VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

07 28. Nestandartinis gimtadienis - kaip ir pats Aldonos gyvenimas

Doc. dr. Irena Ramaneckienė

„Lietuvos aido“ skaitytojams aiškinti, kas yra dr. Aldona Vasiliauskienė, būtų tiesiog absurdiška. Š. m. gegužės 16 d. laikraščio skyriuje „Asmenybės“ vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis tvirtina, kad „skaitytojai įsidėmėję šią pavardę, nes kiekvienąsyk jos straipsniai blyksteli nauja informacija“ ir „gausiai iliustruoti nuotraukomis“, kad jų skaičius „Lietuvos aide“ jau senokai „peržengė 350 ribą“, nes pirmasis jų šiame valstybės laikraštyje išspausdintas „kiek daugiau negu prieš 20 metų“. Labai daug pasakantis ir pats vyr. redaktoriaus straipsnio pavadinimas – „ Prasmingų jubiliejų puokštė“.

Vienas tos „puokštės“ žiedas, kurių 2015 metais „išsiskleidė“ daugiau negu 12, – gražiai apvali data nuo atėjimo į šį pasaulį dienos. JE Šiaulių Vyskupo Eugenijaus Bartulio, kuris pirmasis telefonu tą saulėtą liepos mėnesio rytą išreiškė pagarbą Aldonai ir tokiu būdu darsyk patvirtino jos atliktų mokslinių ir praktinių darbų pripažinimą, žodžiais tariant, Jubiliatės sukaktis nuostabi – tik septyneri metukai, neskaitant nuliuko. Ekscelencijos dėmesingumo iki ašarų sugraudinta Aldona tądien nesyk prisiminė septynetuką, gautus palaiminimus bei išsakytus nuoširdžiausius palinkėjimus, prasidedančius Barboros Žagarietės užtarimo visuose Jubiliatės darbuose ir rūpesčiuose prašymu. Švč. Gelbėtojo provincijos Ukrainoje protoigumenas mgsr. t. Pantelejmonas (Mychaylas Salamacha) OSBM gimtadienio proga savo linkėjimus, išvardytus Aldonai telefonu, palydėjo pakylėtai giedamu „Ilgiausių metų“ (Mnogyje lita), o Kijevo Vyskupas Josifas Melianas, prieš keletą metų lankęsis A. Vasiliauskienės sodyboje Skapiškyje ir susipažinęs su ten kaupiama ukrainistika, telefonu ne tik linkėjo Dievo palaimos ir sveikatos, bet ir pažadėjo tą „dovaną“ sutvirtinti aukojamomis šv. Mišiomis.

Visai netikėtas, tad maloniai nustebinęs buvo Kauno VDU Katalikų teologijos fakulteto prodekano prof. prel. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS skambutis iš sanatorijos Birštone.

Sulaukta daug skambučių iš bičiulių Ukrainoje, Lietuvoje, iš dukros Renatos, taip pat iš sesių Onutės ir Sigutės. Iš tolių toliausių, būtent, iš pačios Veronos, tądien Aldoną sveikino brolis Eugenijus Pajeda, linkėdamas sveikatos. Skambučiai netilo ir kitą dieną...

Ukrainos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenka telefonu pasveikino Aldoną gimtadienio proga ir apgailestaudamas atsiprašė negalėsiąs dalyvauti šv. Mišiose Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje, nes sutrukdė nenumatyti reikalai, susiję su jo išvykimu iš Lietuvos. Kitądien Aldona buvo pakviesta į Ambasadą puodeliui kavos kaip dviejų šalių – Ukrainos ir Lietuvos - bendradarbiavimui neabejingų asmenų atsisveikinimo gestui ir pažadui susitikti Kijeve.

