekam neatiduoti ir neparduoti, tegul jis lieka kaip paminklas Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos sukūrimui.” Labai norėčiau gerbiamam Gediminui Adomaičiui, Jums ir kitiems, kas neabejingas monsinjoro Alfonso atminimui, papasakoti, kaip buvo įvykdyta ši išdavystė, ir kur, mano manymu, dauguma vertybių iš buto buvo išvežtos su vienuolių, paveldėjusių butą, žinia ir susitarimu. Radau Sąjūdžio puslapyje Jūsų adresą, kuriuo ir siunčiu šį laišką.

Esu mokytojos lituanistės Natalijos Bucevičiūtės (1930-2023), kuri gyveno Odminių g. 10-1 bute (pirmame namo aukšte) dukterėčia. Gedimino Adomaičio straipsnį “XXI amžiuje” man parodė mano mama, Natalijos sesuo. Mums buvo labai skaudu stebėti, kaip Eucharistinio Jėzaus kongregacijos vienuolės pasielgė paveldėję mons. A. Svarinsko butą. Kam rašėme, į ką kreipėmės, kam pasakojome, niekas nieko negalėjo padaryti. Vyskupas J. Kauneckas dar 2020 m. rašė laiške, kad tikriausiai vienuolės parduos butą, nes nėjo į jokias kalbas apie muziejaus steigimą bent viename buto kambaryje. Tai siūlė ir tuomečiam Kauno arkivyskupui S. Tamkevičiui, tačiau jis nieko nesiėmė. Taip pat supratome, kad labai daug neteisingų kalbų apie Nataliją, ir apie namo reikalus buvo paskleista tam, kad būtų lengviau tyliai įvykdyti monsinjoro A. Svarinsko buto pardavimą. Monsinjoras su mano teta ir kitais namo gyventojais buvo įkūręs namo bendriją, kurios dokumentais vienuolės ir pasinaudojo, kad pamėgintų pasisavinti ne tik monsinjoro butą, bet ir palėpę, ir namo rūsį. Pernai spaudoje teko skaityti straipsnį “Monsinjoro Alfonso Svarinsko paskutinė valia neįvykdyta”, jame labai tiksliai aprašyti buto pardavimo motyvai, tik yra netikslumas, parašyta, jog verslininkų buvo išpirkti visi namo butai. Tai netiesa, ir vienuolės šią klaidingą žinią sąmoningai visiems platino. Odminių g. 10-1 butas tebėra iki šios dienos neparduotas jokiems verslininkams. Mes, Natalijos artimieji, kuriems priklauso šis butas, vis dar tikimės išlaikyti jį ir išsaugoti jame esančius svarbius istorinius dokumentus, laiškus, nuotraukas ateities kartoms, kaip kad ir monsinjoras norėjo išsaugoti 10-2 butą kaip paminklą Lietuvai.  Išlikusios Namų knygos byloja, kad čia gyveno ne tik prelatas M. Krupavičius, Lazdynų Pelėda ar kun. J. Tumas- Vaižgantas, bet ir arkivyskupas kankinys M. Reinys, karo metu žuvęs kun. Kristupas Čibiras, kiti Vilniaus krašto kunigai šviesuoliai. Jų dovanotos portretinės nuotraukos su atminimo užrašais namo savininkams, atvaizdai su Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojais ir moksleiviais, visi kiti namų knygos įrašai ir nuotraukų albumai yra išsaugoti Natalijos Bucevičiūtės bute Odminių g. 10-1, kuriame ji globojo ir slaugė senąsias namo savininkes. Šiame bute metus laiko gyveno 1964 m. iš antro kalinimo grįžęs kunigas A. Svarinskas, jis jų kambaryje aukodavo  Šv. Mišias. Bute gyveno iki karo banke dirbęs Juozapas Žebrauskas, Vailokaičių giminaitis, 1964 m. priėmęs savo kambaryje gyventi monsinjorą. Jo sesuo mokytoja Ona Žebrauskaitė, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti narė, dirbusi sykiu su kraštiečiu Jonu Basanavičiumi, ir sovietmečiu lankydavusi brolį Juozapą, atvykusi į Vilnių iš Pilviškių. Bute yra išlikę ir šios iškilios Žebrauskų šeimos nuotraukos. Su Natalija bendravo Nepriklausomos Lietuvos generolo Jono Juodišiaus našlė Leokadija Juodišienė, gyvenusi kaimynystėje pulkininko Prano Saladžiaus sesuo mokytoja vienuolė Uršulė Saladžiūtė, politiniai kaliniai Valentinas Ardžiūnas ir kunigas Kastytis Matulionis, Jadvyga Bieliauskienė, sesuo Nijolė Sadūnaitė, s. Valerija Bungardaitė, kiti Lietuvos patriotai. Visus šiuos žmones atsimena mano mama, kuri studijuodama VU medicinos fakultete, gyveno pas savo seserį Nataliją. Yra išlikę politinio kalinio Viktoro Petkaus laiškai Natalijai, su kuriuo Natalija buvo susituokusi ir daug kartų jį lankė lageriuose. Tų laiškų ištraukas spausdino LKB Kronikoje, taip  viešinant kalinimo aplinkybes, buvo įmanoma išsaugoti režimo nekenčiamo kalinio gyvybę. Natalija išsaugojo šiuos laiškus ir V.Petkaus užrašų sąsiuvinius, vestus nelaisvės sąlygomis, ir 1988-89 m. iš viso pasaulio plaukusius palaikymo laiškus politinių kalinių šeimoms. Daugybė nuotraukų, dokumentų ir laiškų yra niekur nepublikuoti, sovietmečiu name gyvenę žmonės užmiršti, o pastaruoju metu net bandoma juos juodinti, iškreipiant ir perkuriant istoriją.

Prie savo laiško pridedu monsinjoro raštą apie sunkias įsikūrimo Odminių g. 10-2 aplinkybes. Pabaigoje pranašingai parašęs apie mafijozų nupirktą butą, jis ko gero nebūtų net susapnavęs, kad su tais mafijozais kuo gražiausiai bendraus ir butą savo noru jiems parduos s. Monikos Gavėnaitės vienuolija.

Galėčiau smulkiau viską papasakoti, jei turėtumėte noro išgirsti visą istoriją. Dar turime vilties išsaugoti Odminių g. 10-1 butą su archyvu šiame name. Gaila, kad su 10-2 butu buvo taip pasielgta, tačiau neprarandu vilties, kad dalį mons. A. Svarinsko išvežtų vertybių dar galima būtų susigrąžinti, o ateityje  kartu su Natalijos išsaugota namo istorine medžiaga įrengti butą-muziejų.

Praneškite man, jei Jūs ar kas nors kitas iš monsinjorą atsimenančių ir jį gerbiančių žmonių norėsite susitikti ir  išgirsti mons. A. Svarinsko buto ir jame saugotų vertybių dingimo aplinkybes.

Mano tel. nr.: +370 670 833 29, Laura.

El.paštas:[email protected]

Pagarbiai

Laura Mikelionytė

Vienas priedas• Nuskaitė „Gmail“