VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

08 19. Menininkės Romos Tumosaitės kūriniuose atgimsta šventieji

Rasa Gedvilaitė

Praėjusį penktadienį palangiškė menininkė Roma Tumosaitė pristatė savo kūrybą kurorto bendruomenei. Kaip pati paminėjo, patį tinkamiausią laiką pasidalinti savo kūryba sunku rasti, tad ji pasirinko vidurvasarį. Už lango pliaupus lietui, užsukus į galeriją „Namelis“ pasitiko ne tik šilumą spinduliuojantys darbai, kuriuose įamžinti daugelis šventųjų, bet ir pati besišypsanti autorė.

Galerijoje – trečioji paroda

„Juk išties vasarą patys palangiškiai – itin užsiėmę, visi turi darbų, o poilsiautojai, žinoma, atostogauja, gali ir užsukti, tačiau jiems dažniausiai kitokios pramogos rūpi“, - tendencijas apibūdino menininkė. Kaip patikino miestelėnė, pasiūlius galerijos savininkei Janinai Šatkauskienei, ši mielai sutiko. Juo labiau, jog galerija – dar nauja, neseniai duris atvėręs kultūros židinys, kurį norisi papuošti ir savo kūriniais.

Kaip pastebėjo R.Tumosaitė, galerijoje jos paroda – trečioji, tačiau tikriausiai nepaskutinė. Menininkė jau yra surengusi ne vieną savo darbų parodą įvairiuose kampeliuose, ji žinoma daugelio metų darbo dėka.

Ponia Roma prisiminė, kaip buvo rengiama jos pirmoji paroda, tuomet pagalbos ranką ištiesus poniai Silvijai Kondratienei, globojusiai meno galeriją, ir dabar buvo, bičiule tapusi, ponia Silvija itin laukiama atidarytoje parodoje, pavadintoje simboliniu pavadinimu „Aukso legenda“.

„Titaniškas“ darbas

Palangiškė R.Tumosaitė savo paveikslus kuria mišria technika: tapyba ant šilko akriliniais dažais ir siuvinėjimo. Be šilko ji naudoja ir liną, medvilnę, poliesterio siūlus. Tai itin reta technika, kurią pavyko „prisijaukinti“ kurorto menininkei. Įdomiausia, jog palangiškė – vienintelė Lietuvoje naudojanti šią techniką, tad nieko nuostabaus, jog dėmesio šie darbai susilaukia. Kaip pabrėžė ir galerijos savininkė ponia Janina, tai – tiesiog „titaniškas“ darbas, reikalaujantis didžiulio kruopštumo, visapusiško atsidavimo.

„Kuriu gavusi ir užsakymų, ir žinoma, kuomet pačiai gimsta noras“, - atskleidė menininkė, patikinusi, jog sulaukti aplankančios mūzos jai dažnai nereikia. Vien dėl to, jog, kaip patikino pašnekovė, gavus užsakymą nesinori nuvilti žmonių, kuriems buvo pažadėta. Bet visuomet palangiškės darbai dvelkia didžiule šiluma. Neaišku, dėl to, jog juose šventieji, ar dėl to, kad jaučiama atiduota menininkės širdies dalis.

Kurorto menininkė savo darbuose pasitelkia sakralinę temą, kuriuose savo šviesą skleidžia daugelis žymiausių šventųjų. O tai, jog skleidžia, buvo galima išties justi, mat unikalia technika sukurti paveikslai kuria tam tikrą aurą, šventųjų išsiuvinėtos aureolės atsispindi auksu.

Nors daugelis jos darbų – būtent sakraliniai, tačiau menininkė pripažino, jog jos kūrinių sąraše esama įvairiausių, ir gamtos, ir gėlių, kokių tik kas pageidauja. Ji nėra užsibrėžusi tapyti tik vienokius kūrinius. Populiarumo susilaukia įvairūs kūriniai. Žmonės mielai jais puošiasi namus ir dovanoja artimiesiems.