* * *

Toji Aldonai svarbi ir įsimintina gyvenimo diena prasidėjo LEU Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros lektoriaus Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčios vikaro dr. kun. Mindaugo Ragaišio aukojamomis šv. Mišiomis už Jubiliatę. Iš kiekvieno Kunigo judesio, iš balso intonacijų apeigų metu buvo jaučiamas susikaupimas ir pastangos sutelkti bažnyčion susirinkusiuosius tokiai maldai, kuri virstų nuoširdžiausia padėka Dievui už Aldonos nugyventus metus, už gyvuosius ir mirusiuosius šeimos narius, už atliktus darbus, svarbius Tėvynei Lietuvai. Protarpiais atrodė, kad zakristijono Valdo Lunecko rūpestingai sudėliotos žiedais gausios gėlių puokštės, net ir tos, puikavosi prie altoriaus, galėdamos „dalyvauti“ tokioje šventėje. Jau nekalbu apie analogišką Aldonos draugų ir pažįstamų būseną, kurią iki bažnyčios skliautų pakylėjo LEU prof. habil. dr., nuostabaus balso solisto Antano Kiverio atliekamos šv. Mišių giesmės, kurioms komponavo vargonininkas Jonas Pauliukas. Ir aiškino mums Aldona vėliau, žinoma, ne be jaudulio, kaip profesorius, paprašytas Aldonos, džiugiai priėmęs kvietimą giedoti ir šlovinti Dievo gerumą šioje šventėje. Aktorė Dalia Michelevičiūtė – Kauno arkivyskupijos titulinio Tapso vyskupo Vladislovo Michelevičiaus (1924 06087–1948 10 31–1986 10 07–2008 11 12, antroji data – įšventinimas į kunigus, trečioji – vyskupo konsekracijos data) dukterėčia skaitė šv. Mišių atliepiamąją psalmę. Lietuvoje žinomos aktorės įtaigus balso tonas tiesiog savaimingai kvietė visus įsiklausyti ir dalyvauti maldoje. Visuotinę maldą skaitė mokinė Evelina, o skaitinį – pati Jubiliatė.

Po šv. Mišių dėkodama susirinkusiesiems, A. Vasiliauskienė pabrėžė, kad į jos mažytę šventę atvyko atstovai iš visų trijų aukštųjų mokyklų, kuriose jai teko dirbti: iš Vilniaus universiteto doc. dr. Algis Kasperavičius, Danutė Valentukevičiūtė, buvusių artimų bičiulių profesorių Pranės ir Broniaus Dundulių dukros – mokslininkės Ieva ir Daiva; iš Lietuvos edukologijos universiteto, be dr. kun. M. Ragaišio ir minėtoA. Kiverio, šviesaus atminimo doc. dr. Edvardo Kriščiūno našlė Teresė, o iš Šiaulių universiteto – šio straipsnio autorė... Jubiliatė džiaugėsi šv. Mišiose dalyvavusia savo vaikaite Dovilyte Janionyte (Vilniaus universiteto Teisės fakulteto neakivaizdinio skyriaus studente), Stefanija Gokaite (ji – buvusio Skapiškio vargonininko Albino Goko dukra), literatūros kritiku, žurnalistu ir poetu Alfredu Guščiumi, savo originalios kūrybos posmais sveikinusio Aldoną ne tik šį sykį, bet ir jos 60-mečio proga. Džiaugėsi savo artimiausia drauge, patarėja ir pagalbininke verčiant tekstus į anglų kalbą, o pastaraisiais metais ir straipsnių apie jubiliatės veiklą autore – Leonora Zapereckiene ir visais kitais šv. Mikalojaus bažnyčios (tai Jubiliatės parapinė bažnyčia) parapijiečiais. O kur dar kiti svečiai: „Ryto“ draugijos atkūrėjas ir pirmininkas Algimantas Masaitis, „Kalendoriaus“ leidyklos Kaune direktorius, kartu ir buvęs studijų universitete draugas Aurelijus Naruševičius, UAB „Vilava“ generalinis direktorius ir kelionių į M. Reinio kalinimo vietas mecenatas Antanas Vilūnas ir kt. nuostabūs žmonės, vienaip ar kitaip prisidėję prie A. Vasiliauskienės užsibrėžtų planų įgyvendinimo. Kiek perfrazuojant A. Pilvelio straipsnio „Prasmingų jubiliejų puokštė“ pradžią, galima sakyti, kad ne vien Aldona, bet ir ją supantys žmonės yra nuostabios asmenybės, kurių „veidai nuolat pakelti į dangų“, kurie „mintyse projektuoja, kuria gražius, trokštamus dalykus, save aukoja nematerialiems dalykams“ ir kurie, „t. Stanislovo žodžiais tariant, yra tartum šviesos laidininkai, kuriais Dievas siunčia savo šviesą į šią pilką ir nuobodžią žemę“...

