VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

01 16. Pranas Dovydaitis mūsų atmintyje (2): vardo įamžinimas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Jis įžvelgė visas tas nuostabias galimybes, kurias jam siūlė tik beribiai horizontai. Jis kibo ir į tokį darbą, į kurį baltarankiai bei saldžialiežuviai nei pažvelgti nenorėjo”.

Prof. Vincas Čepinskis (1871 05 03–1940 08 22) Praną Dovydaitį vadino Tiesos ieškotoju: ,,Jis mūsų visuomenei žinomas kaip giliai tikintis, tiesus ir kuklus lietuviškas žmogus, kuris ieško tiesos. Tai labai būdingas jo asmenybės bruožas. Siekdamas šio kilnaus tikslo, jis neapsiriboja tik religija ir filosofija, bet daro diversą ir į gamtos mokslų sritį, gerai atjausdamas ir mokslo sukurtų vertybių reikšmę žmogaus pastangoms surasti didelę realybę”.

J. Girnius rašė: ,,Todėl nieko Dovydaičiui nereiškė, ar kurioj organizacijoj jis nebeturėjo formalių pareigų (ateitininkuose), ar iš viso nebuvo nė turėjęs (pavasarininkuose). Visomis katalikiškomis organizacijomis jis rūpinosi ne iš laikino organizacinio įsipareigojimo, bet iš asmeninio ir dėl to pastovaus angažavimosi ,,naujinti Lietuvos visuomenę Kristaus Dvasia”.

Profesorius Dovydaitis pasižymėjo nepaprastu darbštumu, smulkmenišku pareigingumu, skrupulingu sąžiningumu, o ypač išgarsėjo labdariška veikla – taip jis įgyvendino vieną svarbiausių katalikybės– Meilę artimui – principą. 

P. Dovydaitis artimas mums ir šiandieną, nes jis savo gyvenimu, savo darbais skleidė krikščioniškuosius idealus, teigė, kad mokslas neprieštarauja religijai, ragino atnaujinti save pagal religinius ir patriotinius idealus. Jo keltos idėjos – tikėjimo, sakralinių vertybių, palaimos, vilties ir mokslo idėjos – reikalingos tautos dvasiniam atsinaujinimui.

***

Pranas Dovydaitis gimė 1886 m. gruodžio 2 d. nedideliame Runkių k., Kazlų Rūdos girios, Višakui Rūdos parapijoje, Marijampolės apskrityje. Jis buvo vyriausias iš penkiolikos  Marijos Bunkartaitės ir Motiejaus Dovydaičio  vaikų ( deja, užaugo tik  aštuoni, penki mirė  kūdikystėje, paūgėję).

Penkerių metų Pranuką namuose pradėjo mokyti skaityti iš  elementoriaus. Nuo 7 metų ganė gyvulius, nuo  13-14 m.  dirbo visus ūkio darbus. 1896-1899 m. žiemos metu  lankė Višakio Rūdos pradžios mokyklą, mokytis galėjo tik pasibaigus ganiavai. Baigęs pradžios mokyklą, 1903 m. išlaikė stojamuosius egzaminus į pavyzdinės mokyklos prie Veiverių mokytojų seminarijos 5-tą skyrių. Mokėsi labai gerai – buvo pirmuoju mokiniu.  Įsijungė į slaptą  lietuvių moksleivių būrelį , kurio veikla – savišvieta, draudžiamosios lietuviškos spaudos skaitymas bei platinimas.  1904 m. konkursinių egzaminų būdu įstojo į trimetę Veiverių mokytojų seminariją. Dalyvavo 1904  bei Rūdos 1905 metais gruodžio mėnesį  seminarijoje vykusiuose streikuose. Po antrojo streiko P. Dovydaitis į seminariją nebesugrįžo, nes valdžia nepatenkino seminaristų  jai pateiktos peticijos. Grįžęs į tėviškę, užsiėmė įvairia veikla: talkininkavo ūkio darbuose, dirbo nelegalioje lietuviškoje pradžios mokykloje, savarankiškai rengėsi  brandos atestato egzaminams. 1907 m. pavasarį  susipažino su Marijampolės gimnazijos programa, vasarą įsigijo vadovėlius, o 1907-1908 m žiemą intensyviai ruošėsi egzaminams. 1908 m. pavasarį Marijampolės gimnazijoje eksternu išlaikė viso gimnazijos kurso brandos atestato egzaminus.

