VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

2011-08-12
Jau daug metų bendrauju su Prahos universiteto profesoriumi Radegastu Paroleku. Kol buvo pajėgus, kol važinėdavo pas brolius ar pusbrolius latvius, pakeliui apsistojęs Vilniuje, šviesaus atminimo profesorės Elenos Červinskienės šeimoje, aplankydavo ir mane. Dabar metai jau daro savo: Profesoriui greitai, gruodžio 1 d., sukaks 91 metai ir, netekęs dar akių šviesos, gali tik mintimis keliauti į Rygą, Vilnių ar Taliną. Tad mums belieka vien laiškais keistis. Paskutinį gavau pačioje šių metų pradžioje. Plačiau
2011-07-12
Ir kasmet jau dvidešimt su viršum metų jie yra mūsų krivūlės svečiai. Dabar teatrui vadovauja teatro edukologijos magistrė Jono Vaitkaus mokinė Jolanta Malinauskaitė – Vektorienė. Jos teatras žaismingas, aktorinės technikos spragas užpildo režisūrine išmone arba kompensacinėmis priemonėmis. Aktoriai jauni ir pakankamai kūrybingi. Plačiau
2011-07-05
Šių metų Joninės skirtos vienam didžiausių tautos švietėjų, lietuvybės apaštalui kun. Jonui Katelei. Šventę dar metų pradžioje pradėjo Klaipėdos universitetas moksline konferencija „Kun. Jonas Katelė ir mūsų laikai“ (04. 27), o pabaigė Lietuvos klojimo teatro draugija drauge su Panevėžio vyskupija sušaukdami Panemunėlyje (05. 27-29) dvidešimt trečiąją Lietuvos klojimo teatrų krivūlę. Kartu paminėtos kun. J. Katelės 180-sios metinės ir jo pastatytos Panemunėlio šv. Juozapo Globos bažnyčios šimtmečio jubiliejus. Gražesnių ir prasmingesnių Joninių tikriausia dar niekada ir niekam nebuvo surengta. Plačiau
2011-07-05
Prakalbinta tautos istorinė šlovė gaivino it puoselėjo Lietuvos nepriklausomybės idėją, kuri atvedė į Vasario 16-ąją, po to ir Kovo 11-ąją. J.Šliūpas ir J.Basanavičius valstybingumo lietuvių tautai priedermę akcentavo įsisąmonintu etnografiniu tautovaizdžiu, karaliaus Mindaugo autoritetu. Neatsitiktinai 1918 m. atkurtos Lietuvos karalystės vadovu išrinktam karaliui buvo suteiktas Mindaugo II vardas. Nors dėl geopolitinių aplinkybių karalystė gyvavo tik 100 dienų, bet į valstybės heraldiką iškeltas karalystės titulas liudijo ir garsino tautos teisę į suverenitetą. Plačiau
2011-07-01
1990 metais sausio20 d.atkurta Lietuvos - Suomijos draugija, kurios pirmininku išrinktas doc. Stasys Skrodenis. Laikraščio „Suomija“ pirmasis numeris išėjo 1991-ųjų gruodžio pradžioje, tiesiai iš spaustuvės jis pristatytas į tuometinį „Draugystės“ viešbutį, kur buvo minima Suomijos nepriklausomybės šventė (iki Suomijos ambasados Lietuvoje atidarymo šiame viešbutyje gyveno ir pirmasis Suomijos ambasadorius  Lietuvai Taisto Tolvanen.). Taigi, šiemet sukanka 20 metų nuo Lietuvos ir Suomijos diplomatinių santykių atkūrimo ir laikraščio „Suomija“ pirmojo numerio pasirodymo. Plačiau
2011-06-14
Šiemet UNESCO kalendorius mini M. K. Čiurlionio mirties 100-ąsias metines. Vienas iš tam skirtų renginių – Kamerinės muzikos koncertų ciklas Vilniaus paveikslų galerijoje (buvusiuose Chodkevičių rūmuose). Šio ciklo rengėjai – viešoji įstaiga „Cantus firmus“. Antradienį ten įvyko naujos muzikinės-literatūrinės kompozicijos „Lėk, sakale!“ premjera. Vakare skambėjo lietuvių instrumentinės muzikos klasika: mūsų genijaus, dailininko ir kompoitoriaus M.K. Čiurlionio keturi preliudai: a-moll, b-moll, d-moll ir H-dur, noktiurnas cis-moll ir vienas paskyrimas, dedikuotas Marijai Moravskai. Juos atliko pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Virginija Unguraitytė. Plačiau
