VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

2012-04-17
Jau ne kartą rašėme apie spalvingą Adolfo Hitlerio asmenybę (tironas, dailininkas, žydiškos kilmės, gėjus etc.), apie jo bičiulystę su Josifu Stalinu ir neapykantą bolševizmui bei judaizmui, klastingas varžybas, kas ką apgaus II pasaulinio karo išvakarėse, apie tariamą jo mirtį Antarktidoje 1971 m., apie jo ištikimiausius pagalbininkus žydus ir t.t. Atrodo, jau atskleisti kone visi šio XX-ojo amžiaus barbaro ir kartu puikaus stratego bruožai. Bet štai artėja balandžio pabaiga –atsitiktinių sutapimų A.Hitlerio biografijoje metas. Gimė 1889 04 20, mirė 1945 04 30. Gyveno 56 metus ir 10 dienų. Nusižudė (nors yra ir kitų versijų) 13-me bunkeryje, užimtame sausio 16 d. Prieš tai nusinuodijo vos 33 m. sulaukusi Eva Braun, su kuria susituokė balandžio 28-ąją, tad kartu gyveno tik vieną naktį, o ir ta naktis –toli gražu ne vedybinė –buvo lemtinga. Plačiau
2012-03-27
Šiais metais minime legendinio Lietuvos katalikų pogrindžio periodinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ 40 – metį. Šis 1972 m. Simne Sigito Tamkevičiaus iniciatyva pasirodęs leidinys keldavo daug problemų to meto sovietinės imperijos režimui, kuris tuo metu kaip tik ieškojo kompromiso su Vakarų demokratinėmis valstybėmis ir buvo pasirašęs žmogaus teisių susitarimus. Todėl žinios apie KGB represijas prieš tikinčiuosius, ypač pasiekiančios Vakarų pasaulio informacines priemones, transliuojamos ir radijo kanalais, buvo tikrai neparankios ir nenaudingos sovietų režimui. Ta proga norėčiau pristatyt vieną pogrindžio lietuviškos periodinės spaudos organizatorių – kunigą Praną Račiūną. Plačiau
2012-03-23
Kunigas F. Ereminas paliko rašto darbų: 1947 m., vyskupo K.Paltaroko pageidavimu, parašė Daujėnų parapijos istoriją, rašė laiškus savo bičiuliams daujėniškiams, priverstiems palikti gimtąjį kraštą. Laiškai, rašyti Šimkūnams į Panevėžį išsaugoti ir išspausdinti knygoje „Daujėnai“. Plačiau
2012-03-23
„Lietuvos Aidas“ politikos apžvalgininkė Inga Volskytė kalbina Kauno automobilių turgų valdantį UAB „Varanas“ direktorių Valentiną Naujanį. Plačiau
2012-03-23
Žemaitijos žemė išaugino nepaprastai daug dievdirbių. Apie juos rašė dailininkas A. Varnas, fotografas, kraštotyrininkas B. Buračas, istorikas A. Stravinskas. Ne veltui šis vakarinis Lietuvos kraštas vadinamas medinės skulptūros ir mažosios sakralinės architektūros kraštu. Telšiai, Plungė, Kretinga, Kelmė ir Šilalė – tai tie žemaičių rajonai, kuriuose buvo sukoncentruota didžiulė šio žanro liaudies meno savastis. Šiandien šių kūrinių sumažėjo iki išnykimo ribos, išskyrus tuos tradicinius paminklus, kurie stovėjo sodybose, bažnyčių šventoriuose, kapinėse. Visa kita sovietmečiu buvo išgriauta, suniokota, sunaikinta, pagrobta, išparduota, o neretai – sudeginta. Laimei, kai kas suspėta užfiksuoti „Lietuvių liaudies meno“ tomuose, kitokiuose albumuose. Plačiau
2012-03-23