1996 m. liepos 14 d. Taujėnai. Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios klebonas Jonas Voveris prie jo iniciatyva bažnyčioje nutapyto prof. Prano Dovydaičio portreto. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Trokšdamas mokytis  1908 m. įstojo  “į pirmąjį nuo krašto Maskvos universiteto fakultetą”. Tai buvo Teisės fakultetas. Tačiau nusivylęs šiais mokslais, trokšdamas nuodugniau įžvelgti būties paslaptis, nuo 1909  m. rudens laisvu klausytoju pradėjo lankyti paskaitas ir Istorijos-filologijos fakultete.

Studijuodamas Maskvos universitete P.Dovydaitis pradėjo redaguoti prie “Draugijos” leidžiamą “Ateitį” (pirmasis numeris išleistas 1911 m. vasario mėn.). P. Dovydaitis spaudos darbo ėmėsi ne kaip paprastas žurnalistas, o kaip krikščioniškojo mokslo ir gyvenimo pagal Kristaus dvasią skelbėjas ir liudytojas.  Pagrindinius ideologinius naujojo laikraščio, pradėjusio ateitininkų sąjūdį straipsnius rašė pats redaktorius.  Laikraštis atspindėjo ateitininkų sąjūdžio tikslus ir idėjas. Tarpukario metais šie P. Dovydačio straipsniai buvo surinkti ir 1922 m. išleisti atskiru leidiniu “Mūsų idėjos”.

Būsimasis profesorius studijuodamas  gyveno skurdžiai: šiek tiek šalpos gavo iš Amerikos “Motinėlės” draugijos, maistu rėmė tėvai, pažįstami kunigai. Tačiau nepritekliai jo nepalaužė.

1913 m. P. Dovydaitis draugų pakviečiamas į Vilnių redaguoti „Vilties”. Nuo to laiko redaktoriumi ir liko visą gyvenimą. Viltį redagavo nuo 1913 m. rudens iki 1915 m. rugsėjo 15 d. (iš vakaro Vilnių jau buvo užėmę vokiečiai).

P. Dovydaitis tapo pirmosios lietuviškos gimnazijos Kaune  direktoriumi. “Saulės” gimnazijai vadovavo šešerius su puse metų: nuo 1916 m. pradžios iki 1922 m. vasaros. Nuo 1920 m. ši gimnazija, kai buvo perimta valstybės, pavadinta Kauno pirmąja, o vėliau – “Aušros” gimnazija.

1917 m. P.Dovydaitis, žinomas to meto visuomenės veikėjas buvo pakviestas dalyvauti Lietuvių konferencijoje (tautos atstovų konferencija buvo sušaukta Vilniuje rugsėjo 18 – 23 d.) ir rugsėjo 21 d. rinkimuose į Lietuvos Tarybą, gavęs 137 balsus, buvo išrinktas šešioliktuoju nariu (Lietuvos Tarybą, kaip žinome, sudarė 20 narių). J. Girnius yra pateikęs argumentuotų išvadų, kad Nepriklausomybės Akto pasirašymo – Vasario 16-osios – datą  nulėmęs P.Dovydaitis. 

P. Dovydaitis į akademinį darbą įsijungė dar 1920 m., dirbdamas įsteigtuose Aukštuosiuose kursuose, o 1922 m. įkūrus Lietuvos universitetą iki sovietinės okupacijos dirbo Teologijos – filosofijos fakulteto Filosofijos skyriaus   Religijų istorijos katedros vedėju ( ši katedra ir buvo įsteigta P. Dovydaičio iniciatyva, čia jis vienas ir tebuvo). Dėstė religijų istoriją, senovės ir viduramžių filosofijos istoriją, istorijos filosofiją, senovės istoriją , pedagogikos istoriją.

Be to universitete turėjo ir administracinių pareigų : 1924/1925 m.m. fakulteto sekretorius, 1928/1929 m.m. – universiteto senato sekretorius.

Tik įkūrus universitetą P. Dovydaitis buvo išrinktas docentu, vėliau ekstraordinariniu profesoriumi, o 1927 m. – ordinariniu profesoriumi.  1935 m. P. Dovydaičiui už visą mokslinį darbą – vietoj disertacijos – buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.

