VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

04 04. Mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė pagerbta Skapiškio pagrindinėje mokykloje

Kai saulė sužėrės, aš grįšiu vėl į protėvių namus,

ant rankų nešdamas karalių gėlę,

O pasitikt išeis išdidžios vakarų ir šiaurės gentys

Ir jų gražuolės moterys, ir aukštos šviesiaplaukės

jų mergaitės,

Atskubėjusios į žemės laiminimo šventę.

Vytautas Mačernis

 

Auksė Jankevičienė

Kupiškio r. Skapiškio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja

2016 m. vasario 16 dieną istorijos mokslų daktarę, religijos istorikę, visuomenininkę Aldoną Vasiliauskienę Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Tą pačią šventinę dieną Utenoje meras Alvydas Katinas daktarei, kaip ir dar keturiems nusipelniusiems uteniškiams, įteikė sidabrinio Vyčio ženklą ir padėką už Utenos krašto šviesuolių įamžinimą bei mokslo populiarinimo darbus.

Kovo 18 dieną daktarė Aldona Vasiliauskienė gautą reikšmingą valstybės apdovanojimą tarsi poeto Vytauto Mačernio „Vizijų“ herojus pasakiškąją karalių gėlę į savo protėvių namus atvežė į Skapiškį. Ir nors šis miestelis nėra Aldonos Vasiliauskienės gimtinė, tačiau reikšmingą apdovanojimą skapiškėnai turėjo išvysti.

Daktarė Aldona Vasiliauskienė rodo gautąjį ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių

Šeimai išsiblaškius dėl sovietinės valdžios persekiojimų, Aldona nuo 1948 m. augo Skapiškio klebonijoje, pas motinos tetą Viktoriją Žiogūnaitę, – klebono kanauninko Nikodemo Kasperiūno šeimininkę. Kaip teigė daktarė, anksčiau klestėjęs Skapiškis visą laiką jai buvo kaip šviesus vaikystės atsiminimas, o bažnytėlė jame - tarsi šiltas spindulys. Po daugelio metų, paskatinta ir tuometinės Skapiškio bibliotekos vedėjos Jolitos Pilypienės, ji nutarė savo vaikystės miestelyje įsigyti sodybą ir atgaivinti jame religinį gyvenimą.

Skapiškyje, savo sodyboje, daktarė sukaupė nemažai ukrainistikos medžiagos, ten veikia paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“. Tai savotiškas ukrainistikos muziejėlis. Sodybos kieme jos rūpesčiu 2007 m. buvo pastatytas koplytstulpis, sukurtas tautodailininko Antano Ruškio, o 2013 m. – tautodailininko Prano Kaziūno išdrožtas Rūpintojėlis Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, kurio atminimo įamžinimui Aldona Vasiliauskienė skiria tiek daug dėmesio. Visus atvykusius į Skapiškį svečius Aldona Vasiliauskienė visada kviečia apsilankyti savo sodyboje ir apžiūrėti minėtus objektus. Daktarė nuolat inicijuoja įvairius renginius, dalyvauja Skapiškio bendruomenės, kultūros centro, pagrindinės mokyklos organizuojamuose renginiuose ir juos išsamiai aprašo straipsniuose, kurie publikuojami respublikinėje spaudoje. Daug parašyta straipsnių apie skapiškėnus, o ypač apie tautodailininką Bronių Bickų. Jos pastangomis ir rūpesčiu į miestelį nuolat atvyksta garbingų dvasininkų, vienuolių ir kitų svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir Ukrainos. Ypač dažnas svečias - kunigas t. Pavlo Jachimecas OSBM. Daktarė nuolat bendrauja su Skapiškio seniūnu Valdu Juškevičiumi, kuriam dėkinga už pagalbą ūkiniuose darbuose, su bendruomenės pirmininke ir miestelio bibliotekos vedėja Roma Bugailiškiene, mokytoja pensininke Stase Mažeikyte, tremtine Ona Leknickiene, Aldona ir Antanu Survilomis, Broniumi ir Elvyra Bickais ir daugeliu kitų skapiškėnų. Graži bendrystė ją sieja su kultūros centro režisiere Vita Vadoklyte - yra aktyvi jos organizuojamų tarptautinių teatro festivalių dalyvė.

