VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

2012-01-27
Į Skapiškį atvykstantys mokslo žmonės, kultūros veikėjai, dvasininkai dažnai lankosi ir Aldonos Beleckaitės Kytrienės namuose: klauso jos pasakojimų apie Skapiškyje dirbusius dvasininkus, vargonininkus, sunkius pokario metus apie sovietmečiu jos vyro brolio architekto Leono Kytros (1913–2003) nuo sunaikinimo išgelbėtą Misijų paminklą esantį miestelio centre ir kt. Belieka tik stebėtis, kad ligų varginama, 2012 m. sausio 1 d. sulaukusi 80-ties metų Aldona Kytrienė nepaliauja kituose ieškoti gėrio ir džiaugtis kiekviena Dievo dovanota gyvenimo akimirka. Plačiau
2012-01-24
Šį sausį Lietuva pažymi žinomo poeto, rašytojo ir vertėjo Albino Žukausko šimtąsias gimimo metines. Apie jo indėlį į Lietuvos kultūrą, lietuvių literatūrą šį kartą nenorėčiau daug kalbėti, nors jis pirmąjį savo poezijos rinkinį „Laikai ir žmonės“ išleido dar prieškariniame Vilniuje, 1938 metais, vėliau, išleido dar kelias dešimtis autorinių knygų, buvo apdovanotas visomis įmanomomis premijomis ir apdovanojimais, kurie tuomet buvo mūsų respublikoje. Plačiau
2012-01-03
Susirinkime privalo dalyvauti visi RMA nariai (akademikai, nariai-korespondentai). Prieš Naujuosius metus iš Maskvos grįžęs akademikas Kazimieras Ragulskis, buvęs TSRS MA narys-korespondentas, teigė: „Rusija turi daug labai žymių pasaulio mastu mokslininkų. Plačiau
2011-12-30
„Pirmieji įspūdžiai buvo nenusakomi, vaizdas pritrenkiantis“ – taip ne pirmą kartą kartoja žurnalistas ir režisierius Jonas Ohmanas, atvykęs į Lietuvą 1991 metais ir gyvenantis čia iki šiol. Plačiau
2011-12-16
  2011 metų kovo 9 dieną įkurta Baisogalos istorinio – kultūrinio paveldo kaupimo ir išsaugojimo iniciatyvinė grupė, siekianti išsaugoti Baisogalos miestelio ir jo apylinkių paveldą bei suburti žmones, kuriuos vienija panašūs interesai. Kraštiečio poeto, žurnalisto, agronomo, laisvės kovotojo Balio Gaidžiūno 100 – ųjų gimimo metinių minėjimas – vienas iš iniciatyvinės grupės renginių. Plačiau
2011-11-25
  Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas archeologas Vykintas Vaitkevičius sako, kad už atminties institucijų saugomus tautos kultūros turtus negali būti reikalaujama užmokesčio, nes jį jau sumokėjo praėjusios kartos, o saugojimo prasmė - dalytis. Plačiau
2011-11-25
  Pranas Dovydaitis gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apskr. Višakio Rūdos valsč. Runkių kaime. Skaityti ir rašyti mokėsi namuose, o nuo 1896 m. žiemomis su pertraukomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą. Mokslas sekėsi labai gerai ir kartais pavaduodavo mokytoją jam išvykus. 1903 m. išlaikė egzaminus į penktąjį skyrių Pavyzdinėje mokykloje prie Veiverių mokytojų seminarijos. 1904 m. buvo priimtas į Veiverių mokytojų seminariją. Už dalyvavimą revoliuciniuose 1905 metų įvykiuose buvo pašalintas iš seminarijos antrojo kurso. Plačiau
2011-11-22
