VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

08 19 Jurgitos Vaidilaitės tapyba: „Kita erdvė“

Rūta Budinavičiūtė

Modernaus Vilniaus viešbučio EUROPACITY galerijoje „Art Juozas“ (Jasinskio g. 14) atidaryta menų magistrės, dailininkės Jurgitos Vaidilaitės tapybos darbų paroda. Tai jau trečioji autorinė šios dailininkės paroda, kurioje apie 30 darbų.

Dailininkė Jurgita Vaidilaitė

Gausus būrys dailininkų, kitų profesijų atstovų, bičiulių, ištikimų jos talento gerbėjų, susirinkę į parodos atidarymą, neslėpė savo susižavėjimo dailininkės kūryba - savitais, aukšto tapybinio meistriškumo, subtilios spalvinės raiškos darbais. Pati parodos tema „Kita erdvė“ geriausiai apibūdina kūrinius. Paveikslai – tarsi kosminiai, svajonėse gimę vaizdai apgaubia žemę arba žemiško pasaulio ženklai įsismelkę į stebuklingo žavesio kosmines erdves. Kompozicijos šviesaus, jautriai niuansuoto kolorito, papildytos grafiniais elementais, sustiprinančias kompozicijų trapumą ir puošnumą, švelnią formų sąrangą, lengvą jų plevenimą dvasingumo, tylos ir susikaupimo erdvėje.  Tokie „Vakaro angelas“, „Angelo skrydis“, „Ežero magija -1“, „Praskrendantis“, „Geltoni medžiai mėnesienoje“ ir didžiuma kitų. Ne atsitiktinai autorė šią parodą pavadino „Kita erdvė“. Ši erdvė - tai individuali dailininkės sukonstruota tapybinė erdvė, atverianti mums kelią į jos išgyventą ir apmąstytą grožio suvokimą, kurį galima aptikti tik pasąmonės kloduose, vizijose, suvokti sielos virpesiais, širdimi. Šiame kontekste ir mus supantis, lyg ir toks pažįstamas pasaulis, jo fragmentai įgauna individualų, o kartu visuotiną skambesį ir prasmę. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paradoksalu, tačiau taip yra. Nes juk individualybė yra tik visuotinybės dalis, o ne kažkas už jos ribų. Dailininkės teigimu, Žemė ir mes patys esame visatos dalis, o tikrovė - paslaptis. Dailininko, kaip ir apskritai menininko, svarbiausias tikslas praskleisti tikrovės paslapties skraistę  ir eiti kartu su meno mylėtoju į nežinomą, o kartu tokį artimą, gal tik šeštuoju pojūčiu ar širdimi suvokiamą pasaulį.

"Praskrendantis". Tapyba. Dailininkė J. Vaidilaitė

Apibūdindama savo tapybą, Jurgita Vaidilaitė sako: „Esu viena iš dabartinės kartos dailininkų, kurie brangina ir puoselėja gaivios laisvės pojūtį kūryboje. Mano darbuose akivaizdus siekimas atsitraukti nuo materialaus kasdienybės pasaulio į filosofinę metafizinę erdvę, kur teptuku nemėgdžioju konkrečios būties dalykų, o potėpiais, spalvų žaismu ir jų darna kuriu naują realybę. Tai saviraiškos kelias“. Tačiau autorė, taip pat pažymi, kad saviraiška nėra jos savitikslis dalykas, motyvuodama tuo, kad nenori prarasti ryšio su žiūrovu. Todėl paveiksluose vartoja savo pamėgtą ženklų sistemą: kai kuriuos nesunkiai suvokiamus simbolius, vizijas - angelą, žvaigždėtą paukštį, pavasario žalumos smaragdu alsuojančią erdvę... Paveiksluose randa vietos ir medžių, ežerų, sraunių upelių, žydinčių pievų motyvai, kuriuos autorė bando pakylėti iki rojaus kampelių suvokimo. Bene geriausiai dailininkės kūrybos credo atspindi jos teiginys ištartas šios parodos atidarymo metu: „siekiu, kad gimtų sudvasinti minties ir sielos dialogo kūriniai“.

"Dangus myli žemę". Tapyba. Dailininkė J. Vaidilaitė

Paroda pagrindinai buvo sukomplektuota pavasarį, atbundant gamtai ir žmogui po žiemos sąstingio, kai su vitališku pavasario spalvų ir garsų šėlsmu atgyja pasaulėjautos dažų paletė, spindinti žaluma, rasos karolių tyrumu, nuskaidrinta paukščių čiulbesio, sraunaus upelio garmėjimo – tame autorė mato angelo prabudimą ir jo skrydį, žadinantį mūsų sielas, kviečiantį jas pakilti į dvasingumo tikrovės aukštumas.

Atgal