VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

2011-04-12
 Poeziją skaito ne kiekvienas žmogus. Juolab, kad poezijos pomėgiai nedidėja, o slopsta. Tai liudija knygynų lentynos ir bibliotekų skaitytojų formuliarai. Tačiau yra keletas šiandieninių lietuvių poetų, kurie ne tiktai aukštesnėse mokyklų klasėse nagrinėjami, bet jais domimasi, jie dažniausiai skaitomi. Tarp kitų toks poetas – Jonas Strielkūnas. Tai kuklus, ramaus charakterio žmogus, aukštaitis nuo Vabalninko, daugelio poezijos knygų autorius, ne vienos literatūrinės premijos laureatas, vertėjas iš slavų kalbų. Jį visi pažinojo, ir jis mėgo bendradarbiauti su suaugusiųjų auditorijomis bei moksleiviais. Plačiau
2011-04-05
 Yra daug poetų, kuriuos skaitytojai yra seniai pamėgę. Tai Maironis, Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis, Paulius Širvys, Justinas Marcinkevičius. Tačiau yra itin talentingų poetų, kurie kelią į skaitytojo širdį suranda ne iš pirmo karto. Šiuo atveju derėtų paminėti Vytautą Bložę, Gražiną Cieškaitę, Joną Juškaitį ir, savaime suprantama, Sigitą Gedą. Kodėl taip nutinka? Ar skaitytojas dar nebuvo ir nėra subrendęs sudėtingesnei poetinei struktūrai ir metaforizuotų asociacijų sklaidai, ar poetai rašo sudėtingu, modernizmo stilistikos kupina kalba. Matyt, negalima būtų kaltinti nei skaitytojų, nei poetų. Juk kiekvienas paukštelis gieda savo giesmelę, o poetas posmuoja pagal savo talento išgales, kurios ilgainiui ir parodo idealiuosius lyrinės poezijos potyrius. Žinia, ne poetas turi pataikauti skaitytojo skoniui, o skaitytojas turi „augti“ iki poeto kūrybos lygmenų. Plačiau
2011-03-29
Kovo 18 d. minėjome garsios visuomenininkės, politikės, rašytojos ir filantropės Gabrielės Petkevičaitės – Bitės (1861 – 1943) gimimo 150-ąsias metines. Ta proga visą mėnesį Panevėžio bibliotekoje, Kraštotyros muziejuje, J. Miltinio dramos teatre vyko jubiliejiniai renginiai - spektaklis, knygos pristatymas, konferencija ir kt. - skirti tam, kad iš naujo susipažintume, prisimintume trapią, ligotą, bet savo dvasia stiprią moterį – asmenybę, savo darbais prisidėjusią statant tvirtus valstybinius, tautinius ir žmogiškuosius jaunos valstybės pamatus. Plačiau
2011-03-25
2007 metais, leisdamas „Mažąją rinktinę“, moto pasirinkau Kristaus žodžius: mano karalystė ne iš šio pasaulio. Skaitydami šį rašinį pamatysite, kad tai nebuvo atsitiktinis faktas. Plačiau
2011-03-25
Nauja LTS vadovybė kvietė visoje Lietuvoje organizuoti Tautininkų sąjungos skyrius, jei susiburia nors 10 asmenų grupė. Per metus Krėvė atsiskleidė kaip geras organizatorius, nes 1925 m. birželio 26-27 d. įvykusiame antrajame LTS suvažiavime, apžvelgdamas Sąjungos veiklą, akcentavo apie įsteigtus 14 LTS skyrių, o tų metų pabaigoje jau veikė 19 skyrių su 297 tautininkų nariais. Tai buvo pasiekta, siunčiant iš Kauno į provinciją tautininkų lektorius, kurie skaitė paskaitas ir ragino vietinius tapti tautininkų sąjungos nariais. Suvažiavimas Sąjungos pirmininku perrinko prof. Vincą Krėvę-Mickevičių, o į valdybą po metų pertraukos išrinko ir Smetoną. Suvažiavimas nurodė politinės veiklos kryptis – ruoštis 1926 m. Seimo rinkimams, o propagandos tikslas – kritikuoti krikščionių demokratų bloką, kuris nuo 1924 m. vienas tevaldė šalį. Krėvė siūlė įsteigti specialų laikraštį valstiečiams, kad juos būtų galima išplėšti iš LKDP įtakos, bet tam stigo lėšų. Krėvės pastangomis pasiekta tai, kad į III Seimą pirmą kartą pateko trys tautininkų kandidatai, deja, buvusiam Tautininkų sąjungos pirmininkui vėl nepasisekė tapti Seimo nariu – jis sąraše buvo įrašytas ketvirtuoju. Plačiau
2011-03-22
Jei patikėtum Mindaugo Tamošaičio nuomone, kad Vincas Krėvė siekė valdžios grynai dėl asmeninių ambicijų, tai, regis, jis privalėjo Lietuvoje pasirinkti esančią valdžioje partiją – LSLDP, kurios ir ideologija jam buvo artima bei žinoma iš Baku laikotarpio. Juolab, Krėvei, kilusiam iš ūkininkų, galėjo imponuoti apsijungusi kairioji, ilgai buvusi valdžioje, Lietuvos valstiečių liaudininkų partija (LVLP). Populiaraus rašytojo autoritetas, net gi, šią partiją būtų sustiprinęs. Vadinasi, Krėvė į politinę veiklą įsijungė ir „ne asmeninių ambicijų vedamas siekė valdžios“, bet vedamas jam artimos ir tuomet besikuriančiai Lietuvai svarbios – didelės Lietuvos valstybės sukūrimo idėjos, kurią  galima įžvelgti  ir jo kūryboje. Plačiau