7 kl. mokiniai Gabija Janulionytė ir Tomas Kurkauskas gerbiamai daktarei įteikia jų bendraklasio Tomo Lesmonavičiaus pieštus portretus

Ypač artimi ryšiai Aldoną Vasiliauskienę sieja su Skapiškio pagrindine mokykla, vadovaujama Birutės Zaborskienės. Daktarė nuolat atvyksta į mokyklą su garbingais svečiais. Štai ir šią Rugsėjo pirmąją mokykloje viešėjo kartu su ukrainiečiu kunigu, vienuoliu bazilijonu t. Joakymu (Jaroslavu Kovalčiuku). Pernai mokykloje, o vėliau ir miestelio bendruomenės salėje buvo organizuotas Aldonos Vasiliauskienės monografijos „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ pristatymas (scenarijų parengė mokyklos bibliotekos vedėja Regina Stanienė), kuris taip autorei patiko, kad ji nusprendė šią teatralizuotą programą parodyti ir kitur. Todėl daktarės pastangomis mokyklos mokiniai ir mokytojai, rengę programą, galėjo apsilankyti ir savo programą parodyti Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, Šiaulių universitete bei Bazilijonų (Šiaulių r.) mokykloje. Apie monografijos pristatymą ir Skapiškio pagrindinę mokyklą mokyklos bibliotekos vedėja Regina Stanienė papasakojo net Lietuvos Respublikos Seime surengtoje konferencijoje.

 Taigi daktarė Aldona Vasiliauskienė ne vien religinio, bet ir kultūrinio Skapiškio gyvenimo įkvėpėja, aktyvi dalyvė ir metraštininkė. Todėl neatsitiktinai jos 70 metų jubiliejus pernai iškilmingai buvo švenčiamas šiame miestelyje. Daktarė itin džiaugėsi iškilmingomis Mišiomis, kurias aukojo 12 lietuvių bei ukrainiečių kunigų, vadovaujamų vyskupo Jono Kaunecko, ir Vitos Vadoklytės sumąstytu teatralizuotu šventiniu vakaru, kuriame labai aktyviai dalyvavo visa mokykla. Tai ar galėjo skapiškėnai nepagerbti savo daktarės ir nepasveikinti jos, gavusios reikšmingą valstybės apdovanojimą?

Daktarė Aldona Vasiliauskienė dovanoja Skapiškio pagrindinės mokyklos bibliotekai knygą „Kas yra kas Lietuvoje“ (dešinėje – bibliotekos vedėja Regina Stanienė)

Ta proga į iškilmingą pilietiškumo pamoką, vykusią Skapiškio pagrindinėje mokykloje, atvyko Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius, bendruomenės pirmininkė ir Skapiškio bibliotekos vedėja Roma Bugailiškienė. Renginį organizavo ir vedė Skapiškio pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė. Jame dalyvavo mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Šventinę pamoką pradėjo 6 klasės mokinys Džiugas Meilus, iškilmingai deklamuodamas ištrauką iš M. Daukšos „Postilės“ (Džiugą parengė mokytoja Nijolė Bagdonavičienė). Garbiai viešniai ir svečiams dainą apie Lietuvą skyrė 5 – 10 klasių mokinės (vadovė Vilma Likienė).

Po to atvykę svečiai sveikino gerbiamą daktarę. Kupiškio meras Dainius Bardauskas, pabrėždamas neišsenkančią energiją, veiklumą ir kūrybingumą, Aldoną Vasiliauskienę šmaikštaudamas palygino su atominiu reaktoriumi, o mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė teigė, kad daktarė neleidžia šalia jos esantiesiems pasilikti komforto zonoje, nuolat ragindama, skatindama veikti.

Gerbiamos daktarės globojamos 7 klasės (klasės vadovė - mokytoja N. Bagdonavičienė) mokiniai Gabija Janulionytė ir Tomas Kurkauskas supažindino su daktarės biografija ir veikla (pateiktį parengė mokyklos bibliotekos vedėja Regina Stanienė) ir savo globėjai įteikė bendraklasio Tomo Lesmonavičiaus pieštus jos ir Jėzaus portretus. Mintis nupiešti Aldonos Vasiliauskienės portretą kilo septintokams ir jų auklėtojai Nijolei Bagdonavičienei, o padovanoti dar ir Jėzaus portretą, kad gerbiamą daktarę globotų Aukščiausiasis, sugalvojo pats darbelių autorius septintokas Tomas Lesmonavičius.

