VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

Švedijoje atrastas seniausias Joniškio miesto atvaizdas

Švedijos karo muziejaus archyve Stokholme atrastas piešinys su Joniškio miesto vaizdu, pieštas švedų karo kartografų 1703 metais. Tai - seniausias žinomas apskrityje atvaizdas ir vienas seniausių vaizdų Lietuvoje po Vilniaus ir Biržų.

Piešinį atrado Šiaulių universiteto istorijos katedros lektorius dr. Ernestas Vasiliauskas. Po savaitės darbo Švedijos karo archyvuose jis į Lietuvą parvežė unikalų atradimą - seniausią Joniškio miesto atvaizdą. Karo batalijų piešinyje kaip ant delno 1703 metų vasario 1- 3 dienų Joniškis. "Širdis vos nesustojo, kai pamačiau po piešiniu užrašyta "Janiskj i Littauen", - prisiminė E. Vasiliauskas.

Seniausi žinomi Lietuvos atvaizdai - XVI amžiaus Vilniaus miesto piešinys Georgo Brauno atlase ir XVII amžiaus Biržų tvirtovės ir miesto raižiniai, iš kurių garsiausia - Tomo Makovskio graviūra.

"Todėl iš žinomų atvaizdų Joniškio miesto piešinys yra vienas seniausių Lietuvoje ir seniausias atvaizdas Šiaulių krašto mastu", - neabejoja E. Vasiliauskas. Seniausias Šiaulių atvaizdas - Napoleono Ordos pieštas pilnas Šiaulių bažnyčios vaizdas 1875 metais, o E. Vasiliausko atrastas seniausias Joniškio vaizdas pieštas net 170 metų anksčiau. Tokio atradimo nei krašte, nei Lietuvoje seniai nėra buvę ir nebesitikėta ko nors senesnio rasti, primena "Šiaulių kraštas".

"Joniškiui, visam Šiaulių kraštui ir Lietuvai šis atradimas yra neįkainojamas tyrinėjant šalies provincijos miestelių praeitį. Didieji miestai turi savo atvaizdus, o provincija to neturi, neaišku, kokia ji buvo", - sakė sensacingą medžiagą atradęs istorikas.

Kol kas E. Vasiliauskas į Lietuvą parvežė tik skaitmeninį piešinio variantą. Pagal piešinį galima tyrinėti karo, architektūros, kraštovaizdžio istoriją. Nežinomo švedų kartografų piešinyje pavaizduota senoji, dar iki perstatymo, buvusi bažnyčia, turgaus aikštė. E. Vasiliauskas beveik neabejoja, kad bažnyčios dešinėje yra pavaizduota Joniškio rotušė, apie kurios egzistavimą iki šiol iš viso nežinota. "Kadangi Joniškis Šiaulių ekonomijoje buvo vienintelis savivaldos miestas, negali būti, kad nebuvo rotušės", - dalijosi atradimais E. Vasiliauskas.

Jis archeologinių tyrimų metu 2006 m. Joniškyje po Baltąja sinagoga kaip tik rado mūrinio pastato pamatus. Iš piešinio aiškėja, kad tai ir galėję būti jame pavaizduoto pastato pamatai. Piešinyje pastatas ypatingai išryškintas, ryškesnis už pastatus pirmame plane, vadinasi, tai strateginis, svarbus miestui pastatas.

E. Vasiliauskas literatūroje aptiko, kad 1703 metų vasario 1- 2 dienomis Joniškis buvo šturmuojamas 300 pėstininkų, 150 raitelių su 2 patrankomis švedų kariuomenės karių - pėstininkų ar kavalerijos. Švedai puolę nuo Žagarės pusės. Jiems vadovavo Helsinkio pėstininkų pulko papulkininkis Kristianas Briukneris. Lietuviams vadovavo seniūno Grigaliaus Oginskio sūnėnas.

"XVII amžiuje švedai bandė paversti Baltijos jūrą vidaus ežeru ir jiems karai labai gerai sekėsi. Švedų kariuomenė buvo labai disciplinuota. O Lietuvos kariuomenė tuo metu nepasižymėjo drausme, valstybėje buvo taip pat chaosas, o Švedijoje buvo tvarka. Todėl švedams Joniškį kaip ir kitus objektus užimti nebuvo sudėtinga. Į Švediją karo laimėtojai išsivežė daug karo trofėjų - vėliavų, būgnų. Iš Joniškio švedai kaip karo trofėjų parsivežė 2 vėliavas su sidabriniais antgaliais, 3 poras būgnų, keliasdešimt iečių", - pasakojo E. Vasiliauskas.

"Livonijos dalis nuo 1621 metų priklausė Švedijai iki Šiaurės karo pabaigos, maždaug 1710 metų. O kadangi švedai buvo geri kartografai, savo valdomas teritorijas ir strateginiais sumetimais, ir tvarkant žemes reikėjo užfiksuoti. Be to, švedams reikėjo orientuotis teritorijoje, kad laimėtų karą, turėjo jam gerai pasiruošti - turėti tikslius žemėlapius. Todėl švedai ir turėjo puikius kartografus", - pasakojo E. Vasiliauskas.

Švedai darė jų užkariautų ir jų interesus siekiančių žemių brėžinius, atvaizdus, piešinius, planus, vario raižinius. Kita dalis švedų kartografinės medžiagos skirta įamžinti jų karo pergalėms.

Švedai per Kuršą pasiekė ir Šiaurės Lietuvą, Joniškį. Pirmą kartą švedai įsiveržė į Šiaurės Lietuvą 1655 metais. Tuo metu sėkmė lydėjo švedus. Antrą kartą švedai įsiveržė į Lietuvą Šiaurės karo metu (1700-1721 metai), tačiau Lietuvoje šis karas baigėsi apie 1709 metus. Joniškis švedus domino tik dėl patogios padėties koordinuojant karo veiksmus Šiaurės Lietuvoje", - mano E. Vasiliauskas.

E. Vasiliauskas tiki į Stokholmo archyvus važiuosiąs dar ne kartą. Kol kas surastas tik piešinys, pagal kurį turėtų būti sukurta ir vario graviūra.

"Ji tikrai turėtų būti", - tiki E. Vasiliauskas. Vario graviūra su seniausiu Joniškio atvaizdu, spėja E. Vasiliauskas, turėtų būti irgi Švedijoje.

2011 m. vasario 23 d. sukaks 475 metai nuo pirmojo Joniškio paminėjimo istoriniuose šaltiniuose, kai vyskupas Jonas 1536 metais įsteigė Joniškio parapiją ir pirmąją Joniškio bažnyčią. Dabartinei, perstatytai, Joniškio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai kitąmet sukaks 110 metų, Joniškio savivaldai - 395 metai, geležinkeliui per Joniškį - 95 metai, Saulės mūšiui, kuris siejamas su Joniškio rajono Jauniūnų kaimu, - 775 metai.

Atgal