VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

05 22. Įdomi baltarusių dailininko P.Tatarnikovo paroda Vilniuje

Vytautas Žeimantas

Baltarusijos rašytojų sąjungos narys

Vilniuje, dailės galerijoje-studijoje RA pradėjo veikti žinomo Baltarusijos dailininko Pavelo Tatarnikovo kūrinių paroda. Šį kartą dailininkas pakvietė keliauti į pasakų šalį, žiūrovų dėmesiui pateikdamas du naujausius savo iliustracijų ciklus – vienas jų yra skirtas baltarusių, kitas – kinų liaudies pasakoms. Juose P.Tatarnikovas demonstruoja, kad puoselėdamas pačias geriausias baltarusių knygos meno tradicijas ir pasinaudodamas pasaulinio meno palikimu bei vertybėmis, jis jas sugeba pateikti universaliai, suprantamai įvairių tautų skaitytojui ir žiūrovui. Šių darbų, tarytum dviejų tos pačios stichijos polių dėka, žiūrovai turį galimybę išvysti jo kūrybos temų ir formų esmę, jų įvairovę, pagaliau ir susipažinti su, deja, dar mažai mums pažįstamu kaimyninės Baltarusijos menu. Taip jau yra, kad domėdamiesi, kas vyksta plačiajame pasaulyje, kartais labai miglotai nutuokiame, ką turime visai šalia. Be to, kaimynystės ryšius su Baltarusija neskatina ir mūsų politikai, pastaruoju metu pradėję plėtoti bevaisią priešpriešą.

„Aš savo darbų parodą Lietuvoje rengiu pirmą kartą. Nors su Lietuva, jos istorija, kultūra ir tradicijomis esu susipažinęs. Juk mes, baltarusiai ir lietuviai, gyvenome kartu vienoje valstybėje kelis šimtus metų, ir tai buvo mūsų klestėjimo metai. Todėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, Gediminas, Vytautas Didysis ir kiti jos valdovai, LDK pilys, miestai, ypač Vilnius, yra ne kartą mano tapyti ar piešti, - sako Pavelas Tatarnikovas, duodamas interviu „Lietuvos Aidui“.

P.Tatarnikovas – jaunosios kartos dailininkas, savo kūryba jau prieš gerą dešimtmetį pripažinimą pelnęs tėvynėje ir Europoje. Svarbiausias jo amplua – knygų iliustravimas. Bendradarbiaudamas su Baltarusijos ir Rusijos leidyklomis, jis iliustravo savo kraštiečių Anatolijaus Butevičiaus, Uladzimiro Jagoudziko, Alesiaus Kraucevičiaus ir kitų knygas.

Gedimino stulpai kario vėliavoje. Viena iš P.Tatarnikovo iliustracijų knygoje „Gardino riteriai ir statytojai“ 

Susipažinus su jo iliustruotomis istorinėmis knygomis, pasakomis ir legendomis, nesunku pastebėti, kad įkvėpimo dailininkas dažnai semiasi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimo, iš senojo Vilniaus vaizdų. Atverti jo iliustruotą knygą, ir pamatai kario vėliavoje Gedimino stulpus, kokios nors Vilniaus bažnyčios bokšto siluetą, grifoną nuo Aušros vartų atiko, ar kitą ornamentą, išlikusį ant mūsų sostinės senųjų mūrų. Ypač daug lietuviškų akcentų yra 2009 metais išėjusioje istoriko Alesiaus Kraucevičiaus knygoje „Gardino riteriai ir statytojai“. P.Tatarnikovas, ją iliustruodamas, turėjo puikią galimybę ne tik atskleisti mums gerai žinomo Nemuno kraštovaizdžius, senąjį LDK miestą Gardiną, kuriame iki šiol stovi Vytauto pilis, bet ir parodyti garsiuosius Gediminaičius, padariusius lemiamą įtaką Lietuvos istorijoje.

Beje, užsiminus apie baltarusių istoriką medievistą Alesių Kraucevičių, reiktų pasakyti, kad jo knygos „Baltarusių Panemunės miestai ir pilys“ (1991), „Teutonų ordinas nuo Jeruzalės iki Žalgirio“ (1993), „Didysis kunigaikštis Vytautas (1998), „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sukūrimas“ (2000) vertos didesnio Lietuvos skaitytojų dėmesio. Bet tai jau kito rašinio tema.

P.Tatarnikovas aktyviai dirbdamas su Anglijos, Italijos, Vokietijos leidyklomis „Urachhaus“, „Cideb Editrice“, „Grimm Press“, kitomis, iliustravo pasaulinių klasikų V.Šekspyro, K.Anderseno, R.Stivensono, A.Duma, brolių Grimų knygas.

Jo kūryba susilaukė prestižinių tarptautinių apdovanojimų. 1999 m. Belgrade vykusioje 40-ojoje „Aukso plunksnoje“ jam buvo įteiktas Garbės ženklas. 2001 metais tarptautinėje Bratislavos bienalėje už baltarusių liaudies pasakų rinkinio „Princesė požemio karalystėje“ iliustracijas - „Auksinis obuolys“. Apie šias iliustracijas rusų menotyrininkė S.Malaja vėliau parašys: „Pasaulio pavidalas apibendrintas ir tuo pačiu tikslus. Architektūra ir kostiumai atitinka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus“.

Baltarusių dailininkas Pavelas Tatarnikovas kalba per savo parodos atidarymą

Iš lietuvių dailininkų „Auksinio obuolio“ apdovanojimu, berods, buvo įvertinta tik viena grafikė Birutė Žilytė.

„Dabar gyvenu netoli Minsko, Lauski Brodo kaime, esančiame šalia garsiosios Berezinos upės kranto. Čia puikios sąlygos kurti, na, kartais ir pažvejoti. Kartą per savaitę važiuoju į Minską, kur dėstau Dailės akademijos studentams,“ – sako P.Tatarnikovas.

Ryškiausias P.Tatarnikovo iliustracijų bruožas – poetiškumo ir fantazijos dermė. Greičiausiai todėl vienas iš svarbiausių jo kūrybos barų yra įvairių pasaulio tautų (deja, lietuvių šiame ilgokame sąraše kol kas nėra) pasakų ir legendų iliustravimas. Šiame žanre atsiskleidžia plačiausias dailininko naudojamų priemonių arsenalas. Vienoje kompozicijoje jis jungia laisvas, ekspromto sričiai priklausančias išraiškos priemones, tokias kaip nutekėjimai, sluoksnių persišvietimai ir persidengimai, o šalia nebijo parodyti ir moksliškai detalų, akademiškai nuodugnų studijavimą, dėmesį net mažiausiai istorinei detalei.

„Su lietuvių dailininkais palaikau gerus ryšius, tačiau dar neteko dirbti nei su viena Lietuvos leidykla. Tikiuosi, kad po šios parodos atsiras ir realesni ryšiai su leidėjais,“ – sako dailininkas.

Vilniaus senamiestyje, Pranciškonų gatvėje, netoli Šv. Mikalojaus bažnyčios įsikūrusioje Rūtos Eidukaitytės ir Aistės Gabrielės Černiūtės tapybos galerijoje-studijoje RA P.Tatarnikovo darbų paroda tęsis iki birželio 2 dienos.

Atgal