VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Asmenybės

05 11. Danske bankas - patikimiausias

Valstybės laikraščio “Lietuvos Aidas”vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis kalbasi su Danske banko generaliniu direktoriumi Gintautu Galvanausku
Danske bankas –aktyvus visuomenės narys, siekiantis prisidėti prie socialinės raidos ir gerovės augimo, didinti visuomenės finansinį raštingumą. Kokius edukacinius renginius finansavote ir kiek skyrėte lėšų? Kas parengė projektą ir ar ateityje bankas aktyviai dalyvaus analogiškuose projektuose 2012 –2014 metais?
Finansinio raštingumo ugdymas yra prioritetinė „Danske“banko socialinės atsakomybės kryptis, kurią plėtojame ne tik savarankiškai, bet ir su partneriais. Pastaraisiais metais įgyvendinome įvairių projektų, tarp kurių –Finansinio raštingumo olimpiada, edukacinis žaidimas „Pinigėnai“ir kiti.
Kiek Danske banke dabar triūsia kompetentingų socialiai atsakingo verslo srityje bankininkų, banko patarėjų ir kokio amžiaus šie žmonės?
Lietuvoje „Danske“banke dirba apie 400 darbuotojų, o jų amžiaus vidurkis –33 metai.
Geram kolektyvo klimatui palaikyti ar tobulinatės tik Lietuvoje? Juk bankas –tikriausiai vien užsienio kapitalo komercinė įmonė.
„Danske“bankas –finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“, kurios pagrindinė būstinė yra įsikūrusi Kopenhagoje, dalis, todėl galime nuolatos dalytis tarptautine patirtimi ir žiniomis.
Bankas - tai finansinių srautų valdymas. Ar tik lietuviai valdo šį banką, esantį Saltoniškių g. 2, Vilnius? Kiek ir kokio amžiaus darbuotojų iš viso turite šiandienai?
Finansinių paslaugų grupė „Danske Bank“yra didžiausias Danijoje ir antrasis pagal turtą bankas Šiaurės Europos finansų rinkoje. „Danske Bank“grupė Lietuvoje veikia kaip „Danske“ bankas, „Danske Capital investicijų valdymas“ir „Danske lizingas“.
Labai patraukli Pono Gintauto Galvanausko iniciatyva rengti būsimojo bankininko dienas, skirtas darbuotojų vaikams. Kaip žinia, tądien vaikai atvyksta į banką susipažinti su Danske banku ir jo veikla, kaskart vis kitu aspektu jiems atsakote į klausimą „Ką bankas daro?“.
Vaikams, kurie atvyksta į „Danske“banką, pasakojame ne tik apie bankų istoriją ir veiklą, bet taip pat supažindiname su pinigų istorija, taupymo principais ir kitais dalykais, kurie gali būti jiems naudingi ateityje valdant asmeninius finansus.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija globoja projektą „Darni šeima“. Danske bankui įteiktas specialus sertifikatas už minėtą strategiją.
Labai džiaugiamės, kad buvome įvertinti –mums tai papildomas stimulas tęsti pradėtą socialinę veiklą.
Kruopščiai parengtas „Jaunojo kolegos“projektas, bendradarbiaujant su „Lietuvos Junior Achievement“organizacija. Kiek skirtumėte laiko, jei pas Jus, pavyzdžiui, sugalvotų atvyktų Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos rusakalbių vaikų grupė?
Mes esame turtingiausi savo žiniomis ir patirtimi, todėl būtent tuo norime dalintis su jaunimu. Jei tik yra galimybė, visada mielai susitinku su banke apsilankusiais vaikais. Viliuosi, kad „Danske“banką aplankys ir Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos rusakalbių vaikų grupė –šiuo metu kaip tik pradedame „Pažink banką II“, todėl jie galėtų naudingai ir linksmai praleisti laiką.
Parėmėte „Gazelės“–regioninės konferencijos smulkiajam ir vidutiniam verslui –projektą. Projekte dalyvaujančios įmonės ne tik galėjo pristatyti savo veiklą, bet ir buvo konsultuojamos įvairiais rūpimais klausimais.
