VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

01 31. 80 – ties metų žygdarbiui paminėti

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys

Tik ką atskaičiavusieji savo paskutines dienas, pasitraukė 2013-ieji - Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 80 - ųjų žygdarbio minėjimo metai. Įvairiai pasaulinės reikšmės įvykį - skrydį per Atlantą - išgarsinusį Lietuvą, paminėjo Lietuva, o kaip šį įvykį pristatė mūsų tėvynainiai sau ir tų šalių, kuriose jie gyvena dabar, visuomenei?

Jungtinės AmerikosValstijos

Mintimis apie Čikagoje vykusius renginius dalijasi Violeta Rutkauskienė: „Kartu su visais pasaulio lietuviais į paminėjimą aktyviai įsijungė JAV bei Čikagos ir jos apylinkių lietuviai. Per 2013-uosius būta daug įdomių iniciatyvų, nuveikta svarbių darbų, įamžinant lietuvių lakūnų atminimą, suorganizuotas ne vienas paminėjimas ar renginys, skirtas didvyriams atminti. (...) Jau 2012 m. pabaigoje  LR Generalinis konsulatas Čikagoje (konsulas Marijus Gudynas), ėmėsi koordinuoti visus jubiliejinių metų renginius. Sukurta turininga Dariaus ir Girėno jubiliejinių metų programą, įtraukiant Čikagos lietuvių bendruomenes, lituanistines mokyklas. Kaip ir dera, pastarosios ir JAV Lietuvių Bendruomenės taryba bene pirmosios realizavo savo užmojus. Gedimino lituanistinėje mokykloje 2012 m. pabaigoje Kalėdų  proga mokiniams padovanotos Vl. Vijeikio knygelė ,,Lituanica". Ankstyvą pavasarį JAV LB Švietimo taryba surengė konkursą, skirtą Lietuvos lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80 - osioms metinėms paminėti. Visoms lituanistinėms JAV mokykloms  buvo paruoštos pagal amžiaus grupes užduotys pagal atskiras temas. Darželio ir 1 kl. vaikučiai buvo prašomi sukurti savo lėktuvėlį, 2-3 kl. mokiniai buvo kviečiami nupiešti Lietuvą iš paukščio skrydžio, 4-5-6 kl. mokiniai gavo užduotį sukurti lakūnui atminimui jubiliejinio medalio projektą. 7-8-okai turėjo suprojektuoti 1933 m. liepos 15 d. "Draugo" laikraščio pirmąjį puslapį, pažymintį Dariaus ir Girėno skrydį, na, o 9-10 kl. mokiniams teko sukurti 3D formatu Niujorke planuojamo statyti Dariaus ir Girėno paminklo eskizą. Sulaukta gražių mokinių darbelių ir piešinių. Įdomu tai, kad paminklo projektavime noriai dalyvavo ir kai kurie suaugusiųjų grupės studentai amerikiečiai. Kurtas, JAV LB Kultūros tarybai, Lietuvių filatelistų draugijai "Lietuva" ir M.K.Čiurlionio galerijai Čikagoje pakvietus bei remiant Lietuvių Fondui, ir pašto ženklas bei vokas. Konkursas paskelbė 9 nugalėtojus trijose amžiaus grupėse. Pagrindinis Lietuvių Fondo įsteigtas žiūrovų prizas – planšetinis kompiuteris - įteiktas Pauliui Gusčiui. Pagal jo piešinį išleisti pašto ženklai susilaukė didžiausio dėmesio. Pašto ženklų maketus pagal vaikų piešinius sukūrė Violeta Rutkauskienė, vokų – Ina Stankevičienė. Rugsėjo 20 d. M. K. Čiurlionio galerijoje, Jaunimo centre (Čikagoje), atidaryta šio konkurso dalyvių darbų paroda ir apdovanoti nugalėtojai.

