Asmenybės
03 23. „Varanas“ dirba atsakingai– belieka pasitikėti kauniečiais parduodant automobilius
„Lietuvos Aidas“ politikos apžvalgininkė Inga Volskytė kalbina Kauno automobilių turgų valdantį UAB „Varanas“ direktorių Valentiną Naujanį.
Ką galėtumėte papasakoti apie Kauno automobilių turgų?
Kauno automobilių turgus yra didžiausias Europoje ir turintis senas tradicijas, veikia daugiau nei 15 metų. Jis yra strategiškai patogioje Kauno vietoje. Netoli yra autoservisai, maitinimo punktai bei viešbučiai. Kauno automobilių turgus užima apie 12 ha. Turgaus teritorijoje veikia 30 automobilių aikštelių. Vidutiniškai yra eksponuojama apie 6000 automobilių kasdien, o šeštadienį - skaičius padvigubėja. Turgus dirba kasdien nuo 8:00 iki 18:00, o šeštadienį nuo 6:00 iki 18:00. Teikiamos visos draudimo, įforminimo ir kitos paslaugos. Turgaus teritorijoje yra muitinės terminalas, „Regitra“ bei teikiama galimybė gabenti automobilius geležinkeliu – dažniausiai šį būdą mėgsta kirgizai, pasinaudodami turgaus teikiama paslauga – automobilių pakrovimas į vagonus.
Jau kuris laikas sumontuota stipriausia „elektroninė akis“, stebinti visą teritoriją dieną ir naktį – nors jokių nusiskundimų klientai nereiškė ir anksčiau, bet norime išlikti moderniausia ir saugiausia automobilių pardavimo aikštele. Pasitikėjimas „Varanu“ svarbus ne tik klientams. Džiugina, kai pirkėjai iš įvairių šalių maloniai žeria komplimentus. Jokių incidentų tarp pirkėjų, net panorusių įsigyti tą patį automobilį, taip pat nebus. Pagal vaizdo įrašus lengvai nustatome, kuris pirmasis atidarė parduodamo automobilio dureles ir užvedė variklį paklausyti jo darbo...
Nors visa veikla koordinuojama iš centrinės būstinės, bet sargybų postai veikia kaip ir anksčiau. Turima portatyvinė elektroninė stebėjimo sistema kartais svarbi - ypač kai vieno automobilio panorsta keli pirkėjai. Tada įsigalioja aukciono sąlyga - kuris pirkėjas gali sumokėti daugiausia. Pardavėjas informuojamas, kad jo automobilis parduotas net už didesnę jo nustatytą kainą. Visi gauti pinigai, įvykus tokiam sandoriui, perduodami pardavėjui be jokių naujų sąlygų. Štai kaip kasdien dirba „Varano“ kolektyvas, kurį ilgokai rinko administracija – praktiškai iš keliolikos norinčiųjų priimdavome vieną. Konkursas - kaip į prestižines specialybes universitetuose.
O kuo Kauno automobilių turgus skiriasi nuo kitų turgų?
Turgus yra gyvas procesas. Šiuo metu mes, pasinaudoję Vakarų šalių patirtimi, keičiame patį pardavimo procesą – įrengta pardavimo aikštelė, kur sustatomi automobiliai su nurodytomis kainomis, pardavėjui nebūtina pačiam stovėti turguje. Vienu metu parduodame 5000-6000 su labai geromis techniškomis charakteristikos automobilių. Pastebėjote, kad automobiliai tarsi nuvažiavę nuo kažkurios įmonės konvejerio. Regis, nauji būtų.
Ar pasikeitė pirkėjų srautai per pastaruosius metus?
Tikrai pasikeitė, pokyčiai matomi plika akimi. Visų pirma, „Varanas“ neteko daugelio pirkėjų ir iš tolimesnių šalių: Kirgizijos, Moldavijos, Kazachstano. Kai Rusija, Baltarusija, Kazachstanas įstojo į bendrą muitų zoną, nuo 2011 m. liepos 1 d. iš Europos Sąjungos įvežamų naudotų automobilių importo mokestis labai padidintas - baigėsi geros dienos verslui. To sprendimo įtaka jaučiama ir dabar - kazachų turguje beveik neliko, o jų būdavo ir net labai turtingų: atvykę nupirkdavo automobilius visai gausiai šeimai. „Varanas“ net įsteigė Alma Atoje savo biurą, kurį, deja, teko uždaryti. Štai kokią įtaką turi politikai automobilių verslui, priimdami, sakyčiau, neapgalvotus įstatymus, juk dėl to nukenčia ne tik vienos šalies piliečiai.
Taip pat ženkliai sumažėjo pirkėjų ir iš Estijos. Kad geriau įsivaizduotumėte pokyčius, noriu pateikti tokį pavyzdį: anksčiau, iki 2011 m. liepos 1 d., tik atvykęs autovežis iš Vakarų Europos tą pačią dieną kartais parduodavo visus devynis automobilius, o šiandien mašina dažnai lieka stovėti pilnai pakrauta savaites ar net mėnesį.
