VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

06 28. Jono Lukšės Kauno šventovių piešiniai

Birutė Silevičienė

Jau esu rašiusi apie kraštietį architektą dailininką Joną Lukšę. Mažai rasime žmonių, kurie tiek daug dirbtų dėl Lietuvos istorinių objektų išsaugojimo ateinančioms kartoms.

Jonas Lukšė domėjosi istorija, kraštotyra, Kauno senamiesčio kultūros paminklais. Tai atvedė jį į Kauno kultūros paminklų apsaugos inspekciją, kurioje kaip architektūros paveldo specialistas dirbo daugiau kaip 20 metų. Per tuos metus gerai pažino Kauno kultūros paveldą, o ypač Senamiestį ir Kauno tvirtovę. 2003-2007 m. dirbo Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus paminklotvarkos vyriausiuoju architektu, rūpinosi kultūros paminklų projektavimu, restauracija. Daug darbų nuveikė, įgyvendindamas Kauno senamiesčio spalvinę regeneraciją ir tyrinėdamas Kauno tvirtovę. Kūrybiškai paženklino atminimo lentomis ir bareljefais apie 30 nekilnojamųjų kultūros paveldo pastatų, bendradarbiavo su skulptoriumi Vladu Žukliu. Išėjęs pensijon ėmėsi aktyvios kultūros paveldo propagavimo veiklos. Su istoriku Vladimiru Orlovu išleido Kauno tvirtovės atlasą.

Sudarė unikalų albumą „Atmintis, atgijusi paminkluose“. Pateikiamos nuotraukos bene visų paminklų, įamžinančių Lietuvos partizanų kovą su sovietų režimu, gyventojų trėmimus ir tautos atgimimo istorinius įvykius. Didžiausiu Jono Lukšės pomėgiu tapo kultūros vertybių ikonografinės studijos. Laikydamas popieriaus lakštą ir pieštuką rankoje, jis kruopščiai ėmėsi fiksuoti Kauno kultūros paveldą. Kartais žmonės klausia: „ar toks žanras dabar svarbus?“ Jonas Lukšė pateikia istorinius faktus: „Praeitų amžių Lietuvos architektūrinio personažo kūrėjai: Pranciškus Smuglevičius, Napoleonas Orda ir kiti spėjo įamžinti nykstančius architektūros šedevrus. Jau fotografijos eroje iki XX a. vidurio gyvenęs architektas Juozapas Kamarauskas piešė Lietuvos pilis, miestus ir bažnyčias, kurias matė, bet pasitelkė fantazijas ir istorinius šaltinius“.

Jono Lukšės piešinių vertė – didžiulė. Jie tarsi kalba mums, švariais akordais atskleidžia kūrybinę esmę – funkcinį turinį ir konstrukcinę estetiką. Tokia technika atlikti piešiniai geriau atsiskleidžia: be mašinų triukšmo, medžių. Dailininkas Kauno šventovių piešinius kūrė nuo 2008 iki 2011 m., kai kuriuos užbaigė 2012 m. Tai 80 bažnytinio paveldo darbų. Surengė parodų bibliotekose, muziejuose.

Kai garbųjį dailininką paklausiau, kas paskatino kurti sakralinių objektų piešinius, autorius atsakė: „Religijų daug, pranašų visais laikais buvo dar daugiau“.

Piešiniai atlikti plunksna ir tušu ant popieriaus lapų, kurių dydis atitinka dabartinį A4 formatą, piešti iš natūros. Apačioje autoriaus ranka rašyti įrašai: objekto pavadinimas, adresas, piešimo data. Esama ir išsamesnės informacijos – apie ankstesnes pastatų funkcijas, pertvarkymus, panaudą.

Autorius piešiniai patalpinti „Meno istorija ir kritika“ knygoje Nr.9, autorius man ją padovanojo.

J.Lukšė turi parengęs ir Traupio apylinkių partizanų kovos knygą, kurios rankraštį teko man matyti.

Ačiū Jums už gražias idėjas ir daromus darbus mūsų istorijai ir ateities kartoms. Atlikti darbai – nesugriaunama tvirtovė! Sėkmės Jums įgyvendinant naujus planus.

Atgal