Karaliaučiaus lituanistinės mokyklos mokinė (mokytoja Laima Meščeriakova) prie savo sukurto piešinėlio "Skrenda Darius ir Girėnas. Nuotraukos iš autoriaus archyvo

Suprasdami, kaip svarbu jaunajai išeivijos kartai priminti mūsų didvyrių istoriją,  du čikagiškiai lietuviai lakūnas veteranas Juozas Malevskis ir aktyvus visuomenininkas, muzikas Algimantas Barniškis susitiko su visų Čikagos apylinkių lituanistinių mokyklų moksleiviais bei mokytojais ir priminė garsiųjų lietuvių lakūnų žygdarbį, jų nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, kalbėjo apie lėktuvus ir aviaciją. Kartu su jais atkeliaudavo ir oranžinis „Lituanicos“ modelis. Šį modelį naujam gyvenimui prikėlė ir atgaivino kitas aviacijos entuziastas Vytautas Gestautas: suradęs apleistą ir sunykusį lėktuvo modelį Čikagos apylinkėse, jį restauravo ir su juo dalyvaudavo visuose Dariaus ir Girėno jubiliejui skirtuose renginiuose.

Čikagos lietuvių vaikų sukurtas pašto ženklas

Jubiliejui skirtą parodą, kurią aplankė ne vienas tūkstantis lankytojų, suaugusiųjų ir mokinių, iš esamų fondų surengė Balzeko lietuvių kultūros muziejus, tačiau pagrindinis jubiliejinis renginys vyko liepos 14 d. prie Čikagoje Marquette Park lakūnams atminti pastatyto paminklo. Vėliavų eisenoje dalyvavo šauliai, skautai bei Dariaus ir Girėno veteranų postas. Minėjimą vedė ALT’o pirmininkas adv. Saulius Kuprys. Gen. konsulas Čikagoje Marijus Gudynas pasveikino susirinkusius ir pabrėžė, kad tuo pačiu metu paminėti didvyrių žygį lietuviai rinkosi žūties vietoje Soldino miške. Minėjime dalyvavusi Čikagos miesto tarybos atstovė Lona Lane kartu su kita nare Toni Foulkes Čikagos miesto tarybai pateikė rezoliuciją, skelbiančią liepą S. Dariaus ir S. Girėno mėnesiu Čikagoje. Po iškilmių visi dalyviai, vėliavų apsupti, nužygiavo į Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventovę: ten šv. Mišias aukojo kun. Jaunius Kelpšas. Po mišių - įspūdinga meninė programa: teatras ,,Viltis” (meno vadovas Petras Steponavičius, talkininkės Dalia Urbonienė ir Giedrė Kliarskis) inscenizavo S. Dariaus ir S. Girėno išleistuves Čikagoje. Įdomu tai, kad aktoriais buvo visi salės žiūrovai, netikėtai pasijutę istorinių 1933 m. gegužės 5 d. išleistuvių dalyviais.

Taip pat liepos liepos 21d. Beverly Shores, Indianoje, Lituanica Park Dariaus ir Girėno minėjimą surengė vietinis "Lietuvių klubas". Renginyje dalyvavo LR Generalinis konsulas Marijus Gudynas bei Beverly Shores savivaldybės atstovai, Lituanica Park vadovai, daug šiose apylinkėse gyvenančių lietuvių, kurių iniciatyva Beverly Shores Depo muziejuje visą rugpjūtį, gausiai lankoma, veikė paroda, supažindinusi miestelio gyventojus ir jo svečius su drąsių lietuvių žygdarbiu.

Pažymėdamos žymių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80 metų jubiliejų, jau antrą kartą surengtose paplūdimio tinklinio varžybose, rungtyniavo 9 išeivijos lietuvių komandos. Kovota dėl Dariaus ir Girėno prizo.

JAV LB Vakarų -Vidurio apygardos Valdyba suorganizavo smėlio skulptūrų konkursą. 19 komandų (40 įvairaus amžiaus dalyvių) per keletą valandų sukūrė nuostabų smėlio skulptūrų parką. Čikagos O' Hare tarptautiniame oro uoste, kuris kasmet aptarnauja beveik 67 milijonus keleivių, veikė paroda „Mes skrisime į Lietuvą“. Įvairių šalių piliečiai sužinojo apie nepakartojamą Dariaus ir Girėno skrydį. Vėliau ši paroda įsikūrė Čikagos kultūros centre ir Chicago 2 Executive Airport  Signature terminale, buv. Palvokio (Palwaukee) oro uoste, kuriame S. Darius ir S. Girėnas pirko lėktuvą „Lituanica“. Paroda apkeliavo lituanistines mokyklas, kitus lietuviškus telkinius Ilinojaus valstijoje  kituose Šiaurės Amerikos miestuose.