Toje dvasinės šviesos ir gerumo „laidininkų“ grupėje būtina atskiru žodžiu minėti „Lietuvos aido“ redakciją, kurios atstovė – Elena Amstibovskytė tądien ne tik dalyvavo šv. Mišiose, bet ir perdavė Jubiliatei, jos svečiams ir visiems parapijiečiams kolektyvinio darbo dovaną – „Lietuvos aido“ numerį, kuriame išspausdintas turiningas Leonoros Zapereckienės straipsnis „Šiauliuose pristatyta nauja dr. Aldonos Vasiliauskienės monografija“. Aš pati ne sykį mintyse ir viešai džiaugiausi „Lietuvos aido“ dėmesingumu Aldonos darbams, gebėjimu įvertinti jos publikacijų reikšmingumą, tiesiant pažinimo ir supratimo tiltus tarp lotynų ir graikų apeigų katalikų, tarp Ukrainos ir Lietuvos, tarp praeities ir ateities.

* * *

Tos įstabios ir nepaprastumu paženklintos dienos vakare šv. Mišios už Aldoną aukotos Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje, į kurią rinkosi negausios šio miesto tikinčiųjų ukrainiečių (sekmadieniais ateina 20–40 žmonių) bendruomenės nariai. Žvelgdama į daugiau negu varganą interjerą – ateizmu prisodrinto sovietmečio (1940–1991 bažnyčia neveikė) palikimą, kurį, kaip kelionės į komunizmo rojų liudytoją, gal net užkonservuoti derėtų, bandžiau įsivaizduoti, kaip toji barokinė šventovė atrodė 1516 m. ( Konstantinas Ostrogiškis statybą fundavo po pergalės Oršos mūšyje) ir tais laikais, kai joje tikinčiųjų dvasingumą puoselėjo būsimasis Vilniaus šventasis – Juozapatas Kuncevičius, dabar iš TENAI stebintis Aldonos mokslinę veiklą, prisidedančią prie vienuolyno atgaivinimo, OSBM garsinimo. Žvilgsniu aprėpdama skausmo akimis į mane žvelgiantį interjerą, nedvejojau, kad šv. Juozapatas ir jo radikali ištikimybė Katalikų bažnyčiai prabils nauja atgimimo jėga ir neleis nė vienam piktavaliui tyčiotis ir / ar pelnytis iš apverktinų dabartinių aplinkybių. Juk ir pačiam šv. Juozapatui nesyk teko susidurti su iš pirmo žvilgsnio beviltiškomis situacijomis.

Atsikratyti juodų minčių ir susikaupti maldai labai padėjo vienintelio altoriaus šioje didžiulėje bažnyčioje puošyba, pavergiančio žavesio ukrainietiškais raštais išsiuvinėti altoriaus ir tetrapodo užtiesalai, o svarbiausia – pati liturgija ( šv. Mišias aukojo bažnyčios klebonas t. Pavlo (Petro Jachimec) OSBM ir kunigas t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM, kurios metu jau nebuvo svarbus iki šiol niekur dar nematytas tokios nuskriaustos bažnyčios vidus.

Reikia pasakyti, kad tądien visus mus susirinkusiuosius gaubė ir vienijo nematomo, bet kūnu ir siela suvokiamo nuoširdumo, palankumo, pagarbumo, dėkingumo skraistė. Oficialiai – bet ne sausai, ne formaliai, ne šaltai Jubiliatę pasveikino Bažnyčios kunigai: klebonas t. Pavlo (Petro Jachimec) OSBM , t.Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM ir djakonas t. Maksym (Mychailo Pišta) OSBM.

Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė gydytoja Natalija Šertvytienė sukaktuvininkę sveikino ir lietuviškai, ir ukrainietiškai, nors abi kalbas susirinkusieji vartoja lygiagrečiai. Šis, atrodo, mažytis ir nereikšmingas gestas labai prasmingas, bylojantis susirinkusiųjų, kaip ukrainiečių tautos atstovų, aukštą kultūrą, gebėjimą vertinti šalia esančio asmens nuveiktus darbus, džiaugtis ir didžiuotis jais, gebėjimą gerbti žmogų už jo gerumą, žmoniškumą, kantrybę, teisingumą ir t. t. N. Šertvytienė, visos bendrijos vardu tardama žodžius – „Jus gerbiame kaip žmogų ir vertiname kaip profesionalą“, linkėjo Aldonai „gausios Dievo palaimos ilgiems gyvenimo metams“, kad optimizmas, tikėjimas, viltis padėtų nugalėti visus sunkumus, kad niekad nepristigtų kūrybinio įkvėpimo bei geros savijautos... Linkėjo sveikatos, laimės, dvasinės ramybės, išminties...