Paįstryje (Panevėžio r.) kasmet viena ar kitokia forma yra paminima Knygnešio diena. Paprastai kovo 16-tą dieną aplankome knygnešio Kostanto Banio kapą Paįstrio kapinėse ir uždegame žvakeles. Prieš Knygnešio dieną Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Paįstrio filialo vyr. bibliotekininkė Jūratė Blaževičienė parengė teminę parodėlę. Ji skirta šiai unikaliai ir svarbiai dienai, nes tik Lietuva - vienintelė pasaulyje - teturėjo knygnešius. Plačiau
2012-03-23
Išmanusis internetas vokiečių kalba pateikia daugiau kaip 5000 straipsnių apie Vokietijos prezidentą Joachimą Gaucką – buvusį evangelikų kunigą, gulago kalinio sūnų, žmogaus teisių gynėją, Štazi archyvo steigėją ir vadovą. Iš kelių didžiuosiuose laikraščiuose paskelbtų straipsnių filosofiniu užmoju ir politologinėmis įžvalgomis išsiskiria Heriberto Pranti komentaras, paskelbtas populiariame Vokietijos dienraštyje sueddeutschezeitung.de. Siūlome skaitytojams šiek tiek sutrumpintą straipsnį. Plačiau
2012-03-20
Deimantinio karaliavimo jubiliejaus proga Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II (Elizabeth II) savo kalboje dar kartą akcentavo esanti atsidavusi savo šalies tarnavimui ir jos žmonėms, skelbia BBC. Plačiau
2012-03-16
Taip, tokia gatvė yra Vilniuje, o joje įsikūręs visai Lietuvai, o gal labiausiai jos mokykloms, vaikų darželiams, vaikų globos namams, specializuotoms vaikų ligoninėms žinomas Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas. Jau trylika metų veikia ši įstaiga. O kiekviena veikla turi pradžią. Plačiau
2012-03-06
1945 m. gruodyje Jonas Noreika - generolas Vėtra, Stasys Gorodeckis – Radžiūnas ir Ona Lukauskaitė - Poškienė įkūrė Lietuvos tautinę tarybą (toliau LTT) ir pradėjo veiksmus visų okupacijai besipriešinančių organizacijų suvienijimui. Leido direktyvas ir įsakymus periferijoje esantiems partizanų daliniams bei kitoms pasipriešinimo organizacijoms, nustatinėjo ryšius su jomis. Plačiau
2012-03-06
Tikriausiai ne aš vienas pastebėjau, kad tūlam verslo ar pramogų pasaulio banginiui, sustabarėjusiam politikui ar valdininkui visuomeninės veiklos entuziastas – altruistas ar idealistas kelia savotišką alergiją. Skeptikų nuostabai aš linkęs pritarti romantikams, manantiems, kad tautos dvasios tvarumą sąlygoja nemenkos reikšmės veiksnys – koks nuošimtis tėvynainių yra idealistai. Tai tokie žmonės, kurie ne deklaratyviais postringavimais apie patriotizmą, o kiekvieną dieną šeimoje, mokykloje, darbe ir visuomeniniame gyvenime pagal išgales triūsia Lietuvos, jos žmonių labui. Plačiau
2012-03-02
Vilniaus universiteto biblioteka ir Užsienio reikalų ministerija penktadienį surengė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kanclerio ir Abiejų tautų respublikos užsienio reikalų ministro Jokimo Liutauro Chreptavičiaus 200-ųjų mirties metinių minėjimą, skirtą prisiminti jo asmenybę, veiklą ir nuopelnus Lietuvos valstybei, švietimui ir kultūrai. Plačiau
2012-02-14