Rugsėjo 19 d. buvusiame Palwaukee, dabar Chikago Executive aerouoste Waukegan /Lake County apylinkės lietuviai Dariaus ir Girėno atminimui įamžinti atidengė atminimo lentą.

Dviejų lietuvių lakūnų žygdarbis išradingai minėtas ir Brighton Park, Cicero, Lemonto, Waukegan/ Lake County bei kitose lietuvių bendruomenėse ar telkiniuose.

Australija

Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas Gabrielius Žemkalnis rašo: „Renginys prasidėjo mūsų (Melburno lietuvių - autorius) kanklių ansamblio grotomis 5 dainomis, kurių paskutinės dvi buvo "Atskrend sakalėlis" ir "Leiskit į tėvynę". Na, o kalbą, kurią pasakė gerb. Gabrielius, įdedu šiek tiek sutrumpinęs: „Jų - Dariaus ir Girėno - skrydis neabejotinai buvo svarbiausias įvykis jaunosios Lietuvos gyvenime - tos Lietuvos, kuriai jie paaukojo savo gyvybes. Jie savo testamente šį skrydį įvardino -„ TAU, JAUNOJI LIETUVA. „Mes skrisime į Lietuvą!“ Tavo dvasios įkvėpti mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Šį savo skridimą skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva!“

Liepos 17 - tos naktį tūkstančiai žmonių Kauno oro uoste, laukdami atskrendančių lakūnų, dainavo dainą „Atskrend sakalėlis per žalią girelę,/Atmušė sparnelius į sausą pušelę“.

Dainuodami jie dar nežinojo, kad mūsų sakalai, atsimušę sparnais į Soldino miško pušis, į Kauną atskris ąžuoliniuose karstuose. (...)

   Abudu lakūnai buvo gimę Žemaitijoje, iš tikrųjų jų gimtinės buvo netoli viena kitos, tačiau juodu susitiko ir susipažino Amerikoje. Darius buvo Lietuvos karo aviacijos kapitonas, lakūnas, o Girėnas išmoko skraidyti Amerikoje. Amerikos lietuvis žurnalistas Antanas Vaivada rašė: „Dėmesin krito kelios Dariaus ir Girėno būdo ypatybės. Pirma – tai jų ypatingai gilus ir pavyzdingas atsakomybės jausmas visuomenei. Rėmėjams duotas pažadas, kad juodu skris, buvo tarsi akmenyje iškalta priesaika, nepalaužiamas garbės žodis, kad „Lituanica“ ir juodu iš New Yorko, pakils, ir kad jokios aplinkybės skridimo Lietuvon nesustabdys. Antra – kiekvienas jiems artimas asmuo žinojo, kad Dariui ir Girėnui visiškai nerūpėjo asmeniškas praturtėjimas ar komercinis pasisekimas. Jų skridimo motyvas buvo aiškus noras pasitarnauti Lietuvos ir lietuvių, o kartu ir viso pasaulio gerovei. Tą aiškiai parodė ir jų pasisakymai Skridimo Testamente: „Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendrojo darbo – tirti dar mažai žinomas Žiemių Atlanto oro sroves, o taip pat naujai išrastus navigacijos būdus ir priemones pritaikyti kasdieniniams reikalams. Mes, gyvendami tokiais laikais, kada oras stengiamasi panaudoti žmonijos reikalams, laikome savo pareiga tautos vardu tą darbą garbingai atlikti.“

Kokia buvo toji paukštė „Lituanica“, kurios sparnais Darius ir Girėnas skrido į Lietuvą? Labai nedidelė. Jos ilgis tik 8 ir pusė metro, o sparnų ilgis - 15 metrų.  Įsivaizduokite pagal šios scenos dydį ! Didžiausias greitis - 249 km per valandą. (Šiandien per Atlantą skrendama 1000 ir daugiau kilometrų per valandą greičiu). Aplink kabiną reikėjo įmontuoti papildomus bakus benzinui - taigi, lakūnams vietos teliko vos  90 cm. ABIEMS LAKŪNAMS.