Bažnyčios klebonas t. Pavlo nuo visos bendrijos įteikė stebuklais garsėjančios Mukačevo Dievo Motinos ikonos kartotę ir ją pašventino. Vaizdas, kai parapijiečiai nuoširdžiausiai bučiavo tik ką pašventintą ir Jubiliatės rankose tebelaikomą ikoną, veikė labai jaudinančiai. Reikia pasakyti, kad sukaktuvininkę nelengva pamaloninti / nustebinti nei ikonomis, nei šventųjų paveikslais ar statulėlėmis... Visko praeityje jau pridovanota per akis. Tačiau matėsi – ši dovana Jai išskirtinė: ne tik iškilmės valandą, bet ir namuose Aldonos akys kartkartėmis krypo į Švč. Mergelę Mariją. Gal tą ikoną-dovaną gaubia ypatinga aura nuo pat jos tapymo ar įsigijimo valandos? Juk viskas šioje šventėje buvo kuo nuoširdžiausiai apgalvota: kaip prasitarė N. Šertvytienė, net orchidėją dovanojimui ji ilgai ilgai ieškojusi, nes rūpėjo suderinti ir gėlės aukštį, ir žiedų spalvą...

Susirinkusiųjų pagarba Jubiliatei, abipusis nuoširdumas ir pasitikėjimas, dvasinis rezonansas, subtili asmenybių santykių forma buvo jaučiami kiekviename žingsnyje. Buvęs Sibiro tremtinys, garbaus amžiaus Mychailas Maksymjuk gimtadienio proga Aldonai iškepė specialų ukrainietišką, tik iškilmėms skirtą pyragą –karavajų / karvojų. Visa esmė glūdi pačiame kepimo (reikia visos dienos) procese: miltai kelissyk sijojami ir maišomi bei kiti darbai atliekami pagal tam tikrus ritualus, meldžiantis. Džiaugsmo ir dėkingumo ašaros sublizgo Aldonos akyse ne tik priimant iš Mychailo rankų karvojų, bet ir parapijietės Olgos Gudonis užaugintų, matyt, pasaulyje pačių kvapniausių gėlių puokštę. Kiek keistoka / neįprasta buvo tai, kad nė vienas (sveikintojų-dovanotojų buvo nemažai) padėkos-pagarbos žodžius sukaktuvininkei išsakė ne asmeniškai, o visos bendruomenės vardu.

Su ukrainietišku pyragu „Karovajumi“ jubiliatę sveikina Mychailo Maksymjuk

„Tokių rožių: tokio dydžio ir nematytos spalvos, tokių kvapnių, kokias bendruomenės vardu įteikė Olegas Pilipiukas, – neteko regėti“ – kalbėjo Jubiliatė. Kaip sužinojau, Aldona, išvykdama į Skapiškį, tas nuostabias rožes nunešė į Vilniaus arkikatedros Tremtinių (Kankinių) koplyčią ir pamerkė prie arkivyskupo Mečislovo Reinio bareljefo, tą savo sprendimą pranešdama Lenai bei Olegui Pilipiukams.

* * *

Kuo gyvena, kuo domisi dr. A. Vasiliauskienė, manau irgi nebereikia skaitytojams pasakoti. Viskas aišku iš publikacijų „Lietuvos aide“ turinio. Tik net keliais aspektais stulbina ir pribloškia jos atliktų darbų įvertinimo statistika:

* Pirmoji ir kol kas vienintelė lietuvė organizacijos „Ukraina – Pasaulis“, puoselėjančios ryšius su ukrainiečiais už Ukrainos ribų, apdovanota Garbės diplomu (2003) ir Aukso žvaigždės ordinu (2006).

* Lvovo nacionalinio universiteto apdovanota Taraso Ševčenkos, Ivano Franko, Michailo Gruševskio jubiliejiniais medaliais.

* 2014 m. vienuoliai bazilijonai apdovanojo jubiliejiniu medaliu, skirtu Ukrainos graikų apeigų katalikų išėjimo iš pogrindžio 25-mečiui. A. Vasiliauskienė – pirmoji lietuvė, sulaukusi tokio pripažinimo.

* Ukrainos užsienio reikalų ministras Borisas Tarasiukas apdovanojo Padėkos raštu (2005). A. Vasiliauskienė – vienintelė lietuvė, ir vienintelė užsienietė, gavusi tokį raštą.

* Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos G. S. Skovorodos filosofijos instituto religijotyros skyrius išrinko Garbės nare – bendradarbe (2013). A. Vasiliauskienė – pirmoji lietuvė, kartu ir 12-oji pasauliomokslininkė, tapusi minėtos institucijos garbės nare.

* Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“ (2005).

* Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko apdovanojo (2006) Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu. A. Vasiliauskienė pirmoji lietuvė moteris, gavusi tokį aukštą valstybinį įvertinimą.

* Apdovanota Popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Ukrainoje medaliu (2001).

* Apdovanota dviem Popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimo raštais (2005).

* Dr. A. Vasiliauskienė – pirmoji Lietuvos mokslininkė, gavusi leidimą Vladimiro kalėjimo archyve studijuoti (2010) kalinių Mečislovo Reinio (Dievo tarno arkivyskupo), Vlado Mirono (kunigo) ir Klementijaus Šeptickio (ukrainiečio, Graikų apeigų katalikų studitų ordino protoarchomandrito, 2001 m. paskelbto Palaimintuoju) bylas.

Iš kairės: Kazmieras Tamošiūnas, Aleksandra Majsejenko,Liubovė Šostak, Marija Levčik, Lena Pilipiuk, Marija Gurnaja, Oleg Pilipiuk, dr. Aldona Vasiliauskene, t. Pavlo Jchimec OSBM, Natalija Šertvytienė, Mychailo Maksymjuk, Viktorija Korvel, djakonas t. Maksym Pišta OSBM, doc. dr. Irena Ramaneckienė, Olga Gudanis, Ariana Kapkanienė, Marija Šaduikienė

* Mokslo monografija „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“ : istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ (680 p.) išleista Romoje Mokslo darbų Analecta 53 tomu (2014). A. Vasiliauskienė – pirmoji Lietuvos mokslininkė, publikavusi savo darbą tokios serijos leidinyje. Ne kiekvieno mokslininko, net akademiko, monografija sulaukia tiek dėmesio. Galima pasidžiaugti, kad dr. A. Vasiliauskienės minėta monografija jau buvo prezentuota 12-oje vietų: Lietuvoje (8), Ukrainoje (3) ir Lenkijoje (1), o rudenį dar numatytas monografijos pristatymas Kijeve – Ukrainos nacionalinėje mokslų akademijoje.

* Publikavusi per 150 mokslinių ir daugiau kaip 1500 mokslo populiarinimo straipsnių. Bendradarbiauta daugiau kaip su 70 pavadinimų laikraščių ir žurnalų.

Sveikinimo žodžius jubiliatei dr. Aldonai Vasiliauskienei taria jos bičiulė Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė gydytoja Natalija Šertvytienė. Tolėliau stovi kunigas t.  mgsr. Jaokymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM

* Yra 16 knygų autorė ir 2 bibliografinių rodyklių sudarytoja, 3 monografijų ir 3 straipsnių rinkinių bendraautorė.

* 2001 m. įrašyta į Pasaulio žymių moterų bibliografinį žinyną.

* 2006 m. Bazilionų bendruomenė (Šiaulių rajonas), minėdama miestelio 420 metų jubiliejų, įteikė „Garbės svečio diplomą“. Šio miestelio vidurinėje mokykloje2013 m. gruodžio 19 d.Ukrainos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenka atidarė Aldonos Vasiliauskienės vardo klasę.

* * *

Ordinai ir medaliai, įvairiausio pobūdžio raštai malonina širdį, teikia nemažai džiugesio, bet šiomis dienomis Aldona jautėsi labai laiminga serijine Lietuvos valstybės dovana: jau galėsianti pasinaudoti Lietuvos įstatymu, teikiančiu teisę šalies teritorijoje važinėti autobusais už pusę bilieto kainos. Mat, dėl jokio pasipuikavimo nekeliančios pensijos dydžio sudėtinga buvo pasiekti ir parapijų bei vyskupijų archyvus, ir dalyvauti renginiuose, vykstančiuose toli nuo Vilniaus, ir pasiekti Skapiškį, kur dar 2012 m. Ukrainos Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Valerijaus Žovtenko atidarytoje parodoje „Pažintis su Ukrainos kultūra“ laukia nemažai darbų...

* * *

Prasminga, kaip ir visas jubiliatės gyvenimas, dr. Aldonos Vasiliauskienės jubiliejinio gimtadienio šventė – Šv. Mišios – padėka Dievui už suteiktus metus, patirtas malones, atliktus darbus.

Atgal