VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

01 30. Graži kūrėjų popietė Vilniuje

Birutė Silevičienė

Sausio18-ąją į Tautinių bendrijų namus rinkosi „Gildijos“ būrelio poetai, publicistai, menininkai ir svečiai.

Susitikimą vedė būrelio pirmininkė Onutė Grybauskaitė-Kulbokienė. Tarptautinės Rašytojų ir Publicistų Asociacijos prezidentas Lev Mesengiser pasveikino visus su Naujųjų Metų pradžia, palinkėjo gražios kūrybos, sveikatos, apžvelgė tolimesnę „Vingio“ kūrybos almanacho leidybą.

Poetė Tatjana Charina-Kaziūnienė prie savo paveikslų

Šventinę programą sudarė dviejų poetų – Algirdo Bikulčiaus ir Tatjanos Charinos-Kaziūnienės, rašančios eiles lietuvių ir rusų kalbomis, kūrybos pristatymas. Taip pat buvo surengta pirmoji jos piešinių paroda.

Muzikinėje dalyje gitaristai – Tatjanos Kaziūnienės brolis Aleksandras Charinas su bičiuliu Aleksandru Kazlovu – gitarų skambesiu  įsiterpdavo tarp eilėraščių skaitymo. Gražūs balsai puikiai papildė skambesį, o Liudmila Olifson-Cerenia savos kūrybos daina kvietė šokiui.

„Gildijos“ gretas papildęs naujas narys Algirdas Bikulčius gimė Zarasų apskrities (dabar – rajono) Imbrado valsčiaus Tabaro kaime. 1960 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo finansininko specialybę.  Dirbo komunaliniame ūkyje, vadovavo ekonomikos tarnyboms.

Nuo 1974 m. – socialinių mokslų daktaras. Skaitė ekonomikos paskaitas Vilniaus universitete, Specialistų kvalifikacijos kėlimo institute ir kitur.  Išleido 24 mokslines knygas, paskelbė per 400 straipsnių.

Poeziją lietuviškai ir rusiškai kuria nuo  1946 metų. Jos nepublikavo pirma dėl leidybos valstybinio monopolio ir cenzūros, vėliau, sako, nereikėjo. Kūrybą laikė kalbos valdymo ir mąstymo lavinimo priemone, sociologo užrašais. Apie du su puse tūkstančio poezijos rankraščio puslapių saugoma Lietuvos valstybės centriniame archyve, Mokslų Akademijos ir Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekose, Zarasų krašto muziejuje, rinktinės – įvairiuose kituose muziejuose Lietuvoje ir Rusijoje, kai kuriose  privačiose kolekcijose.

Šventės dalyviai - poetai, publicistai, menininkai

A.Bikulčius yra Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos narys, turintis nukentėjusio nuo okupacijos statusą, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Lietuvos rusų literatų susivienijimų „Plejada“ ir „Logos“ narys, jų poezijos rinktinių bendraautorius.

Literatūrinis pseudonimas: Algirdas Ežerėnas.

A.Bikulčiaus kūryba dalinuosi  su „Lietuvos aido“ skaitytojais, nes gavau pluoštelį eilėraščių dovanų:

Tikrieji vyrai

Vyriškiai neverkia, neverkia,

Kai slenka artyn nedalia;

Jie rūstūs, draugėn susitelkę,

Išeina ne žūti kare.

 

Išeina jie nesiaukoti,

O kritusių auką parnešt.

Neverkia jie, kai išvaduotieji

Nekviečia jų pergalės švęst.

 

Ir atstumia lauk juos, kad patys

Už pergalės stalo susėst.

Vyriškis neverkia pamatęs

Tame naują gėdą šalies.

 

Jis pareigą vykdys – su blogiu

Kovos, kol laimės arba kris,

Su priešu savu, nepatogiu.

Kovojant ir vienas – karys.

 

Nėra tikėti kam...

Nėr tikėti kam. Monstrancijose – turtas,

Valdovais renkasi sukvailinta minia

Vėl buvusios valdžios suktus mankurtus

Ir leidžia jiem apgaudinėti ją.

 

Ji sveiko proto priesakų negirdi.

Ji skurdintojams nereikli, kantri.

Siautėja šalyje dešimtmečius ją virkdę,

Nenubausti už tai, nepasmerkti.

 

Senas pakeitusios ideologijos

Neleidžia  protui pasireikšt sveikam.

Vėl slegia sąmonę jų tvaikas – smogas,

Nėra tikėti kam, nėra tikėti kam...

 

Poetė Tatjana Charina-Kaziūnienė – labai veikli moteris. Gimė Vokietijoje, mokėsi Vilniuje, dirbo pedagoge Taujėnuose, dabar vėl gyvena Vilniuje, rašo eiles, yra Tarptautinės asociacijos rašytojų, „Logos“ būrelio narė, „Gildijos“ susivienijimo „Vingis“ narė, „Svietoč“  lanko Meno draugijos studiją, yra „Spindulio“ draugijos narė. Šiuo metu du jos paveikslai kabo parodoje Rotušėje šalia savo mokytojų darbų. Tai džiaugsmas ir įvertinimas, dvasinė atgaiva.

Tatjana Charina-Kaziūnienė ir straipsnio autorė Birutė Silevičienė

Tatjana yra labai nuoširdi, atvira, nebijanti jokio darbo. Ji sako: „Niekada gyvenime nebuvau baltarankė ir kiekvieną darbą dirbau sąžiningai, nebijojau sunkumų, o padėdama kitiems, jaučiuosi laiminga“.

Palinkėsiu Tatjanai būti tvirtai kaip ąžuolas ir surengti dar ne vieną parodą. Ši – pirmoji – „Lietuvos vaizdai“ tebūna didelio kelio pradžia, kuri neturi pabaigos.

Atgal