VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

05 09. Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune - prieš šimtmetį sukurti reikšmingi dailininko A. Varno darbai

Iki birželio 20 dienos Kauno senamiestyje, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, galima aplankyti parodą, kurioje Lietuvos politikai ir visuomeninis gyvenimas atspindimi įžymaus lietuvių dailininko tapytojo, grafiko, pedagogo Adomo Varno (1879 - 1979) kūryboje.
Parodoje, kurią surengė Istorinė Prezidentūra bei Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, pristatomi prieš 100 metų A. Varno sukurti politikos ir visuomenės veikėjų šaržai, tapybos, grafikos darbai, pašto ženklai, pirmieji lietuviški pinigai bei jų eskizai. Primenama, jog Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą fiksavęs dailininkas savo darbais - pašto ženklais ir banknotų eskizais - nuoširdžiai prisidėjo prie jaunos valstybės kūrimo, o šaržais nevengė pašiepti Lietuvos nepriklausomybe abejojančių politikų, visada likdamas ištikimas tautinės valstybės idėjai.
Parodos rengėjų teigimu, 1914 m. sukūręs pirmuosius Vilniaus lietuvių visuomeninių veikėjų šaržus ir išspausdinęs juos žurnale "Vairas", A. Varnas iš redaktoriaus Antano Smetonos sulaukė padrąsinimo ir toliau kurti charakteringus portretus. Daugiausia politinių šaržų gimė A. Varnui stebint lietuvių veikėjų pasisakymus 1917 m. birželio 9-17 d. Peterburge įvykusiame Visos Rusijos lietuvių seime. Šaržus į vieną rinkinį "Ant politikos laktų" sudėjo ir su šmaikščiais komentarais 1922 m. publikavo kunigas, visuomenės veikėjas, literatas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Karo metu į Rusiją pasitraukę lietuviai stebėjo politinę situaciją, telkė bendruomenę, puoselėjo tautinę kultūrą ir, tikėjosi atkurti nepriklausomą valstybę, pasinaudoję palankiomis tarptautinėmis aplinkybėmis. Nors Seime buvo susirinkę 330 lietuvių atstovų, A. Varnas įamžino tik pačius aktyviausius kalbėtojus. Jis rėmė Lietuvos nepriklausomybės šalininkus, todėl pastarieji - advokatai Stasys Šilingas, Martynas Yčas, istorikas, prof. Augustinas Voldemaras, teisininkas Mykolas Sleževičius - šaržuose vaizduojami orūs ir išmintingi. Lietuvos nepriklausomybei nepritariančius socialistus ir bolševikus - ekonomistą Stasį Digrį, mokytoją Petrą Balį, rašytoją Jurgį Smalstį-Smolskį ir kitus dailininkas "papuošė" velnio ausimis ir kanopomis.
Kūrėjas stengėsi pagauti šaržuojamų asmenų mimikas, nuotaikas, todėl paliko daugybę eskizų. Kaune surengtoje parodoje eksponuojami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi A. Varno baigtiniai kūriniai bei jų eskizai. Ekrane rodomos muziejaus fonduose saugomos A. Varno nuotraukos bei leidinyje „Ant politikos laktų" publikuoti visuomenės veikėjų šaržai.
Lietuvos istorija bei visuomeninis gyvenimas atsispindi ir A. Varno sukurtuose pašto ženkluose bei popierinių litų ir centų atvaizduose. 1920-1939 m. menininkas sukūrė net 11 laidų pašto ženklus, kuriems būdingi lietuvių liaudies meno motyvai. 1922 m. jam buvo pavesta pasirūpinti pašto ženklų spausdinimu Prahoje. Sužinojęs apie šią dailininko komandiruotę, finansų prekybos ir pramonės ministras Vytautas Petrulis paprašė pasirūpinti dar ir lietuviškų pinigų atspausdinimu.
Pasak parodos kuratorės dr. Ingridos Jakubavičienės, tuomet dailininko A. Varno laukė milžiniškas ir įtemptas darbas. Litų piešinius teko komponuoti naktimis, o dieną spaustuvėje prižiūrėti lietuviškų pašto ženklų gamybą. Prahoje A. Varnas sukūrė 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų banknotų projektus. Juos kurdamas, naudojo tautinius motyvus, gausią liaudišką kryžių spindulių ornamentiką, kunigaikščių Gedimino ir Vytauto atvaizdus, simboliškas šv. Kristoforo, sėjėjo figūras. Dailininkas stengėsi pinigus apsaugoti nuo padirbėjų: banknotų dugnui sudarė tinklinį piešinį ir jungė tokias spalvas, kurių negalima nufotografuoti.
Dėl griežtos sutarties su spaustuve, dailininkas turėjo skubėti ir todėl pats niekada nebuvo patenkintas savo darbo rezultatais. Jam atrodė, kad banknotams vis dar trūksta lietuviškos dvasios, tautinių siužetų. Apie litų kūrimą jis sakė: "Nebuvau tokiam reikalui pasiruošęs ir specializavęsis. Tai buvo daugiau mėgėjo darbas."
Nepaisydamas sutarties sąlygų - sunaikinti visus litų eskizus, bandomuosius vienpusius ir dvipusius atspaudus, A. Varnas išsaugojo ir parsivežė į Lietuvą nors ir nedidelę dalį tos "makulatūros", kuri pateko į kolekcininkų bei muziejų rinkinius. Parodoje eksponuojamas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomas A. Varno sukurtų banknotų projektų albumas bei pirmųjų Lietuvos pinigų pavyzdžiai.
Adomas Varnas (gimė 1879 m. sausio 1 d. Joniškyje, mirė 1979 m. liepos 19 d. Čikagoje, JAV) - dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas. Dailės mokėsi Sankt Peterburgo Imperatoriškojoje dailės mokykloje ir A. Štiglico centrinėje taikomosios dailės mokykloje, studijavo Krokuvos, Ženevos dailės akademijose. 1919 m. grįžo į Vilnių, dėstė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1920 m. įsikūrė Kaune ir kartu su kitais menininkais įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugiją. 1923-1939 m. dėstė Kauno meno mokykloje. 1941 m. persikėlė į Vilnių ir dėstė dailę Valstybiniame dailės institute. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. - į JAV. A. Varnas įsikūrė Čikagoje ir tapo aktyviu lietuvių išeivijos veikėju bei tautinės kultūros puoselėtoju.

Atgal