Emilijos Pliaterytės atminimo draugija, rengdama savo ataskaitinį suvažiavimą, prieš tai kartu su Taikos vėliavos komitetu surengė konferenciją „Ką Emilija Pliaterytė veiktų šiandien?“ Renginys vyko sausio 21 dieną Mokytojų namų svetainėje. Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos mokinių grupė atliko himną, skirtą E.Pliaterytei. Po to suvaidinta ištrauka iš Pilaitės liaudies teatro epinės dramos „Mano vardas - Lietuva“, skirta Emilijai Pliaterytei, 1831 m. sukilimo dalyvei, kapitonei. Visas spektaklis - tai dešimties garsių moterų paveikslai, išsidėstę Lietuvos istorijos tūkstantmetyje, pradedant nuo Barboros Radvilaitės iki šių dienų didvyrės Loretos Asanavičiūtės. Spektaklio scenarijaus autorė ir režisierė - Dalia Tarailienė. Plačiau
2012-02-07
2012 metų vasario 27 dieną sukaks 120 metų, kai gimė vienas iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrų, kuriam likimas lėmė ministrauti sunkiais ir lemtingais mūsų šaliai Antrojo pasaulinio karo metais. Plačiau
2012-02-07
Kai studijavau, seminarijoje mokėsi per 400 klierikų. Maironis ėjo rektoriaus pareigas, aišku, gana sunkias ir įtemptas. Buvo labai oficialus, jautė distanciją tarp dėstytojo ir studento. Aš pats taip artimai Maironio nepažinau ir ryšio nepalaikiau, bet kaip studentui seminaristui man jis padarė didžiulį įspūdį. Plačiau
2012-02-03
1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro profesoriaus Prano Dovydaičio (1886 12 02 – 1942 11 04) gimimo 125 metų minėjimas įvyko 2011 m. gruodžio 3 d. Signatarų namuose Vilniuje, Pilies g. 26. Susirinkimo vedėjas aktorius Petras Venclovas tarp pranešimų deklamavo žymių poetų eiles. Plačiau
2012-02-03
Literatūrinės pasakos „karaliumi“ galėtume vadinti poetą Martyną Vainilaitį. Pastaraisiais metais išleistos jo knygos „Kaulo bobos apžavai“, „Karaliaus žentas“ byloja, kad literatūrinės pasakos poetui davė tarsi naują atgimimą. Nenuostabu, kad ir šiandien dar tos knygos yra labai populiarios ir skaitomos. Tai eiliuotos stebuklinės pasakos meilės tema. Kaip teigia J.Linkevičius savo knygoje apie Martyną Vainilaitį „Su volungėlės plunksna“, ta tema ypač originaliai išnarpliota pasakoje „Vaivorykščių audėja“ - viename didžiausių, o, kritiko K. Urbos nuomone, ir viename brandžiausių pastarojo meto poeto kūrinių. Plačiau
2012-01-27
Į Skapiškį atvykstantys mokslo žmonės, kultūros veikėjai, dvasininkai dažnai lankosi ir Aldonos Beleckaitės Kytrienės namuose: klauso jos pasakojimų apie Skapiškyje dirbusius dvasininkus, vargonininkus, sunkius pokario metus apie sovietmečiu jos vyro brolio architekto Leono Kytros (1913–2003) nuo sunaikinimo išgelbėtą Misijų paminklą esantį miestelio centre ir kt. Belieka tik stebėtis, kad ligų varginama, 2012 m. sausio 1 d. sulaukusi 80-ties metų Aldona Kytrienė nepaliauja kituose ieškoti gėrio ir džiaugtis kiekviena Dievo dovanota gyvenimo akimirka. Plačiau
2012-01-24
Šį sausį Lietuva pažymi žinomo poeto, rašytojo ir vertėjo Albino Žukausko šimtąsias gimimo metines. Apie jo indėlį į Lietuvos kultūrą, lietuvių literatūrą šį kartą nenorėčiau daug kalbėti, nors jis pirmąjį savo poezijos rinkinį „Laikai ir žmonės“ išleido dar prieškariniame Vilniuje, 1938 metais, vėliau, išleido dar kelias dešimtis autorinių knygų, buvo apdovanotas visomis įmanomomis premijomis ir apdovanojimais, kurie tuomet buvo mūsų respublikoje. Plačiau