Kelionei, kuri turėjo užtrukti apie 40 valandų, lakūnai pasiėmė vandens, kavos, pieno plytelių, sumuštinių, vaisių, cigarečių, kramtomos gumos, keturias šviesos raketas, dvi kišenines elektros lemputes, deguonies aparatėlį, specialius laikrodžius, oktantą, lenteles astronominiams apskaičiavimams, žemėlapius, šiltesnius švarkus ir „Skridimo Rėmėjų Knygą“. Taip pat jie vežė maišą su 983 laiškais, kurie buvo antspauduoti Brooklyno (Bruklino) pašte liepos 15-osios data, ir tai buvo pirmasis oro paštas per Atlanto Vandenyną.

Dariui buvo 37- eri metai, Girėnui – 39-eri. (...)

Į Kauną ąžuoliniuose karstuose atskraidintus didvyrius nuo Lietuvos sienos lydėjo 9 Lietuvos karo aviacijos lėktuvai. Virš Kauno apsukę tris ratus, nusileido Aleksoto oro uoste: čia juos pasitiko ministras pirmininkas Juozas Tubelis ir verkianti Lietuva.

Darių ir Girėną, apdengtus Lietuvos, Vyčio Kryžiaus ir Amerikos vėliavomis, 80 000 žmonių lydėjo iš Bazilikos į Kauno kapus, kur jiems buvo skirta amžinojo poilsio vieta mauzoliejuje šalia žuvusių Lietuvos aviatorių“.

Žygdarbiui prisiminti JAV LB Vakarų-Vidurio apygardos valdybos suoarganizuotas smėlio skulptūrų konkursas

Kaloringa Gabrieliaus Žemkalnio kalba pasipildė trimis dokumentiniais filmais apie Darių ir Girėną. Dar kartą atgijo vaizdai: prieš „Lituanicą“ stovintys lėktuvo krikštynų dalyviai ( „krikštynų“ ceremoniją atliko Dariaus motina), skrydžio maršrutas nuo New Yorko iki Kauno, Dariaus ir Girėno nuotrauka prie jų nusipirkto „Bellanca“ lėktuvo, kurį perremontavo į transatlantiniam skrydžiui tinkamą „Lituanicą“, į Kauną ąžuoliniuose karstuose atskraidintų didvyrių pasitikimas nuo Lietuvos sienos, Lietuvos laukų granito akmenyje iškaltas užrašas:

STEPONAS DARIUS

STASYS GIRĖNAS

LITUANIKOS SKRYDŽIU NUGALĖJĘ ATLANTĄ

ŽUVO NEPASIEKĘ TĖVYNĖS

1933.VII.17

Susirinkusieji už šį trumpą, bet turiningą minėjimą dėkojo Gabrieliaus sūnui Gabrieliui, kolegoms Algiui Kairaičiui, Mykolui Kozlovskiui ir Rimui Skeiviui, kurių vaizdo, garso ir šviesų ekspertizė buvo būtina šiam renginiui ir, be abejo, Australijos lietuvių sielai - Gabrieliui Žemkalniui.

Kelių įspūdingų eilučių sulaukta iš Kanberos. Jas parašė Kanberos lietuvių bendruomenės pirmininkas Viktoras Martišius: „Kanbera (Australija) išvertus iš vietinių aborigenų kalbų reiškia "susitikimo vieta". Kanberos Lietuvių Bendruomenė yra maža ir neįmanoma rengti renginių visomis progomis, tačiau liepos 21 d., švęsdami Lietuvos Valstybės Dieną, paminejome Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą. Dalyvavo apie 80 žmonių“.