Sovietiniams okupantams uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą, iš jo buvo atleisti visi profesoriai. P. Dovydaitis pasitraukė iš Kauno, apsigyveno savo ūkyje Čekiškės parapijoje. Tačiau toks pasitraukimas neišgelbėjo profesoriaus nuo okupanto rankų. 1941 m. birželio 14 d. ūkyje, jis buvo suimtas.

1996 m. birželio 9 d. Telšių katedros šventoriuje po konferencijos prof. P. Dovydaičiui. Iš kairės:  būsimasis vyskupas Jonas Kauneckas, prof. Jonas Balčius,  dr. Aldona Vasiliauskienė,  dr. Vaidotas Vaičaitis ir mons. Kazimieras Gaščiūnas (1926 03 04–1951 09 23–2009 02 22)

Su kalinių ešelonais profesorius pateko į Šiaurės Uralo lagerį Irbito mieste – tai Starobel lageris, vėliau 1941 m. liepos 13 d. jis pateko į Gari lagerį - 10, po to į Gari lagerį 47. 1942 m. liepos mėnesį P.Dovydaitis etapu, kartu su V.Vileišiu išsiunčiamas iš Gari lagerio į Sverdlovsko kalėjimą.

1942 m. spalio 17 d. Ypatingasis pasitarimas – Protokolo Nr. 85 - svarstė “valstybiniam nusikaltėliui” Pranui Dovydaičiui parengtus dokumentus. Byla buvo svarstyta 272 numeriu, pažymėti visi keturi RTFSR BK straipsniai: 58-2, 58-4. 58-10 II d. ir 58-11 bei nuspręstą “Dovydaitį Praną sūnų Motiejaus už aktyvią kovą prieš revoliucinį judėjimą ir antitarybinę agitaciją sušaudyti. Asmeninį turtą konfiskuoti”.  Nuosprendis buvo įvykdytas 1942 m. lapkričio 4 d. Tai liudija pažyma Co – 500:  “Nuosprendis Dovydaičiui Pranui s. Motiejaus g. 1886 m. įvykdytas Sverdlovsko mieste 1942 XI 4. Aktas apie nuosprendžio įvykdymą saugomas Sverdlovsko srities NKVD I-jo spec.skyriaus fonde” – tai išrašas iš pažymos byloje (LYA. F K-1 Ap. 58. B. P. – 12293).

1989 m. rugpjūčio 17 d. LTSR prokuroro 3 klasės justicijos patarėjo V.J. Barausko išvada, dėl 1942 m. spalio 17 d. TSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo priimtos bausmės P. Dovydaičiui – sušaudymo – Pranas Dovydaitis – pagal TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaką 1989 sausio 16 d. -  reabilituotas. Profesoriaus P. Dovydaičio reabilitacijos pažymėjimas Nr. 198. 13-10/89.

P. Dovydaičio vardo įamžinimas.

1. XX amžiaus kankinys

2000 m. gegužės 7 d. Romoje Koliziejaus aikštėje popiežius Jonas Paulius II paskelbė naujus kankinius, įrašytus į dvidešimtojo amžiaus Martirologiją. Tarp 114 paskelbtųjų yra ir Pranas Dovydaitis. Tad savo kankinių – nevalia primiršti: būtina juos prisiminti ir kalbėti apie juos jaunajai kartai.

2. Mokykla – gimnazija  Čekiškėje (įsteigta 1625; Kauno rajono taryba 2002 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 39, nusprendė „Čekiškės vidurinei mokyklai suteikti Prano Dovydaičio vardą ir pavadinti ją Kauno rajono Čekiškės Prano Dovydaičio vidurine mokykla“. Sprendimą pasirašė tuometinis Kauno rajono meras Petras Mikelionis) – mokyklos direktorius (1989–2008) Algirdas Šiaučiulis (mirė 2008 08 27). 

2014 m. balandžio mėnesį Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinei mokyklai suteiktas  gimnazijos statusas. Nuo 2009 m. direktorius Ričardas Saltonas.

P. Dovydaičio gimnazija atlieka daug svarbių darbų garsindama ir įamžindama profesoriaus vardą.

Mokykla yra surinkusi kraštotyrinę medžiagą apie prof. Prano Dovydaičio gyvenimą, visuomeninę bei mokslinę veiklą. Mokyklos bendruomenė savo gyvenime remiasi prof. Pr. Dovydaičio kredo: „Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėti Aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui“.

