VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

10 18. Spalvų ir muzikos garsų harmonija

S. Vainiūno namuose, Vilniuje, rugsėjo 14 d. atidaryta dail. J.M.Mačiokaitės-Pleškūnienės kūrinių paroda. Renginio pradžioje pedagogės ir dailininkės sūnus A. Pleškūnas mistiškai atliko altu L.Lambillotte – „Ateik, Šventoji Dvasia“, o fortepijonu akomponuojant G. Zalatorienei, pagrojo alto solo iš L. Delibes baleto „Kopelija“ ir N.Paganini „Cantabile“.

Gausiai susirinkusius dailės mylėtojus muzikologas šios parodos kuratorius V. Juodpusis glaustai supažindino su visą savo meilę ir energiją Lietuvai atidavusios tapytojos visuomenininkės, neeilinio talento pedagogės veikla, o prisiminimais apie Kauno periodą šių eilučių autorius sužadino norą plačiau pasidomėti dail. J. M. Pleškūnienės gyvenimu ir jos sukurtais kultūros darbuotojų portretais.

Šventišką vakaro nuotaiką sustiprino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų - dainininko P. Padleckio, obojumi grojusio V.Dičiūno bei fortepijonu akomponavusių L. Giedraitytės ir B.Stundžiaitės atlikti kūriniai.

Iš 27-ių eksponuotų paveikslų didžiausio vilniečių dėmesio sulaukė mūsų muzikos ir teatro korifėjų portretai. Vyresnieji ilgokai gėrėjosi operos solistės G. Apanavičiūtės, kompozitoriaus ir dirigento J. Pakalnio, dirigento prof. J. Aleksos, baleto solisto V. Kudžmos, aktorės E.Pleškytės psichologinėmis charakteristikomis, jaunesniesiems labiau patiko jų bendraamžių, įkūnytų drobėse, bruožai. Du pastarieji charakteringi tapytojai, mėgstančiai žmogaus pasaulį atskleisti gamtos fone. Brandžiausieji iš jų sėkmingai papildo mūsų tapybos XX a. antrosios pusės šio žanro aukso fondą. Intelektualai gilinosi į Vilniaus arkivyskupo metropolito Julijono Steponavičiaus portretą, sukurtą jau Nepriklausomybės laikotarpiu. Spalio 18 d. visa Lietuva minėjo šio šviesuolio gimimo 100-mečio sukaktį. J. M. Mačiokaitė-Pleškūnienė, prisimindama karo metus, artimiesiems yra pasakojusi, kaip šio toliaregio dvasininko iniciatyva ji su Vilniaus dailės akademijos bendrakursiais išvengė vežtų darbams į Vokietiją likimo, tai pakeitus į miško tvarkymo darbus Gervėčių-Bagdoniškių vietovėje.

Žvelgiant į asmenybių, nusipelniusių mūsų visuomenei, portretus, dėsningai išplaukia reali idėja - už kokių penkerių-aštuonerių metų, kai senstelėjusius vidurinių mokyklų istorijos vadovėlius pakeis tobulesni, iliustracijose jaunimas išvys veidus tų, kurie sunkiais laikais ieškojo ir rado būdų, kaip išsaugoti tautos kūną ir kraują.

Trumpai verta paminėti Nidoje rugsėjo 25 d. įvykusias Šv. Mišias, skirtas Andriaus tėvams - skulptoriui Vl.Pleškūnui ir tapytojai J. M.Pleškūnienei, Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje, kurių metu altu grojo Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro solistas - jų sūnus A.Pleškūnas, vargonavo A. Macevičius, dalyvavo (diriguojant A.Adamoniui) Vilniaus dailės akademijos choras ir Nidos bažnyčios choras, o Šv. Mišias aukojo klebonas kun. R. Adomavičius.

Atgal