2011-03-18
Aleksiejus Bogoliubovas – technikos mokslų daktaras (1966), profesorius (1972), Ukrainos Mokslų akademijos narys korespondentas (1969). Apdovanotas Tarptautinės mokslo istorijos akademijos prestižiniu A. Koyrė medaliu (1971). 1997 m. jam suteikta M. Krylovo premija, 1996 m. – Ispanijos ordinas „Už pilietinius nuopelnus“ (už darbą apie architektą Augustiną Betankūrą). A. Bogoliubovas – mokslo ir technikos nusipelnęs veikėjas (2001), dalyvavęs Vilniuje, minint Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, pasakęs kalbą. Plačiau
2011-03-15
Kazimiero Ragulskio mokslinis darbas buvo ne vien tik asmeninė svajonė, bet ir tikslas nešti naudą Lietuvai, garsinti Tėvynės vardą. Kazimieras Ragulskis ant tuščio lauko sukūrė stiprią originalią precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinę mokyklą, kuri aukštai vertinama pasaulyje. Jis sukūrė kai kuriuos naujus ir išvystė žinomus netiesinių virpančių bei banguojančių mechaninių sistemų efektus, naujus principus originalioms sistemoms sudaryti. Remdamasis teorinių bei eksperimentinių tyrimų rezultatais, sukūrė išradimus bei inovacijas. Plačiau
2011-03-10
2011 metais už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui Vyriausybė nutarė skirti kultūros ir meno premijas dvylikai šalies kultūros ir meno kūrėjų. Įvertinusi 29 kandidatūras, juos Ministrų kabinetui pristatė muzikologo Jono Vytauto Bruverio vadovaujama komisija. Plačiau
2011-03-08
Sigito Gedos krikštaduktei Almai Rastupkevičienei, Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus mokytojai, V.Daujotytės knyga „Tragiškasis meilės laukas. Apie Sigitą Gedą: iš poezijos užrašų, refleksijų“ (R.S. leidykla) paliko slogų įspūdį. Monografijoje dėstomi faktai: Sigito tėvas mušdavo savo keturmetį sūnų, šis nusižudęs. Genties benamystė, juoda ubagystė, girtuokliavimas, įskaitant ir poeto šitaip žalotą didžiąją gyvenimo dalį. S.Gedos giminė, prie jos prisidėję Lietuvos inteligentai, kitų profesijų asmenys suabejojo faktografijos tikrumu. Plačiau
2011-03-01
„Krėvė iš tiesų yra viena didžiųjų XX a. mūsų figūrų, jei ne pati didžiausia. Svarbiausias jos ženklas – universalumas.[...] Krėvės kūrybos laikas ir erdvė labai plati, nutįsta nuo „Avestos“ ir „Bundachišno“ kosmogonijų, nuo pasaulio sutvėrimo iki pokarinių DP stovyklų Austrijoje, o veikėjų galerija – nuo dzūkų piemenuko iki karaliaus Erodo, Kristaus ir induistų brahmano.“ - Albertas Zalatorius. Plačiau
2011-02-25
Visas pasaulis, vedęs mirtiną kovą su komunizmu dėl savo Laisvės ir Nepriklausomybės, su meile prisimena Didžiojo Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Ronaldo Reigano 100-ąsias gimimo metines. Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei. Minimas JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas (1911.02.06-2004.06.07) gavo antrąjį, tarsi krikšto vardą - Didysis blogio imperijos Nugalėtojas. Jis vienintelis gerai suprato komunizmo esmę. Plačiau
2011-02-11
Mūsų autoritetai, iškilios asmenybės teikia pilietinio orumo. Apmąstydami jų nuopelnus raiškiau suvokiame paveldą, kuris tampa moraline galia. Kasmet, Vasario 16-osios išvakarėse, prisimename mūsų kariuomenės kūrėją Antaną Juozapavičių. Jo asmenybė įėjo į Nepriklausomybės atkūrimo istoriją, jo gyvenimas ir veikla švystelėjo meteoru Lietuvos padangėje, tapo tuo, ką Karolis Dineika apibūdino: „Pirmojo karžygio asmenyje glūdi kažin kas tokio, kas pernelyg jau artima kiekvienam tautiečiui, kad jo atminimas galėtų blankti“. Plačiau
2011-01-18
Antanas Aleksandravičius buvo vienas pirmųjų profesionaliosios tautinės patriotinės skulptūros pradininkų Lietuvoje. Gimęs gražiame Dainavos krašte, kuris išaugino nevieną mūzomis apdovanotą asmenybę (rašytoją, muziką, dailininką). Vienas jų - skulptorius Antanas Aleksandravičius. Praėjusių metų gruodžio 3 d. buvo paminėtas skulptoriaus 125-sis gimtadienis. Plačiau
2011-01-18
Neabejotina, kad kapitono išvaizda disciplinuoja įgulą ir reprezentuoja patį laivą bei laivyną. Todėl jūreivišką uniformą papildžiau dar vienu atributu, nebuvusiu kataloge - užpatentuotu uniforminiu diržu su sagtimi. Plačiau