2002 m. lapkrityje Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus atsiuntė pasveikinimą ir padėką už Pr. Dovydaičio 60-ųjų nužudymo metinių įprasminimą.

Įsteigta Pereinamoji P. Dovydaičio vardo taurė.

Ji skiriama geriausiai Čekiškės P. Dovydaičio mokyklos metų klasei (mažosios taurės skiriamos už sportinius pasiekimus)

Vykdomi projektai

„Pranas Dovydaitis mūsų širdyse” (Čekiškės tada dar mokyklos ateitininkų organizacijos vadovo Juliaus Tovtkevičiaus iniciatyva):  konkursai, eitynės į profesoriaus sodybvietę.

Organizuojamos parodos

„Aš – Prano Dovydaičio vidurinės mokyklos mokinys”: moksleivių rašinių ir piešinių paroda, minint prof. P. Dovydaičio 125-ąsias gimimo metines.

Įsteigta Ritos Dagienės premija

Profesoriaus Prano Dovydaičio dukterėčia Rita Dovydaitytė – Dagienė įsteigė premiją, kuri paskutinio skambučio metu įteikiama šauniausiam, pilietiškiausiam Čekiškės mokyklos abiturientui.

Rimanto Dovydaičio išvykos.

Profesoriaus sūnėnas Rimantas Dovydaitis aktyviausiems mokyklos mokiniams vasarą organizuoja išvykas jachta po Kuršių marias.

3. Auditorija 2013 m. vasario 14 d. VDU Katalikų Teologijos fakultete (Gimnazijos g. 7, II a.) atidaryta  prof. Prano Dovydaičio auditorija Nuo 1922 m. jis dėstė Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitete, vadovavo Religijų istorijos katedrai, nuo 1927 m. – profesorius, 1935 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją. Universitete jis taip pat ėjo Senato sekretoriaus bei Teologijos-filosofijos fakulteto sekretoriaus pareigas.

4. Portretai.

Nepriklausomybės akto signatarai – įvairaus dydžio visų signatarų paveikslai kabo svarbiausiose valstybinėse institucijose Lietuvoje ir išeivijoje.

Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje  - kun. Jono Voverio (gim. 1913 11 02 , įšventintas į kunigus 1939 06 03) iniciatyva1980 m.  dailininko Mykolo Dirsės iš nuotraukos nutapytas ne tik P. Dovydaičio, bet ir kitų šventųjų ar kandidatų (pasak kunigo) į šventuosius portretai. Natūralaus dydžio P. Dovydaitis dešinėje rankoje  laiko prie širdies priglaudęs maldaknygę, nuleistoje kairėje rankoje – skrybėlę.  Įrašas stambiomis raidėmis: „PROF. PRANAS DOVYDAITIS“, apačioje smulkesniu šriftu: „Katalikų Tikėjimo Gynėjas“. P. Dovydaičio portretas. Nutapytas greta vysk. M. Valančiaus liudija profesorių, tęsusį Žemaičių Didžiojo idėjas. Tokio įamžinimo galėjo imtis tik tokia asmenybė kaip kun. J. Voveris 1947–1954 m.  kentęs Sibiro lageriuose, o sugrįžus nuo 1970 m. dirbęs (ir dabar ten gyvena) Taujėnuose.

1996 m. birželio 16 d. Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje pastatytas P. Dovydaičiui skirtas kryžius

5. Kenotafas.

2007 spalio 30 d. Nepriklausomybės Akto signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio ir Vlado Mirono atminimas pagerbtas  Kenotafu Vilniuje Rasų kapinėse.Virš tuščio kapo iškilo kenotafas trims sovietų okupacijos kankiniams - simbolinė antkapinė lenta ir akmeninis kryžius. Skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus sukurtą paminklą pirmadienį pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis..

K.Bizauskas sušaudytas 1941 metais Baltarusijoje, kažkur paplentėje, P.Dovydaitis 1942 metais sušaudytas Sverdlovsko lageryje, o V.Mironas 1953-iaisiais mirė Vladimiro (prie Kliazmos, 180 km. nuo Maskvos) kalėjime ir nakčia, nežinomoje vietoje, buvo pakastas prie kalėjimo esančiose Vladimiro miesto senosiose kapinėse.