Laikas bėga tarytum sraunus upelio vanduo, kurio nei vienas iš mūsų sustabdyti negali. Su kiekviena diena vis labiau artėjame svarbiausių metų švenčių minėjimo link. Daugelis žmonių, skaičiuodami paskutines metų dienas, mintimis atsigręžia į praeitį׃apžvelgia pastaraisiais metais nuveiktus darbus, reikšmingus įvykius. Plačiau
2011-11-18
  Šįmet Utena iškilmingai paminėjo 750-ąjį jubiliejų. Šventiniai renginiai vyko beveik visą rugsėjį. O rugsėjo 22 dieną Utenos rajono savivaldybės mero 2011 m. rugsėjo 15 d. potvarkiu Nr. MP-46 „Dėl apdovanojimo Utenos rajono savivaldybės simboliu (atminimo ženklu) „Utenai – 750“ Utenos muzikos mokyklos salėje iškilmingai buvo apdovanoti 84 Utenos kraštui nusipelnę žmonės. Meras Alvydas Katinas kartu su medaliu įteikė ir šį atminimo ženklą liudijantį sertifikatą. Plačiau
2011-11-11
Netoli Kupiškio esantis Skapiškio miestelis garsėja Blaivybės bei Misijų paminklais, šventoriuje pastatytu Liurdu, koplytstulpiu arkivyskupui Mečislovui Reiniui, Švedukalniu, ežeru (apie jame nuskendusius varpus rašė Maironis). Skapiškio dominikonų bažnyčioje yra dirbęs ir giesmės „Pulkim ant kelių“ autorius Strazdelis... Pastaruoju metu miestelį garsina liaudies teatrų (Pienių midus, Pienių vynas ar Pienių pūkas) festivaliai. Skapiškis garsėja ir žmonėmis. Jų kaip ir kiekviename miestelyje yra visokių. Šį kartą pakalbėsime apie 83 metus einančią Vladislavą Klimkaitę, kuri, sulaukusi 79-erių, buvo pakviesta su savo darbais dalyvauti parodoje. Tačiau savo darbais nesididžiuoja, o džiaugiasi, kad jie ir kitiems patinka. Plačiau
2011-11-11
Lietuvių pedagogikos tyrinėtojos Meilės Lukšienės 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO minimų datų sąrašą. Plačiau
2011-10-28
Vaikystė –tragiškasis pokaris. Kaip ir Tavo, Vytautai. Mes juk bendraamžiai. O dabar nesvarbu, ar širdis mala pipirą ar akmenį, tas pats gramas baltas nubyra žaizdon. Man buvo įdomu justi, kaip ežeras žiemą įsitempdavo. Sapne tarsi regėdavau mamos stiklines kojas ir žingsnius, daug skaidresnius už ikrų žaibus Dusios iškirstoje eketėje. Kokioj planetoj gyvena jaunystė man ir dabar įdomu. Plačiau
2011-10-11
Nuėjusi ilgą, spalvingą gyvenimo kelią ir ką tik šimto metų jubiliejų atšventusi Kauno rajono gyventoja Antanina Apolianskienė prisimena tik gražias akimirkas ir gerus žmones. Tai ji prisiminė ir tą šventinę akimirką, kai ją šimtojo gimtadienio proga pasveikino Kauno rajono savivaldybės atstovai. Plačiau
2011-09-20
K. Ragulskis (gim. 1926 10 15) - habilituotas daktaras, profesorius emeritas, TSRS MA (vėliau Rusijos MA) narys – korespondentas, LMA akademikas, už įžymius mokslo ir išradybos pasiekimus bei inovacijų sukūrimą atžymėtas apie šimtu įvairių premijų bei apdovanojimų. Jis mechanikos ir su ja susijusių sistemų moksle atskleidė naujus efektus bei savybes, sukūrė naujus principus originalioms sistemoms sudaryti bei keliolika naujų išradybos krypčių. Plačiau
2011-09-16