Nesiuvinėja veidų

Sakraline tema sukurti darbuose išryškėja Aušros vartų Marija, Kristaus veidas, Dievo Motina, Kristaus didybė, Nukryžiuotasis (trys darbai), Švenčiausioji Mergelė Marija, parodoje pristatė ir Kretingos įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių. „Aš visuomet stengiuosi įamžinti tokius ryškius žmones, kurie palikę gilų įspaudą“, - apie savo pasirinkimą atviravo menininkė. Tarp jos kūrinių įamžinta ir Barbora Radvilaitė.

Išskirtinis autorės darbų bruožas – ji nesiuvinėja veidų. Kaip papasakojo pati darbų autorė, šiek tiek kitokios technikos imdavosi Rusijoje. Tokie darbai buvo paplitę dar praėjusiais amžiais. Pasiturinčios moterys stengėsi įkurti dirbtuves, kur buvo siuvamos ir siuvinėjamos cerkvei skirtos ikonos, vėliavos. Pasakojama, jog rankdarbiai parodydavo ne tik kūrėjų meninius sugebėjimus – jie tapdavo ir cerkvių nuosavybe. Dabar ši tradicija baigia išnykti ir yra išlikusi tik kai kuriuose moterų vienuolynuose.

Tęsia tradicijas

Kaip nepabijojo imtis šios naujovės palangiškė, jau per daugelį metų puikiai ištobulinusi techniką? Paaiškėjo, jog toli priežasčių ieškoti nereikia. „Juk visais amžiais visuomet moterys siuvinėdavo, puošdavo save ir aplinką, lietuvės ištobulino audimo amatą, taigi negalima pamiršti mūsų amatų“, - atskleidė pašnekovė.

Pirmasis ponios Romos darbas buvo Aušros vartų įamžinimas, palikęs gilų įspaudą jos atmintyje. Išvydusi juos, įkvėpta netrukus ėmėsi darbo.

„Niekuomet negalvojau, kodėl aš tai darau, tiesiog dariau ir viskas. Dabar net neįsivaizduoju, jog galėčiau gyventi be kūrybos. Jei iš manęs atimtų tapymo priemones, tikriausiai tuomet pasitelkčiau į pagalbą grindinį, bet be kūrybos tikrai negalėčiau gyventi“, - neslėpdama pripažino dailininkė.

Kūryba – visas gyvenimas

Paklausta apie savo laisvalaikį, menininkė net nedvejodama pripažino, jog kūryba – jos laisvalaikis, pomėgis, darbas, vienu žodžiu, viskas, ko reikia žmogui, kad galėtų gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Žmonės pamėgo jos darbus, gal tai lemia išskirtinė technika, o gal ir tematika, tačiau viena aišku, jos darbai yra mylimi.

Kuo gi užsiima moteris, kuomet netapo? Ponia Roma atskleidė, jog tuo išskirtiniu laiku ji semiasi energijos pati lankydama šventas vietas.

„Palangoje vasaros metu tikrai nepailsiu, o jums patinka vasaros metu kurortas?“ - klausiamai pažvelgė palangiškė. Didžiulis šurmulys išties dažnai paskatina palangiškius ieškoti poilsio kitur. Tad tie, kurie neužsiima darbais, ima ir iškeliauja. Viena iš tokių – ponia Roma. Kaip papasakojo moteris, ji dažnai keliaujanti po Lietuvos miestus. Dažna viešnia esanti Vilniuje. Lankanti įvairias bažnyčias, ten besigrožinti paveikslais, visais meno kūriniais.

„Skaitau ir daug literatūros, domiuosi visapusiškai“, - pripažino palangiškė, atradusi savo gyvenimo tikslą.

Regis, nieko geriau ir negali būti, nei gyventi mėgaujantis savo veikla. Kurorto menininkei pasisekė. Ji atspindi savo vidų kūriniuose. Veltui bijojusi, jog jos darbai neatrodytų pernelyg tamsūs, nes anaiptol taip nėra. Išties, kūriniuose daug regima šviesos, spalvų žaismo, skatinančio nenuleisti akių.

„Niekuomet negalvojau, kodėl aš tai darau, tiesiog dariau ir viskas. Dabar net neįsivaizduoju, jog galėčiau gyventi be kūrybos. Jei iš manęs atimtų tapymo priemones, tikriausiai tuomet pasitelkčiau į pagalbą grindinį, bet be kūrybos tikrai negalėčiau gyventi“, - neslėpdama pripažino dailininkė.

Atgal