"Nė vieno jų tikslus kapas nėra žinomas", - teigė M.Peikštenienė. Pasak jos, signatarų atminimą įamžinti prašė jų giminaičiai, o kenotafo statybą inicijavo Lietuvos dailės muziejus.

6. Kryžiai.

1989 m. gegužės 8 d. Višakio Rūdosbažnyčiosšventoriuje prof. kun. Arvydo Petro Žygo (1958 06 06–2000 06 29–2011 05 07) iniciatyva pastatytas ateitininkų kryžius-paminklas. Kryžiuje – keletas įrašų. Viršuje – 1941-1953, žemiau – „Kiek rovė – neišrovė, kiek skynė, neišskynė (Justinas Marcinkevičius). Prof. Pr. Dovydaičiui atminti. Dar žemiau – „Už meilę Dievui ir tėvynei. Per Sibiro kančias 1896–1941, 1942“. Kryžių išdrožė Juozas Jakštas iš Švenčionių rajono, statė Marijampolės ateitininkai. Kryžius pašventintas 1989 m. birželio 11 d.

 1996 m. birželio 16 d., minint Pr. Dovydaičio 110-ąsias gimimo metines, Čekiškės bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas paminklinis kryžius (tautodailininkas Albinas Fokas), prie kurio kasmet pagerbiamas Pr. Dovydaitis. Kryžiuje įrašas „Paminklas Nepriklausomybės Akto signatarui, Ministrui pirmininkui (1919), filosofui, teisininkui, žurnalų redaktoriui, profesoriui Pranui Dovydaičiui (1886–1942)“. Paminkle ir P. Dovydaičio gyvenimo „Credo“: „Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėti Aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui“.

2007 lapkričio 9 d. Paprienių kaime buvusioje P. Dovydaičio sodybvietėje, šalia paminklinio akmens pastatytas Jono Klizio sukurtas kryžius. Iniciatorius tuometinės Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagrindinės mokyklos, esančios tarp Vilkijos ir Čekiškės, direktorius Julius Tovtkevičius. R. Dagienė prie P. Dovydaičio ūkio ekonomės Veronikos Brokaitytės kapo pastatytą kryžių papuošė nauja lentele, kurioje įrašyta: „Veronika Brokaitytė (1907–1974) – šviesaus prof. P. Dovydaičio atminimo saugotoja“.

Vienybės medis

Tenka apgailestauti, kad Vilniaus Vingio parke Lietuvos tūkstantmečiui atidengtoje 9 metrų aukščio steloje „Vienybės medis“ (skulptorius Tadas Gutauskas, architektas Rolandas Pelekas), tarp 100 žymiausių Lietuvos žmonių (balsuota internetu) liko neįamžintas prof. Prano Dovydaičio atminimas.

7. Paminkliniai akmenys.

Runkių kaimesodybos vietoje yra paminklinis akmuo Pranui, Vincui ir Juozui Dovydaičiams atminti, o kitoje šio akmens pusėje yra įrašas, skirtas nužudytiems, ištremtiems Runkių kaimo gyventojams atminti.

2000 m. rugsėjo 17 d.  (kitur 2002 05)  Pr. Dovydaičio sodybos vietoje Paprienų kaime, kur jis gyveno 1937–1941 m.  atidengtas paminklinis akmuo.

8. Paminklinės – atminimo lentos

1993 m. rugsėjo 1 d. Kauno „Aušros“ gimnazijos vestibiulyje (Laisvės al. 95) atidengta atkurta memorialinė lenta „Profesorius Pranas Dovydaitis. 1886 – 1942. 1916 – 1922 m. pirmosios lietuviškos gimnazijos Kaune direktorius“ (architektas Jonas Liaudanskas). Lenta buvo atidengta 1938 m. spalio 23 d., 1940 m. ji buvo nuimta.

Runkių kaimeKazlų Rūdos girininkija senosios Dovydaičių sodybos vietoje 1996 m. vasario 16 d. įrengė atminimo lentą: „Lietuvos nepriklausomybės signataro, ministrų kabineto pirmininko, Ateitininkų  sąjungos vadovo Prano Dovydaičio (1886 – 1942) tėviškė“.

1996 m. birželio 16 d. Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčioje apie P. Dovydaitį kalba kun. Ričardas Mikutavičius

Runkių kaime yra atminimo lenta Pranui ir Jurgiui Dovydaičiams.

