VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

11 17. Spalvų brūzgynai

Birutė Liškauskienė

Tapytojas Ramūnas Dagys gyvena ir kuria Radviliškyje. Nuo 2009 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2012 m. apdovanotas Romualdo Kuncos premija. Dailininkas labai aktyvus plenerų ir parodų dalyvis. Nuo 2003m. pirmosios personalinės parodos Radviliškyje surengė dvidešimt personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje ir net penkias Prancūzijoje- dvi Paryžiuje, po vieną Strasbūre, Reimse ir Chalons en Champagne. Per dvylika kūrybos metų kasmet, kartais net po kelis kart per metus dalyvavo teminiuose pleneruose pademonstruodamas tapybos darbus ir parodose. Paminėtini keletas svarbių plenerų –simpoziumų. Tai “Šventosios žemės atminties ženklai”- Šventojoje, “Kalbanti žemė” - Gelgaudiškyje, “M.K.Čiurlionio dienos”-Druskininkuose, “Prisikėlimo šviesa”- Kaune ir t.t. Ramūnas Dagys taip pat lipdo skulptūrėles iš šamoto ir balto molio, mėgsta drožinėti iš medžio, kalinėti iš metalo, fotografuoti. Šių metų lapkričio 20d. 16:30 val. atidaro personalinę tapybos darbų parodą „Spalvų brūzgynai“ Anykščių kultūros centre.

Ramūnas Dagys

Kiekvienas Ramūno Dagio paveikslas tarsi turi pradžią ir pabaigą kaip eilėraštis ar muzikinė pjesė, bet kartu, yra nuolatinis kito paveikslo tęsinys. Pirmas įspūdis, kai prieš akis atsiveria gausa mirguliuojančių spalvų lesiruotės technika užlietų ant drobių, užburia lengvais efektais, dekoratyvinėmis žaismėmis, šiluma, skaidrumu ir harmonija. Banguojančios spalvos paslaptingai tapybiška plastika, persipindamos su grafinėmis linijomis, susišaukia į tarpusavio kalbą, ir išgirsti ritmišką gamtos muziką, raliavimą, sutartinę, kuri viename kūrinyje prasideda, tęsiasi kitame ir dar kitame ir taip per visą parodą. „Esu brūzgynų mylėtojas, - sako autorius, - šabakštynuose yra tokie neišsemiami spalvų klodai, toks grožis, tokia įvairovė, kad man tik tapyti ir tapyti“. Spalvinis gėlių, žolių, lapų, šakų pasaulis patraukia tapytoją savo mirgesiais, virpesiais, spindesiais, šešėliais. Nereikia nei filosofijos, nei koncepcijos, jokio darbo plano, o vien tik tapybinė improvizacija, sudedant spalvas į darnią kompoziciją, kur linijų ritmai, kontrastingi spalvų deriniai, atsitiktinumai atitinka ir išreiškia tikras gamtines formas. Tapytojas labai estetiškai pateikia žiūrovams savo“Spalvų brūzgynų“ parodą, kiekvieną drobę įrėmindamas vienodais chaki spalvos rėmeliais, suteikiančiais tapybos darbams santūrumo, spalvų brūzgynams vieningą kodą.

Atgal