VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

2010-12-03
Šiemet pažymime kalbininko Jono Jablonskio (1860-1930) 150 metų gimimo sukaktį, o vasario 23-ą sukako 80 metų nuo kalbininko mirties. Jo mirties dieną 1930 m. „Lietuvos Aidas“ rašė: „Daug yra pas mus nusipelniusių vyrų Tėvynei. Daug jų kovojo ir padėjo galvas kovos lauke. Visus juos mes turim gerbti ir sekti jų pavyzdį. Bet vis dėlto Kriaušaičiui – Rygiškių Jonui – Jablonskiui pridera ypatinga pagarba. Jis kovojo, jis statė mūsų kultūros, mūsų tautos kertinį akmenį – kalbą. Plačiau
2010-12-03
Minime liaudies dainininkės Juzės Jurkonienės (1910–1972) gimimo šimtąsias metines. Pasak tautosakos tyrinėtojų, J. Jurkonienė tarp talentingų dzūkų dainų karalienių užima pašlovintą vietą. Įžymusis kalbininkas prof. Juozas Balčikonis su talkininkais užrašė net 670 jos padainuotų dainų, pasektų pasakų. Plačiau
Nuoširdi padėka
V.Urbono knygos apie S.Šilingą viršelis
2010-11-30
Brangūs, gerbiami Tėvynainiai, Metai nenuilsdami bėga, skuba su savimi nusinešdami, kas linksma, liūdna ir skaudu. Visų ir visko paminėti neįmanoma, bet mes norime išreikšti Jums visiems, visiems, brangieji, mūsų nuoširdžią, gilią padėką, prikėlusiems tėvelį iš praeities glūdumos - jį pagerbdami, jam skirdami prasmingų aprašymų, primindami jo šakotą veiklą. Neseniai iškilmingai atšventėte tėvelio įkurtos „Aušrinės“ 100-metį. Metų pabaigoje minėsite tėvelio 125-ąsias gimimo metines. Plačiau
2010-11-23
Norėtųsi pažvelgti į nuostabaus lietuvio ir didingo kunigo sielą, dar pabūti su juo tyloje, nes ilgesys užgniaužia žadą. Kaip gerai, kad 2009 m. buvo išleista jo knyga „Atverkime protus ir širdis Jėzui Kristui“, o dabar pasirodys kita knyga apie jo gyvenimą ir veiklą. Manau, kad tai bus veikalas, apimantis ne tik pagrindines datas, įvykius, bet ir jų foną, kuriame išaugo tautos ąžuolas. Dar leidžiamos knygos turinio nemačiau, bet norėtųsi, kad būtų parašyta visa tiesa, nes prelatas buvo tiesos žmogus. Tiesa ne tik išlaisvina, bet ir apsaugo kitus nuo negandų, atnaujina Bažnyčios veidą. O aš tik pabandysiu nupiešti jo vidinį portretą be datų. Plačiau
2010-11-23
Praėjo keletas savaičių nuo tos dienos, kai Panevėžyje (Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje), buvo pristatyta kunigo, poeto Justo Jasėno poezijos knyga „Užmigdykite mus Ežeruos“ - nepaprastai nuoširdžios, dvasią pakylėjusios popietės akimirkos gyvos, lyg būtų tai buvę vakar. Tebesigirdi jautriai gimnazistų maironiečių išsakyti posmai, tebeklajoja popietės tylą nutraukę smuiko garsai, tebeskamba pirmosios lietuvių kalbos, vėliau kitų mokytojų šviesiais prisiminimais pripildyti žodžiai. Plačiau
2010-11-23
Gruodžio 30 d. sukaks 150 metų, kai gimė lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas Jonas Jablonskis (1860-1930 02 23). Pasitikdamas šią sukaktį, Lietuvių kalbos institutas 2010 m. spalio 7-8 d. Vilniuje surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Jonas Jablonskis ir bendrinės lietuvių kalbos šimtmetis“, lietuvių ir anglų kalbomis paskelbė konferencijos tezes. Plačiau
2010-11-18
Savininko sąvokos turinys taip pat darosi įvairesnis. Jeigu senais laikais savininkais galėjo būti tik asmenys, laisvi piliečiai ar karaliai, otaip pat kokią nors dievybę šlovinančios šventyklos, tai naujaisiais laikais savininku jau gali būti ir įvairiausios įstaigos, netgi valstybė. Dabar turto savininkais tampa ir krautuvės, įsteigtos kokiai nors veiklai palaikyti. Autorius pamini Nobelio premijos krautuvę, skirtą žymiausiems pasaulio mokslininkams palaikyti. Plačiau
Profesoriaus Juozo Ereto (Joseph Ehret) vardo garsinimas:  Amerika – Lietuva – Šveicarija
Prieš atidengiant paminklinę lentą. Iš kairės: Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos narė Virginija Siderkevičiūtė, Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė, profesoriaus Juozo Ereto
2010-10-28
Juozas Eretas (1896 10 18 - 1984 03 13) – iškilus Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkas, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos universiteto (1930 m. pavadinto Vytauto Didžiojo vardu) profesorius, vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigėjų (1922), išrinktas jos akademiku (1936), vėliau – garbės nariu (1979), literatūros istorikas ir pedagogas, publicistas, Lietuvių rašytojų sąjungos (JAV) garbės narys, visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos telegramų agentūros ELTA steigėjas (1920), 1919-1941 m. gyvendamas Lietuvoje dirbo ten, kur labiausiai tuo metu reikėjo jo sumanumo ir energijos. Plačiau