Portugalija

Persikeldami į Portugaliją, kur irgi gyvena nemažai lietuvių, pateikiame Ernestos Monteiro iš Lisabonos rašinį: „Portugalijos LB liepos pradžioje Europos parlamento atstovybės Lisabonoje patalpose surengė dvikalbę viktoriną,skirtą lietuviams bei portugalams ,,Lituania versus Portugalija". Jos metu buvo paminėtas Dariaus ir Girėno skrydis bei trumpai pristatyta, ypač apie tai negirdėjusiems viktorinos svečiams portugalams, kuo šis skrydis yra ypatingas.
Viktorinos metu buvo pateikta keletas klausimų apie skrydį: 1. „Kaip pavadintas Dariaus ir Girėno pilotuotas lėktuvas, kuriuo jie perskrido Atlantą? Ats.: A. “Lietuva”, B. „Lituanica“, C. “Lithuanian Airlines”

- Šiemet minime S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80 – metį. Pilotų lėktuvas specialiai buvo perdirbtas šiai kelionei. Kurių dalykų jie negalėjo paimti dėl didelio svorio? Ats.: A. Radijo, parašiutų, B.kuro, kurio užtektų įveikti visą kelionę, C.Maisto“.
Peržiūrėjus atsiųstas nuotraukas (gaila, kad nėra galimybės jų išspausdinti), gali matyti jaunų žmonių, dalyvaujančių viktorinoje ir besidominčių Lietuva, mąslius veidus ir norą pamatyti dviejų didvyrių žemę.

Ir mūsų kaimynė Latvija

Rygoje, kaip žinoma, veikia lietuviška mokykla (dir. Bronislava Aldona Treija). Čia, - rašo Lietuvos istorijos - etnokultūros mokytojas, projektų vadovas Rolandas Žalnierius,- pagerbiant Lietuvos didvyrius, lapkričio 18-22 d.  mokykloje vyko savaitė, skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80 - mečiui paminėti. 5-8 klasių mokiniai pristatė piešinius, 10 kl. parengė stendą. Visa tai eksponuota mokyklos fojė, kad tėveliai, mokiniai, atvykę svečiai ( o čia jų apstu) nuodugniau susipažintų su mūsų didvyriais, sėkmingai perskridusiais Atlantą.

Mokiniams buvo organizuota filmo peržiūra „Skrydis per Atlantą“. Per Lietuvos istorijos, geografijos pamokas šis filmas aptartas. Lietuvos istorijos mokytojas Rolandas Žalnierius ir mokyklos direktorė Bronislava Aldona Treija apdovanojo mokinius, kurie aktyviai dalyvavo šios savaitės veikloje. Ypač aktyvios buvo 5 kl. mokinės Elīza Mičāne ir Marta Medne.

Ši savaitė suteikė ieškojimų, darbo, kūrybiškumo ir pažinimo džiaugsmą bei praplėtė akiratį”.

Atminimo lenta Dariui ir Girėnui Chicago Executive Airport terminale 5

Ir dar vienas kaimynas, bet jau Rusijoje - Kaliningradas (Karaliaučius)

Vienoje lituanistinių mokyklėlių, Karaliaučiaus lituanistinėje, dirba Laima Drazdauskaitė - Meščeriakova, įsteigusi Vladivostoko lietuvių draugiją “Gintaras”, o vėliau persikėlusi į Karaliaučių. Jos vaikai dalyvavo LRURM Užsienio lietuvių departamento konkurse, skirtame Dariaus ir Girėno skrydžio 80-mečiui ir Pasaulio lietuvių vienybės dienai paminėti. Organizuotame pokalbyje “Žymūs Lietuvos žmonės” kalbėta apie Darių ir Girėną, vaikai skaitė eiles apie juos, žiūrėjo filmus: ,,Skrendu per Lietuvą" ir Raimondo Vabalo ,,Skrydis per Atlantą". Aptarus pastarąjį filmą, daug vaikų iškart panoro lakūnais, kosmonautais tapti, kad  taip išgarsintų Lietuvą. Renginio pabaigoje, kaip ir Australijos lietuviai, visi sudainavo “Atskrend sakalėlis per žalią girelę”, ir buvo parodyta nuotrauka - Dariaus ir Girėno žūties vieta Pščelnyke (dab. Lenkija), - kur “sakalėlis” “nulaužė sparnelius į žalią pušelę”. Pasak Laimos Meščeriakovos, “šiltas minėjimo vakaras baigėsi, bet vaikų širdyse dar ilgai pasiliks prisiminimai ir du lakūnai didvyriai, kaip ryžto, ištvermės, pasiaukojimo, meilės Tėvynei pavyzdys”.