Kaip pamokslai ar balzgani eilėraščiai. Ir beždžionėlės smegenis tenka pakrutinti. Neapsakomai išsiplėtojusioje vaikų vaidentuvėje menkučiai moksleiviai, daug gyvenimo kartėlio pakėlę. Beprotiškas teatro veidas, už kurį galima tik padėkoti. Pagalba sveikatai, proto apšvietimas, aukščiausias jausmų sukilimas, kai norisi prabangaus švarko, bet patys mokslai niekuo netraukia. Plačiau
2011-09-09
1920-1940metų Lietuvos kaimas buvo dar gerai išsaugojęs senosios patriarchalinės gyvensenos savastį. Ji liko gyva šventėse, apeigose ir papročiuose - darbo bei kalendoriniuose, taip pat tradiciniame liaudies mene. Etninė paliktis, susijusi su žemdirbio buitimi, buvo nepakeičiama kasdienybės būties ir buities dalis. Miesto „tradicijų“ įtaka kol kas dar buvo išoriškai paviršinė, bet jau noromis nenoromis reiškėsi jos pirminė sklaida. Radosi svetimtautiškas romansas, nes pasigirdo pirmieji lietuviškojo radijo balsai, pamažu plūstelėjo naujos mados ne tiktai rūbų ar apavo, bet ir elgesio, etiketo. Miesčioniškumas įsiveržė į kaimą. Plačiau
2011-09-06
Vilniuje Bazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų gatvių sankirtoje esančiame skvere 2011 m. rugsėjo 3 d. atidengtas paminklas Ukrainos dvasios milžinui – poetui, dailininkui, rašytojui Tarasui Ševčenkai (1814 03 09 - 1861 03 10). Dera pastebėti, kad tai jau antras paminklas ukrainiečiams. Pirmasis, skirtas vienuoliams bazilijonams, pastatytas prie Bazilionų vidurinės mokyklos (Šiaulių r.), atidengtas ir pašventintas 2009 m. spalio 9 d. Šis Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui skirtas beveik 4 metrų aukščio ąžuolinis paminklas (skulptorė Birutė Kasperavičienė) pastatytas Bazilionų vidurinės mokyklos direktoriaus Rimanto Gorio iniciatyva. Plačiau
2011-08-26
Kai grįžtame kiek plačiau į Lietuvos Sąjūdžio pakilimo už laisvę ir atkurtosios Nepriklausomybės gynimo laikus, ne vienas jaunesnių šį tą girdėjusių žmonių gali šiandien ir nebeskirti ar supainioti, apie kurį Artūrą Sakalauską kalbame. Mat buvo tada du Artūrai Sakalauskai. Kažkokia Lietuvos lemtis susiejo tuos du jaunuolius ir jų pasipriešinimą okupanto smurtui, kaip ir sutampantys abiejų vardai. Sovietų kariuomenėn paimtas kareivis iš Lietuvos Artūras Sakalauskas, kurį jo būrio vadai ir tarnybos bendrai engė kaip lietuvį, kankino, žemino ir prievartavo, naktį traukiny paėmė ginklus ir iššaudė savo kankintojus. Po to pabėgo, buvo gaudomas, susivokė pasiduoti, kad nenušautų iš keršto, tada teisiamas ir kalinamas; Sąjūdis daug darė, kad jį išgelbėtų, ir tai pavyko. Plačiau
2011-08-19
„Į priekį – kovoti, nepabūgti ir neleisti, kad kas nors nukreiptų į šoną. Su didele pagarba ir džiaugsmu atbėgau pasidalinti su Jumis šitomis širdies mintimis, kuriomis aš, mano šeima ir daug kitų pasaulyje gyvenančių lietuvių alsuoja“ - pradėjo savo pokalbį viena žymiausių Lietuvos išeivijos moterų Amerikoje Angelė Barkauskaitė-Nelsienė, kurios nuopelnus mūsų šaliai sunku ir išvardinti, Lietuvos moterų lygos (LML) organizuotoje apskritojo stalo diskusijų ciklo tautiškumo tema septintoje dalyje, vykusioje liepos 29 dieną. Plačiau