VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Asmenybės

Iš Dzūkijos kaimo per tremtį į Lietuvos laivyną

2011 01 18

Antanas Bunevičius

1948 m. gegužės 22 d. aš, būdamas dvylikos metų, buvau ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Tremtyje nuo pat pradžios išlaikiau savo šeimą iš trijų nedarbingų invalidų, o pensijų tuomet nemokėjo. Tai tęsėsi apie septynerius metus, kol brolis - partizanas sugrįžo iš lagerio ir perėmė visą naštą, o man liepė mokytis - nors eksternu.

Antanas Bunevičius

1958 m. buvau atleistas iš tremties, bet be teisės sugrįžti į Lietuvą. Todėl tais pačiais metais jau pasiruošęs egzaminams, įstojau į upeivystės mokyklą Komijoje, kurią 1962-aisiais metais baigiau antru šturmanu. 1963 m. pradėjau dirbti laivo kapitonu Užpoliarėje, Pečioros upės - Barenco jūros baseine.

Buvau aktyvus racionalizatorius. Įdiegiau laivų apšildymą su oro kondicionavimo sistema bei savarankišką ledo gamybos įrangą žvejybos laive. Pateikiau daug ir kitų pasiūlymų, kuriuos visus įgyvendinau. Tokiu būdu, kiek galėdamas, garsinau lietuvio vardą svetimoje šalyje.

1990 m. kovo 11-ąją Pečioros televizija pranešė: „Lietuva paskelbė nepriklausomybę“. Nudžiugęs pradėjau ruoštis sugrįžimui į Tėvynę. Laivyno vadai - vietiniai rusai į tai reagavo įvairiai: vieni laikėsi santūriai, o kiti palydėjo mane į traukinį ir palinkėjo sėkmingai kurti naują Lietuvą.

1990 m. pavasarį apsigyvenęs Kaune, aktyviai įsijungiau į Sąjūdžio veiklą. 2000 m. gale Klaipėdoje kūrėsi Jūrų kapitonų klubas, į kurį aš įstojau vienas iš pirmųjų. Mat norėjosi įdėti ir savo įnašą. Parengiau Jūrų kapitonų klubo nario pažymėjimo pavyzdį. Paskui - paruošiau projektą Jūrų kapitonų klubo nario ženklui ir jo eksperimentinį pavyzdį. Pirmoji pagamintų ženklų serija susilaukė gero įvertinimo. Klube yra įregistruoti ir kiti mano pasiūlymai: kepurės kokarda, odinė striukė su antpečiais, vasarinis paradinis kostiumas (dabar saugomas Lietuvos jūrų muziejuje).

Dar Komijoje, žvejybos laive įdiegtą ledo gamybos technologiją parvežiau į Lietuvą ir užpatentavau.

Neabejotina, kad kapitono išvaizda disciplinuoja įgulą ir reprezentuoja patį laivą bei laivyną. Todėl jūreivišką uniformą papildžiau dar vienu atributu, nebuvusiu kataloge - užpatentuotu uniforminiu diržu su sagtimi.

Toks diržas pirmą kartą atsirado Lietuvos civilinio jūrų laivyno istorijoje

LR Susisiekimo ministro E.Masiulio 2010 09 04 įsakymu Nr. 3-600 pavesta įdiegti į civilinio jūrų laivyno uniformą jūreivišką diržą su tautine simbolika ant sagties.

Uniformos

Atgal