Po to kalbėjo pati ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierė. Ji teigė, kad apdovanojimas jai buvo labai netikėtas. Pabrėžė, kad jos veiklos įvertinimas - tai ir daugelio kitų žmonių darbo vaisius. Daktarė nuoširdžiai džiaugėsi gautomis dovanomis, ypač reta ir jai brangia dovana – dviem septintoko Tomo pieštais portretais.

Nuotaikingą šokį gerbiamai mokyklos viešniai skyrė mokyklos pradinių klasių jaunieji šokėjai ( vadovė – Rūta Trubilienė). Penktokė Orinta Aleknaitė, deklamuodama ištrauką iš Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos „Mažvydas“, visus paragino iš skiemenų sudėti patį svarbiausią žodį – „Lietuva“, primenantį, dėl ko gerbiama daktarė ir kiekvienas iš mūsų šioje žemėje esame ir vardan ko kasdien, negailėdami jėgų, turime triūsti. Iškilminga pamoka baigėsi visiems susikibus už rankų, kartu dainuojant: „Už rankų susiėmę, papuošim Lietuvėlę...“

Gerbiamai viešniai šoka jaunieji Skapiškio pagrindinės mokyklos pradinių klasių šokėjėliai

Šventė baigėsi, tačiau dar daug liko neišsakytų minčių, neišpasakotų įspūdžių. Tad daktarė, pasikvietusi į savo sodybą puodelio kavos, dar dalijosi prisiminimais apie šiųmetę Vasario 16 – ąją Vilniuje ir Utenoje. Sakė, jog Prezidentūroje labai jaudinosi, o Prezidentė drąsinusi, sakiusi, kad tai „mes turėtume jaudintis, matydami Jūsų darbus“. Prezidentė taip pat stebėjosi daktarės palydos gausumu - atėjusiųjų Aldonos Vasiliauskienės pasveikinti iš tiesų buvo nemenkas būrys. Daktarė pasakojo, kad buvusi labai pamaloninta, kai atstovai iš Kupiškio ir Utenos savivaldybių – vyresn. specialistai Vytautas Knizikevičius ir Zita Mackevičienė - atvyko jos pasveikinti pasipuošę tautiniais kostiumais.

Gerbiama ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierė pasakojo, kad po vėliavos pakėlimo ceremonijos kartu su ją pasveikinusiais žmonėmis pirmiausiai nuskubėjo į Vilniaus arkikatedrą. Kankinių koplyčioje, prie Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio bareljefo, uždegė žvakelių ir pamerkė gražiausias puokštes. O iškilmingų pietų metu kavinėje „Senatorių kolonos“ kalbėjo apie kiekvieną jos pasveikinti atėjusį žmogų. Daktarė džiaugėsi ir iškilmėmis Utenoje. Sakė buvusi sužavėta Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ koncerto.

Daktarė Aldona Vasiliauskienė prisipažino, kad ir pati yra parengusi dokumentus apie profesorių kunigą Antaną Liuimą SJ, monsinjorą Petrą Baltušką ir prelatą daktarą Juozą Prunskį valstybės apdovanojimams gauti. Jiems visiems buvo įteikti Kunigaikščio Gedimino ordinai. Taip pat daktarės pastangomis kunigas Feliksas Ereminas (po mirties) buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydaitės Rachelės Rozenbergaitės išgelbėjimą, o vėliau buvo pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.

5 kl. mokinė Orinta Aleknaitė deklamuoja ištrauką iš Just. Marcinkevičiaus „Mažvydo“, už jos – pasirengę paskutinei renginio dainai mažieji pradinių klasių dainininkai

Po to Aldona Vasiliauskienė mintimis grįžo prie pirmo asmeninio jos pagerbimo Skapiškyje. Prisipažino, kad nuo jos 70 metų minėjimo šventės ir nuo renginių, kuriuose buvo pristatyta knyga apie V. Zinko studiją, pradėjo jausti, kad mokyklai ji reikalinga. Sakė, kad į mokyklos biblioteką kojos tarsi pačios savaime neša, nes ten esanti labai sava. Labai džiaugiasi iš mokyklos sulaukusi sveikinimo gavus ordiną. Tai mokyklos bibliotekininkė Regina Stanienė, vos gavus apdovanojimą, atsiuntė sveikinimo laišką.