Pastaruoju metu galime pasidžiaugti tik didėjančiais pirkėjų srautais iš Lenkijos.
O kaip keitėsi pirkėjų skonis?
Baltarusiai yra lyderiai tarp pirkėjų Kauno turguje, atvažiuoja dažniausiai antradieniais ir šeštadieniais. Prieš pirkdami 2001-ųjų ir naujesnius automobilius kruopščiai juos apžiūri ir įvertina, nes už detales, pagamintas 2000 metais, jie privalės mokėti didesnius muito mokesčius. Dažnai 2001 metų gamybos automobilis parduodamas už mažesnę kainą nei senesnis.
Populiariausi tarp Rusijos piliečių yra 3-5 metų senumo automobiliai, pirkėjai iš Vidurinės Azijos graibsto 5-10 metų senumo mašinas.
Lenkai taip pat apžiūrinėja ir perka 5-10 metų senumo automobilius. Tokie automobiliai populiariausi.
Pirkimus labai įtakoja ir sezoniškumas. Žiemą daugiausia ieškoma džipų, vasarą – minivenų, septynių vietų šeimos automobilių.
Kokius automobilių gamintojų renkasi skirtingų tautų atstovai?
Nors populiariausi yra „Chrysler Voyager“, „KIA Carnival“, „Volkswagen Sharan“, italų „Lancia“, „Fiat Ulysse“, bet, pavyzdžiui, kirgizai dažniausiai renkasi 2001-2003 metų „Opel“ su benzininiu varikliu, pageidautina vokiečių surinkimo. Matyt šiai tautai labiausiai tinka „Opel“ dizainas.
Lietuviai dažniausiai perka „Audi“ ir „Volkswagen“ – mūsų gana stagnatoriškos pažiūros perkant automobilį.
Prancūziškus automobilius „Peugeot“, „Renault“ perka baltarusiai.
Rumunų romai taborais važinėja po Europą ir Kauną įtraukia į kelionių maršrutą. Patys Rumunijos romai - tai vyrai su plačiabrylėmis skrybėlėmis, juodais kostiumais, lakuotais batais. Keista, bet jie dažniausiai keliauja tik su vaikais, o ne su žmonomis. Šie pirkėjai tik kelia daug triukšmo, o naudos iš jų mažai – jie perka tik vieną kitą automobilį ir labai nori, kad pirkinys būtų su lietuviškais numeriais...
Lenkų pirkinius įtakoja zloto kursas: jei jis kyla, tai perkami brangesni automobiliai, o jei krinta – ieškoma mažesnių ir ekonomiškesnių transporto priemonių.
Gal galite papasakoti apie save?
Išaugau Kauno kūno kultūros institute kaip profesionalus bokso treneris. Mane treniravo puikūs treneriai: Juozas Šliužas, Algimantas Balnanosis. Baigęs Kūno kultūros institutą, tapau profesionaliu bokso treneriu. Žinote, koks populiarus boksas Kaune. Bokso turnyrų metu sunkoka buvo gauti bilietą. Mano sūnus ir dukra - taip pat sportininkai, bet nesiekia sporto aukštumų. Mokėti už populiarią sporto šaką sportininkai negeba finansiškai. Pavyzdžiui, Vilniaus sporto salės maždaug dešimt kartų brangesnės nei Diuseldorfe, kur norint treniruotis, tereikia sumokėti nuo pusės iki vieno euro mokestį valandai - turiu omenyje ir tai, kad diuseldorfiečių atlyginimas gerokai didesnis. Jei Lietuvoje tokia padėtis tęsis dar nors dešimt metų, manau, kad olimpiečių skaičius ženkliai sumažės. Juk po Pekine vykusių olimpinių žaidynių Azijos ir net Afrikos šalyse investuojama daug daugiau į talentingus jaunus sportininkus. Rusijoje sportui skiriami keli milijardai JAV dolerių per metus. Lietuvoje, deja, kasmet mažinamos lėšos investicijoms į talentus.
Ar mūsų laukia tik niūri ateitis?
Nenorėčiau piešti Lietuvos ateities vien minorinėmis spalvomis. Tikiu Lietuvos ateitimi, jaunais žmonėmis, jau gimusiais po Nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m. kovo 11 d. Politika atsinaujins, ir galbūt tokios partijos, kurių gretose nemažai buvusiųjų vienos partijos narių, jau sulaukusių garbingo amžiaus, Lietuvos piliečių. Mums tenka gyventi viltimi ir tikėti, kad viskas pagerės, juk Europos Sąjunga – tai ne Tarybų sąjunga, kur žmogus vergavo, kasdien girdėdavo himną – „Tarp lygių lygi ir laisva...“ - nors gyvenome už „geležinės sienos“, kaip sakydavo demokratinių Vakarų politikai.
Kėbulo remontas, kai to labiausiai reikia. Saugūs Ratai teikia automobilio remonto, priežiūros, pardavimo, rinkos vertės nustatymo paslaugas.
Dėkoju už pokalbį.
Atgal
.jpg)
(1).png)