 Toli toli, už tūkstančių kilometrų esantis Krasnojarskas. Čia veikia lietuvių susivienijimas, pasivadinęs skambiu „Lituanicos“ vardu, o jų rūpesčiais „serga“ pirmininkas Antanas Rasiulis, tremtinių palikuonis bei lituanistinės mokyklos vadovas ir mokytojas Saulius Sidaras. Per gražų vakarą, skirtą šv. Kalėdoms, kalbėta apie Lietuvą ir apie Dariaus ir Girėno skrydį.

Lenkija

Tik per keliasdešimt kilometrų – jau kita respublika. Lenkija. Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos direktorius Jonas Vydra sako, kad „Punsko mokyklos bendruomenė šiais metais (2013-aisiais – aut.) Dariaus ir Girėno žuvimo metines paminėjo surengdama gegužes 29 d. tematinę Mokyklos Šventę apie šiuos Lietuvos didvyrius, o liepos 14 d. kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite dalyvavome iškilmėse Pščelnyke Dariaus ir Girėno žuvimo vietoje.“

Ir dar kaimynai – Baltarusija

Respublikinės Baltarusijos lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkė Vitalija Kolesnikova praneša, kad minėti šią - 80-ties metų sukaktį - rengtasi jau nuo 2013-ųjų pradžios: rinkti ir apibendrinti straipsniai apie Darių ir Girėną, jie aptarti Baltarusijos lietuvių susivienijimuose, sukurta skaidrių, kurios rodytos ne tik Baltarusijos lietuviams, bet ir greta gyvenantiems ir Lietuvai neabejingiems žmonėms. Kalbėta apie „pasaulinę šio skrydžio reikšmę, nes, anot pirmininkės, „Dariaus ir Girėno skrydžio trajektorija buvo tokia, kad labai ilgai ir dabar - tai trumpiausias kelias iš Amerikos į Europą. (...) Kaip tik šito skrydžio dėka dabar mes turime pigesnius skrydžius Europoje, nes kaip tik S. Darius ir S.Girėnas buvo greičiausio pašto pradininkai Europoje. (...) Dangus, tik labai pagerbdamas jų didžiulį pasiruošimą, vedė juos iki Kauno... beveik“.

Apie Darių ir Girėną išgirdo ir Krymas. Elektroniniu paštu Valentinos Loginovos, Krymo lietuvių susivienijimo įkūrėjos, buvusios lituanistinės mokyklos mokytojos ir vadovės, laikraščio “Tiltas”, leisto lietuvių ir rusų kalbomis redaktorės, parengta medžiaga apkeliavo bendrijas ir pavienius lietuvius, gyvenančius prie Juodosios jūros. Simferopolio centrinėje A.S.Puškino bibliotekoje, su kuria lietuviai bendrauja nuo 1999 metų, surengta knygų, kuriose rašoma apie Darių ir Girėną, paroda. Lentynose puikavosi Gražinos Sviderskytės „Darius ir Girėnas“, Stanislovo Stašaičio, Jūratės Stačkutės. „Tėvynes istorijos puslapiai. Lietuvos istorijos vadovėlis 5 klasei“, 133-136 psl. Atlanto nugaletojai, Puntuko nuotraukos su Dariaus ir Girėno bareljefais, albumai...

Maloniai nustebino žinutė iš Lvovo. Lituanistinės mokyklos vadovė Marina Trocenko praneša, kad ši tema (Lietuvių Dariaus ir Girėno žygdarbis“)  bus įtraukta į mokymo programą.

Kirgizijos sostinėje Biškeke, Biškeko nacionaliniame G. Aitijevo vaizduojamosios dailės muziejuje surengta paroda, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80- mečiui paminėti. Joje -  originalūs „Lituanicos“ skrydžio dokumentai, per Atlantą gabenti laiškai, to meto nuotraukos. Tai per paskutinius 50 metų yra surinkęs Kirgizijoje dirbęs kino režisierius Algimantas Vidugiris.

Tai tik dalis aidų, pasiekusių Lietuvą, manyčiau, kad dar kiti keliauja į Gintaro Kraštą.

Atgal