Daktarė, džiaugdamasi pasiekimais ir jos darbo įvertinimu, jau kuria tolimesnius planus. Prisipažįsta, kad dabar vienas iš didžiausių jos rūpesčių – mažytei gatvelei, kurioje yra tik trys namai (tarp jų ir dr. A. Vasiliauskienės sodyba), suteikti naują vardą – pavadinti Mečislovo Reinio alėja. Sakė norėtų, kad Mečislovo Reinio alėjoje medelius sodintų mokiniai. Šiuo metu ji dar rengia monografiją apie daktarą kunigą Joną Steponavičių, renka medžiagą apie skapiškietį monsinjorą Petrą Meilų, 16 metų Skapiškyje gyvenusią seselę Zitutę Arbatauskaitę. Ji dirbo prie Skapiškyje kunigavusio Juozo Lukšo. Vėliau, kunigą iškėlus į Antašavą, kartu su juo išvyko ir seselės vienuolės Zita bei Petrutė. Dabar Zitutė gyvena Panevėžyje, Švč. M. Marijos Tarnaičių kongregacijos centriniuose namuose. Dr. A. Vasiliauskienės taip pat laukia darbas archyvuose, rašant daugelio parapijų istorijas.

Kalbant, bendraujant su gerbiama daktare, nepalieka mintys: kaip vienas žmogus tiek sugeba aprėpti? Iš kur semiasi jėgų ir laiko tokiems kalnams darbų nuveikti? Juk parašyta daugiau nei 20 knygų ir straipsnių rinkinių, paskelbta beveik 2000 straipsnių (Lietuvos ir kitų šalių periodikoje bei mokslo leidiniuose), surengta daugybė konferencijų, skaityta pranešimų, važiuota, keliauta, ieškota... O juk tarp reikšmingiausių darbų – dar ir nuolatinis dėmesys kiekvienam šalia esančiam žmogui. Ir dėkingumas, dėkingumas. Pasikartojantis, dažnai nepelnytai, už smulkmenas, dalijamas knygomis, straipsniais, laikraščiais, šventųjų paveikslėliais, saldumynais, nuoširdžiais „ačiū“. O dar širdies dosnumas, vaišingumas. Juk kiekvieną kartą daktarė atskuba į mokyklą ne tuščiomis rankomis, o nuolat nešina šūsnimis laikraščių, krepšiais saldainių mokiniams ir mokytojams. Beje, saldainių paskaičiuota būna tiek, kad užtektų kiekvienam mokiniui. Ir ne po vieną! Ir paprastumas. Pats tikriausias paprastumas ir nuoširdumas. Ne per saldus, ne pataikaujantis. Reiklus, kartais pirštu pabadantis. Visa tai taip pat reikalauja ir laiko, ir jėgų. Pati Aldona Vasiliauskienė anksčiau yra teigusi, kad be Aukščiausiojo Palaimos ir suteiktos stiprybės, be gilaus tikėjimo tiek būtų nenuveikusi.

Daktarė Aldona Vasiliauskienė (trečia iš kairės) kartu su ją sveikinusiais renginio Skapiškio pagrindinėje mokykloje svečiais ir organizatoriais (iš kairės: Skapiškio bendruomenės pirmininke ir miestelio bibliotekos vedėja Roma Bugailiškiene, Kupiškio r. meru Dainiumi Bardausku, pieštų portretų autoriumi 7 kl. mokiniu Tomu Lesmonavičiumi, Kupiškio r. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldiene, Skapiškio pagrindinės mokyklos direktore Birute Zaborskiene, mokyklos bibliotekos vedėja Regina Staniene ir Skapiškio seniūnu Valdu Juškevičiumi)

Tikrai ne eilinis žmogus mūsų daktarė. Retenybė. Iškėlusi sau donkichotiškų tikslų ir labai darbščiai, atkakliai, be atokvėpio triūsdama, jų siekianti. Džiugu, kad šios iškilios asmenybės nuopelnai buvo įvertinti 2005 metais net dviem popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimo raštais bei 2015 m. palaiminimo raštu iš Šventosios Žemės – Kustodijos, daugeliu Ukrainos apdovanojimų, tarp jų pačiu svarbiausiu – Kunigaikštienės Olgos ordinu, o šiemet dar ir garbingu Lietuvos valstybės apdovanojimu. Labai smagu, kad pastarasis apdovanojimas, nors trumpam, buvo atvežtas ir į Skapiškį.

Atgal