2011-06-03
Pirmą kartą su legendiniu Širviu susitikome apie 1960 metus. Supažindino Andriuškevičius, jau spausdinęs savo eiles „Moksleivyje“, kas reiškė garsųjį respublikinės spaudos barjero peržengimą. Poetas vilkėjo žalią berankovį kariškio apsiaustą ir buvo tada dar visiškai jaunas vyras. Netoli „Vojentorgo“ Pylimo gatvėje (tada „Komjaunimo“), nedidelėje užeigoje. Pasakė: „Geri vaikinai“ ir, palikęs ant stalo neištuštintą raudonojo vyno butelį, išėjo. Plačiau
2011-05-26
…Valdžia gerai numatė, kad Lietuvos polonizacija duoda imperijai labai apverktinus rezultatus. Ji pastebėjo, kad visos aktyvesnės ir sąmoningiausios lenkų jėgos, kylančios prieš juos, yra daugiausiai kilusios iš Lietuvos žemės. Imtasi tad, senos politikos - "Divide et impera" (skaldyti ir valdyti) - Lietuvos kultūrinis likimas gal būt turėjo būti atpalaiduotas nuo bet kurios lenkiškos įtakos. Tam tikslui caro valdžios numatoma: 1. "Su saiku" prisiauginti lietuviškosios inteligentijos, bet tuo pačiu laiku sudaryti sąlygas jai surusinti. 2. Separatistinį Lietuvos nusistatymą, pasireiškusį dar 1401, 1413, 1499 ir 1569 m. atgaivinti ir sustiprinti. Uždraudus Lietuvai 1865 m. spausdinti tekstus lotynų raidėmis ir įvedus rusiškąsias raides, valdžia galvojo iš vienos pusės sutrukdyti atbundančios tautos siekimus, gi iš kitos - greičiau surusinti kraštą ... Plačiau
2011-05-21
Meno usnys, o apie Sigito Gedos likimo Dievą geriau nė negalvoti. Jo miręs paveikslas kaip ir akademinė kėdė tuščias ir kaip prakeiktas, bet kas bijo po jo į tokią sėstis ir užimti štai šią padėtį. Gastonas Leroux į rokais kėdes nesodintų nei knygnešių. Kokia nors opera pasivaidentų. Tokios neįsivaizduojamos vien Gedos knygų tirados ir griūtys, o juo labiau piramidės kelia baimę Vilniaus senamiestyje. Plačiau
2011-05-17
Vytautą Žemkalnį mes žinome kaip žymų architektą, inžinierių, vieną iš Valstybinės filharmonijos kūrėjų, žinome kaip karį, dalyvavusį daugelyje Nepriklausomybės karų mūšių. Ne visi jį žinome kaip rašytoją, rašiusį mums apie tai, kas kiekvienam lietuviui yra svarbu žinoti. Šį kartą pateikiu tik kai kurias ištraukas iš jo monografijos apie Vincą Kudirką. Rašinys yra nemažos apimties ir susideda iš keturiolikos skyrelių. Manau, kad tai padės geriau pažinti mums brangų Vincą Kudirką. Plačiau
2011-05-13
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas Klaipėdos universiteto freskų salėje kalbėjo: „Pritariu, iš širdies pritariu, kad dabar svarbiau kalbėti ne apie kun. J. Katelės laikus, o apie mūsų laikus. Ypatingai mūsų laikams reikia kun. J. Katelės dvasios, jo ugnies“. Plačiau
2011-05-06
Iš visos širdies sveikiname „Lietuvos Aido“ vyriausiąjį redaktorių Algirdą Pilvelį, jau vienuolika metų leidžiantį valstybės dienraštį. Atmintina 2000-ųjų metų balandžio 28 diena, kai Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) 40 proc. turėtų paprastų vardinių akcijų pardavė žurnalistui fotomenininkui Algirdui Pilveliui. Tokiu būdu anksčiau jo turėtos (39,6 proc.) ir tuomet įsigytos akcijos sudarė net 80 proc. akcijų paketo. Plačiau
2011-04-29
Pasaulis jau daugelį metų laukia tos atmintinos dienos - 2011 m. gegužės 1-osios, kai Vatikane bus baigtas buvusio Popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos procesas ir jis bus paskelbtas palaimintuoju. Pasaulis to laukia, ne vien katalikai, nes šio švento žmogaus nuopelnai siekia kur kas daugiau negu konkreti religija, siekia net daugiau negu pasaulis. Pagaliau tai būtų ne jo nuopelnų įvertinimas, o tik bandymas apibūdinti jo gyvenimą ir veiklą vienu žodžiu. Ir tas žodis yra „šventumas“, pasakantis beveik viską. Čia netgi netinka grynai žmogiški didybės apibūdinimai, nes tai yra vien žmogiška savybė, o šventumas yra tai, kas duodama Dievo to vertam ir galinčiam tai prisiimti. Plačiau