2013 m.  vasario 14 d.Kaune  KTU II rūmų (K. Donelaičio g. 20) II aukšto fojė atidengtos atminimo lentos, skirtos įamžinti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarų prof. Mykolo Biržiškos (1882–1962) ir prof. Prano Dovydaičio (1886–1942) atminimą.Vienoje įrašas: „1929–1940 m. šiame pastate dirbo 1918 m. Vasario 16-osios akto signataras, ministras pirmininkas, Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto prof. Pranas Dovydaitis (1886–1942)”. Prof. P.Dovydaitis, dar prieš įkuriant aukštąją mokyklą, Aukštuosiuose kursuose dėstė filosofijos istoriją, buvo Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesoriumi, senato sekretoriumi, dėstė pedagogikos istoriją, senovės visuotinę istoriją, leido ir redagavo mokslo žurnalus „Logo“, „Soter“, „Kosmos“.

9. Biustai. 1996 m. vasario 16 d. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje kun. Ričardo Mikutavičiaus iniciatyva atidengtas paminklinis biustas (skulpt. Arūnas Sakalauskas, architektas Linas Jurgaitis). Skulptūra iškalta iš granito, atvežto iš Ukrainos.

2015 m. Vasario 16-ąją Kazlų Rūdoje prie K.Griniaus gimnazijos buvo atidengtas paminklas signatarui Pranui Dovydaičiui ant aukšto postamento – P. Dovydaičio biustas (paminklo ir aplinkos sutvarkymo projekto autorius skulptorius Zigmas Buterlevičius). Paminklo pastatymo iniciatorius, kurio lėšomis ir buvo pastatytas šis paminklas, fundatorius ir  mecenatas, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kazlų Rūdos pirmininkas (1990–1998), Kazlų Rūdos „Girių versmė“ narys,  Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojas istorikas Bronislovas Algimantas Lelešius dėkojo visiems susirinkusiems ir prisidėjusiems prie šios idėjos įgyvendinimo.

Būta įvairių minčių, projektų, tačiau politinės valios stoka, kasdieniniai rūpesčiai vis atidėdavo projekto įgyvendinimą. Kol pagaliau atsirado žmogus, tikras patriotas, nepagailėjęs savo lėšų ir finansavęs paminklo statybą“ – B.A. Lelešiui dėkojo Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius.

Biustą pašventino Kazlų Rūdos parapijos klebonas kun. Renaldas Janušauskas.

10. Paminklas.

Višakio Rūdosklebonijos kieme, 1997 m. birželio 14 d. tuometinio klebono Zenono Stepanausko iniciatyva pašventintas paminklas P. Dovydaičiui (skulptorius Remigijus Kupčikas, gaminta Marijampolės Šarūno Petrausko paminklų dirbtuvėje). Paminkle iškaltas įrašas: „Višakio Rūdoje mokėsi Nepriklausomybės Akto signataras, ministrų kabineto pirmininkas, Ateitininkų  sąjungos vadovas, profesorius Pranas Dovydaitis (1886–1942)“.

Višakio Rūdoje dar pastatytas atminimo paminklas tautosakininkui Jurgiui Dovydaičiui.

11. Gatvės.

Prano Dovydaičio gatvė Vilniuje (Naujosios Vilnios seniūnija).

Kaune (Žaliakalnyje, 1995 m. Kauno miesto mero V. Katkevičiaus potvarkiu Nr. 233, buvusi Viktoro Jacenevičiaus gatvė pavadinta Prano Dovydaičio vardu);

Marijampolėje1995 m. lapkričio 9 d.  Marijampolės miesto tarybos sprendimu Nr. 53 – individualiųjų gyvenamųjų namų mikrorajone Mokolų seniūnija, Pabaigų  seniūnaitija, viena Tarpučių kvartalo gatvė pavadinta pr. Dovydaičio vardu (gatvės ilgis 0, 480 km.);

Kazlų Rūdoje(pietinėje miestelio dalyje lygiagreti Daumanto gatvei) yra Prano Dovydaičio gatvė – tai Kazlų Rūdos savivaldybės (meras Valdas Kazlas) 2001 m. sprendimas Nr. 13–11.