„Danske“banko visuomenei skirtos socialinės programos yra skirtos finansinio raštingumo ugdymui įvairiose visuomenės grupėse. Siekdami stiprinti Lietuvos verslą, kad jis galėtų konkuruoti globalios rinkos sąlygomis, remiame „Žinių ekonomikos“įmonės rinkimus, o daugiau kaip aštuonerius metus esame ir konferencijų ciklo „Gazelės“partneris.
Projektas „Pinigėnai“yra Danske Bank grupės bendradarbiaujant su patyrusiais ekspertais sukurto edukacinio žaidimo „Moneyville“lietuviška versija. Adaptuojant šį žaidimą Lietuvos vaikams, bendradarbiauta su vietos ekspertais. Paminėkite šio projekto iniciatorius –juk Lietuvoje nemažai reikia pastangų vien supažindinimui su komercinių bankų strateginėmis naujovėmis.
„Pinigėnai“–pasaulyje puikiai žinomo edukacinio žaidimo „Moneyville“lietuviška versija. Pastarasis žaidimas buvo pradėtas 2008 metų rudenį Danijoje, vėliau adaptuotos jo versijos buvo pristatytos Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Airijoje, Šiaurės Airijoje, Estijoje, o 2011 metais –ir Lietuvoje. „Moneyville“laimėjo daugybę apdovanojimų, buvo pripažintas kaip „Geriausias e. ugdymo produktas“(Best E-learning Product) ir „Geriausia internetinė socialinė įtaka“(Best Online Social Impact) Airijoje. Adaptuojant internetinį žaidimą „Pinigėnai“Lietuvos vaikams, buvo bendradarbiaujama su Lietuvos švietimo ekspertais:
Vaino Brazdeikiu, Švietimo informacinių technologijų centro direktoriumi;
Giedre Kvieskiene, Socialinių mokslų (edukologijos) profesore; Pozityviosios socializacijos pradininke Lietuvoje, politikos bei visuomenės veikėja;
Rolandu Zuoza, LR švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėju.
Ar teikiate kreditus ir kokiomis palūkanomis, o gal išperkate ir įsiskolinusių kitiems komerciniams bankams juridinių ir fizinių asmenų skolas? Ar turite perbėgėlių iš nacionalizuoto „Snoro“į Danske banką?
„Danske“bankas teikia visas bankines paslaugas, o detalią informaciją apie jas (pavyzdžiui, palūkanas) pateikia ir nuolatos atnaujina internetiniame puslapyje. Kiekvienais metais prie „Danske“banko klientų rato prisijungia naujų žmonių, tarp jų ir tokių, kurie iki šiol buvo kitų bankų klientai.
Koks Jūsų požiūris į kasdien besisteigiančias kredito unijas? Ar patikėtumėte savo pinigus kuriai nors kredito unijai? Juk pro Jūsų kabineto langus matomas užrašas –„Vilniaus taupomoji kasa“.
Mano nuomone, kiekvienas žmogus turi priimti tokius finansinius sprendimus, kurie geriausiai atitinka jo lūkesčius. Visada skatinu žmones pirmiausia pasitarti su specialistais, o tada priimti sprendimą.
„Lietuvos Aido“skaitytojai po „Snoro“griūties skambina į redakciją ir prašo išvardinti eilės tvarka patikimiausius Lietuvos komercinius bankus. Tokia informacija būtų įdomi ir to reikalauja laikas, nes finansinė krizė Lietuvoje įsisiūbavo ir vis daugiau bankrutuoja įmonių, pavyzdžiui, šiandien šiais metais jau net 1842. Skaičiai liūdni. Ką patartumėte žmonėms, kurie rizikuoja, bet atsiėmę savo indėlį, turėtą „Snore“, pinigus laiko kažkur paslėptus - užkastus?
Apie Lietuvoje veikiančius komercinius bankus yra daug informacijos Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos interneto puslapiuose. Visada raginu, kad žmonės domėtųsi, pasitartų su specialistais, nebijotų klausti ir patys priimtu sprendimą tada, kai turi visą reikalingą informaciją.
Dėkoju Jums už Danske banko dalykišką pristatymą - juk Jūsų vadovaujamas komercinis bankas dirba Lietuvoje tik vienuolika metų, o klientų skaičius nuolat auga. Linkiu Jums ir ateityje būti patikimiausia finansine institucija.

Atgal