2011-04-19
Šiaurinė Olandijos provincija Frieslandija apsupta legendomis, pasakojimais, padavimais. Būdama ligoninėje susipažinau su Henk Jan Rinzema. Jo tėvai turi gėlių parduotuvę, pavadintą „Mata Hari“ vardu. Parduotuvė miestelio centre traukia praeivio akį intriguojančiu pavadinimu. Ant palangių egzotiškos gėlės – jūra gėlių: rožės, narcizai, hiacintai, laukinės orchidėjos, „rojaus paukštės“. Kalbuosi su parduotuvės savininke Afke Rinzema, kuri išduoda parduotuvės pavadinimo paslaptį: „Mata Hari“ malaizių kalba reiškia dienos akis arba saulė. Plačiau
2011-04-19
Balandžio 16 d., prieš prasidedant Didžiajai savaitei, Apaštalinėje nunciatūroje Vilniuje buvo surengtas priėmimas Popiežiaus šventės 2011 m. proga. Balandžio 16 d. visas katalikiškas pasaulis šventė Benedikto XVI gimtadienį, šią dieną Popiežiui sukako 84 metai. Priėmime dalyvavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, vyskupai, bažnytinių sąjūdžių nariai, žiniasklaidos atstovai. Plačiau
2011-04-12
 Poeziją skaito ne kiekvienas žmogus. Juolab, kad poezijos pomėgiai nedidėja, o slopsta. Tai liudija knygynų lentynos ir bibliotekų skaitytojų formuliarai. Tačiau yra keletas šiandieninių lietuvių poetų, kurie ne tiktai aukštesnėse mokyklų klasėse nagrinėjami, bet jais domimasi, jie dažniausiai skaitomi. Tarp kitų toks poetas – Jonas Strielkūnas. Tai kuklus, ramaus charakterio žmogus, aukštaitis nuo Vabalninko, daugelio poezijos knygų autorius, ne vienos literatūrinės premijos laureatas, vertėjas iš slavų kalbų. Jį visi pažinojo, ir jis mėgo bendradarbiauti su suaugusiųjų auditorijomis bei moksleiviais. Plačiau
2011-04-05
 Yra daug poetų, kuriuos skaitytojai yra seniai pamėgę. Tai Maironis, Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis, Paulius Širvys, Justinas Marcinkevičius. Tačiau yra itin talentingų poetų, kurie kelią į skaitytojo širdį suranda ne iš pirmo karto. Šiuo atveju derėtų paminėti Vytautą Bložę, Gražiną Cieškaitę, Joną Juškaitį ir, savaime suprantama, Sigitą Gedą. Kodėl taip nutinka? Ar skaitytojas dar nebuvo ir nėra subrendęs sudėtingesnei poetinei struktūrai ir metaforizuotų asociacijų sklaidai, ar poetai rašo sudėtingu, modernizmo stilistikos kupina kalba. Matyt, negalima būtų kaltinti nei skaitytojų, nei poetų. Juk kiekvienas paukštelis gieda savo giesmelę, o poetas posmuoja pagal savo talento išgales, kurios ilgainiui ir parodo idealiuosius lyrinės poezijos potyrius. Žinia, ne poetas turi pataikauti skaitytojo skoniui, o skaitytojas turi „augti“ iki poeto kūrybos lygmenų. Plačiau
2011-03-29
Kovo 18 d. minėjome garsios visuomenininkės, politikės, rašytojos ir filantropės Gabrielės Petkevičaitės – Bitės (1861 – 1943) gimimo 150-ąsias metines. Ta proga visą mėnesį Panevėžio bibliotekoje, Kraštotyros muziejuje, J. Miltinio dramos teatre vyko jubiliejiniai renginiai - spektaklis, knygos pristatymas, konferencija ir kt. - skirti tam, kad iš naujo susipažintume, prisimintume trapią, ligotą, bet savo dvasia stiprią moterį – asmenybę, savo darbais prisidėjusią statant tvirtus valstybinius, tautinius ir žmogiškuosius jaunos valstybės pamatus. Plačiau