12. Premijos. 1990 m. atgaivintas P. Dovydaičio įkurtas ir leistas žurnalas „Logos“.  Jo atgaivintoja prof. Dalia Marija Stančienė  pirmajame žurnalo numeryje „Žodyje skaitytojams“ parašė, kad pagerbiant pirmąjį „Logos“ žurnalo leidėją ir redaktorių P. Dovydaitį, įsteigta jo vardo premiją. „Ji bus teikiama kas dveji metai gražiai debiutavusiam jaunam mūsų žurnalo autoriui“. 1992 m. spalio 12–17 d. „Logos“ redakcijos iniciatyva suorganizuota sinoikija, skirta Pr. Dovydaičio 50-osioms  mirties metinėms pažymėti, o gruodžio 10 d. Vilniuje  Mokslų akademijos salėje , vėlgi „Logos“ žurnalo redaktorės D. M. Stančienės iniciatyva organizuota P. Dovydaičiui skirta konferencija.

Konferencijos metu įteikta pirmoji Prano Dovydaičio „Logos“ žurnalo premija kun. lic. Ričardui  Mikutavičiui (1992). Antroji premija 1996 m. kovo 19 d.  įteikta dr. Romualdui Grucei (1996), vėliau – Marijai Oniščik (1997), Algiui Uždaviniui (1999). Paminėsime ir keletą vėliau premijas gavusių mokslininkų: dr. Aivaras Stapukonis (1999), dr. Aldona Vasiliauskienė (2001), prof. Bronislovas Kuzmickas (2004), Loreta Anilionytė (2005), prof. Antanas Andrijauskas (2006), doc. dr. Juozas Žilionis (2007– 12-asis), Helmutas Arnašius, doc. Vytis Valatka (2010), doc. dr. Almantas Smalavičius (2011), dr. Gediminas Mesonis, Salomėja Jastrumskytė (2012), 

13. Leidiniai.

Knygos:  žymus išeivijos filosofas, mokslininkas ir visuomenės veikėjas dr. Juozas Girnius (1915 05 23–1994 09 13)  1975 m. Čikagoje išleido išsamią, beveik 800 puslapių monografiją „Pranas Dovydaitis“.

1996 m. gegužės  19 d. prie 1989 m. ateitininkų pastatyto paminklinio kryžiaus prof. P. Dovydaičiui Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios šventoriuje straipsnio autorė dr. Aldona Vasiliauskienė

1986 m. pogrindyje kun. Bronius Bulika, remdamasis J. Girniaus per geležinę uždangą „permesta“ knyga Kaune išspausdino 116 puslapių leidinį (autorius neįvardytas): „Evangeliškasis egzistencializmas prof. Prano Dovydaičio gyvenime ir darbuose. Kai kurie jo asmenybės ir veiklso bruožai šimto metų sukaktį minint“.

2001 m. Vilniuje (REGNUM fondas) išleido dr. Aldonos Vasiliauskienės monografiją „Akmenuotas  patrioto kelias“ (528 psl.). Amerikoje leisto laikraščio „Lietuvių balsas“ 1999 m. skelbtame konkurse “Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui” rankraštis laimėjo II-ąją premiją.

Recenzijos monografijai.

Dešimtį recenzijų 2002  metų spaudoje (viena jų sarkastiškai neigiama) apžvelgė ir reziumavo prof. Juozas Banionis straipsnyje (J. Banionis. A. Vasiliauskienės knyga „Akmenuotas patrioto kelias“ – paminklas Pranui Dovydaičiui //Iškilios asmenybės Lietuvos mokyklose (1918 – 1940). Marijampolė: Marijampolės kolegijos leidybos centras. 2003. P. 14–19).

Lankstinukai.

1986 m. pogrindyje buvo išleistas lankstinukas, kuriame įrašytos prof. P. Dovydaičio mintys.

„Profesorius Pranas Dovydaitis (1886–1942)“ 1996 m. išleistas Vilkaviškio dekano prel. Vytauto Gustaičio iniciatyva (1000 egz.). Parengė dr. Aldona Vasiliauskienė.

„Profesorius Pranas Dovydaitis (1886–1942)“ 1996 m. išleido Lietuvos kraštotyros draugijos Kauno skyrius. Parengė kraštotyrininkas Antanas Vaičius.

Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos centro rengtos parodos lankstinukas „Dvyliktasis kilometras“.

Poezija.

Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios klebonas poetas Jonas Voveris sukūręs eilėraštį „Profesorius P. Dovydaitis“.

Moksliniai straipsniai.

Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai. 1918–1940 / Lietuvos istorijos institutas. – V.: Alma litera, 1997. – 478 p.

Periodika.

Radijo laidos, televizijos laida

Konferencijos.

1996 m., mokslinių konferencijų, skirtų prof. P. Dovydaičio 110-osioms gimimo metinėms paminėti ciklą sudarė 18 konferencijų, suorganizuotų Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Pranešimus parengė 7 mokslininkai (akademikas Algirdas Gaižutis, prof. Vladas Domarkas, dr. Arvydas Žygas,  prof. Jonas Balčius, Jonas Kavaliūnas, dr. Vaidotas Vaičaitis ir dr. Aldona Vasiliauskienė), tačiau  reikia pastebėti, kad ne visose konferencijose visi prelegentai galėjo dalyvauti. Konferencijos vyko Vilkaviškio vyskupijoje gegužės mėnesį: Marijampolėje (gegužės 11 d.), Vilkaviškyje (gegužės 12 d.), Veiveriuose (gegužės 18 d.), Višakio Rūdoje (gegužės 19 d.), Žiūronyse (Prienų r., rugpjūčio 17 d.); Telšių  vyskupijoje:  Plungėje (birželio 8 d.), Varniuose (birželio 9 d.), Telšiuose (birželio 9 d.); Kauno arkivyskupijoje:  Čekiškėje (birželio 16 d.), Radviliškyje  (dabar tai Šiaulių vyskupija, birželio 30 d.), Taujėnuose (liepos 14 d.); Kaune „Aušros“ gimnazijoje (spalio 2 d.) ir  Viešojoje miesto bibliotekoje (lapkričio 29 d.); Panevėžio vyskupijoje: Kupiškyje (rugsėjo 6 d.), Panevėžyje (rugsėjo 14 d.), Utenoje (rugsėjo 14 d.); Vilniaus arkivyskupijoje: Vilniuje (Vilniaus rajono pedagogams, rugsėjo 11 d.), Vilniuje Mokslų akademijos salėje (gruodžio 2 d.). 

14. Pašto ženklas ir vokas.

 1995 m. išleistas vardinis pašto ženklas (dailininkas J. Zovė) Nepriklausomybės Akto signatarams, tarp jų ir P. Dovydaičiui. Voką pagamino Antanas Rimantas Šakalys.

15. P. Dovydaičio fondas.

Kaune 1993 m. kovo 11 d. Lietuvos ateitininkų federacija bei tautiečiai išeivijoje įsteigė P. Dovydaičio fondą studentijai paremti.

16. „Lietuvių balso“ konkursas.

1999 m. Čikagoje leidžiamas „Lietuvių balsas“ (redaktorius Vytautas Radžius) paskelbė konkursą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimties metų sukakčiai paminėti. Prof. kun. Antano Liuimos SJ  (1910 01 28–1942 05 13–2000 07 26) ir dr. s. Antanės Kučinskaitės ACJ (1915 04 13–2006 05 24) raginama straipsnio autorė ryžosi jau 1996 m. parengtą ir gerokai papildytą rankraštį apie tautos švietėją ir mokslininką profesorių Praną Dovydaitį, pasiųsti konkursui. 1999 m. gruodžio 15 d. Vertinimo komisijos (pirmininkė Danutė Bindokienė, nariai Stasė Vanagautė – Petersonienė, Vytautas Volertas (1921 08 22–2012 12 02), Valentinas Sventickas ir dr. Vilnius Užtupas (1927 03 31–2008 08 29) sprendimu iš 54 konkursui atsiųstų rankraščių  II-ąją premiją laimėjo darbas „Lietuvos kario likimas“  ir „Akmenuotas patrioto kelias“. 

***

Suminėti prof. P. Dovydaičio vardo įamžinimo ženklai liktų tušti skaičiai, jeigu po jais neslypėtų žmonių gausa – žmonių, kuriems brangi Prano Dovydaičio dvasia, jo atminimas, jo dėmesys visiems, gailestingumas. Asmenys, bet kokiu būdu prisidėję prie P. Dovydaičio vardo garsinimo, trokšta kuo plačiau paskleisti apie jį žinias –sudaryti galimybę ir kitiems prisilieti prie šios unikalios mūsų tautos asmenybės. O tam puikiausias momentas – Popiežiaus Pranciškaus paskelbti Jubiliejiniai Gailestingumo metai.

Atgal