VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

07 10. Dailininkas Alex Grey

 

Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter

 

              Susidomėti šiuo dailininku mane paskatino neįprasti jo paveikslai. Iš pirmo įspūdžio nesupratau ar tai piešinys ar spalvota fotografija ar iš anatomijos vadovėlio talentingai nuspalvintas pavyzdys. Jokio įprasto išorinio gamtos ar žmogaus atspindžio, grožio idealų perteikimo ar siekio išgauti tobulas formas. Nenorėta teptuku ar spalvomis pagražinti regimą vaizdą, tarsi ant podiumo kovoti dėl grožio karūnos. Tik perregimas, beodis taisyklingų formų žmogaus kūnas ir iš jo trykštančios auros, vidinė šviesa, dvasinių bei fizinių energijų spinduliavimas.  

          Regisi, dailininkui žmogaus vidinis pasaulis, jo sielos sandara yra įdomesnė vaizdavimui tema, nei tas, regimasis materialusis. Taipogi aišku, kad dailininkas yra linkęs ne į tapymo stilių, bet detalų, kruopštų piešimą, neretai primenantį rentgeno  aparato atliktą kopiją. Susipažinus detaliau nenuneigsime, kad ypatingą vaidmenį jo piešiniuose vaidina spalva. Pastaroji esti subtili ir intensyvi. Regint, akivaizdžiai galima įtikinti autoriaus unikalia galimybe išgauti įstabias, per žmogaus kūną besiliejančias spalvas. Pastarosios plaukia iš jos vaizduotės, bet ne iš realaus gyvenimo. Taip pat paveiksluose jaučiamas kūno ritmas.

         Iš tikro, Alex Grey kūriniuose susijungia studijų metu įgytos medicinės žinios, žmogaus anatomijos pagrindai, įgyta patirtis vartojant narkotikus, įžvalgos bei tapymo technika. Kitaip tariant, jo paveiksluose atsispindi kūnas, protas ir siela kartu.

      Jo, kaip dailininko savitumas nulėmė, kad Alex Grey piešinius galima išvysti ne tik muziejuose, žurnaluose, bet ir ant multiplatininius diskus išleidusių roko grupių kaip ,,Nirvana‘‘, ,,Beastie Boys‘‘, ,,SCI‘‘, ,,Tool‘‘. Jie eksponuojami įvairiausiose šalyse, publikuojami per televizijos kanalus, žurnaluose, laikraščiuose.

        Dailininkas Alex Grey, tikroji jo pavardė yra Velzy, yra priskiriamas psichodelinio meno atstovams. Priminsiu, kad gr. psychḗyra „siela“,  δῆλος dẽlos, „atviras“, arba atvirumo būsena. Tokią euforiją galima pajusti cheminių medžiagų pagalba: LSD, marijuana, meskalinu ir t.t. Jų nevengė muzikantai hipiai kaip:J. Hendrix, Ozzie Osborn,  J. Anderson, dainininkas iš grupės ,,Yes’’, teigė, kad jis bandė todėl, nes Paul McCartney pabandė, tačiau McCartney nepatiko. Tačiau kitiems bitlams kaip Harrison ir J. Lennon patiko. Dėl šios priežasties bitlų tarpe vyravo disharmonija.

         Kodėl taip patrauklūs LSD ir kt.? Cheminių medžiagų poveikyje išsilaisvina jausmai, dingsta apsnūdimas, nuobodulys, suaktyvėja kūrybinė vaizduotė, gyvenimo vertybės įgyja prasmę ir net prasiveria durys į Dieviškų vizijų pasaulį.Pasak A. Paškaus, pavartojus LSD, žmogaus psichė, nelyginant muzikos instrumentas, prabyla gražiausiom melodijom.

      Vaikystė

         Alex Velzy gimė Ohio (Ohajo) valstijoje, Columbus mieste, vidutiniai pasiturinčių tėvų šeimoje. Jis buvo antrasis trijų vaikų būryje. Jo tėvas, grafikos dizaineris, skatinęs sūnų sekti šeimos galvos pramintomis pėdomis. Pirmosios ir tolimesnės Alex pamokos vyko po tėvo ‚,sparnu‘‘ iki tol, kol šis pradėjo maištauti, tapo nepaklusniu paaugliu. Kaip šaltiniuose teigiama, jau pirmoje klasėje buvo pastebėtas neeilinis būsimojo dailininko talentas. Mokytojas Kessler, nelyginant pranašas atskleidė paslaptį, kad ateityje Alex taps žymus. Jis priėjo išvados tuomet, kuomet klasės mokiniai bandė nutapyti A. Linkolno portretą. Po kelių minučių mokytojas buvo priverstas keisti veiklos kryptį, kitiems liepdamas skaityti, tik vienam Alex leisdamas pabaigti piešinį. Tačiau, pasak paties Alex, nors mokytojos žodžiai glostė savimeilę, tačiau jis ir pats tai žinojo. Jam tai nebuvo nauja.

     Vaikystėje tėvui nereikėjo naudoti prievartos, kad šis leistų valandų valandas prie molberto. Alex degė aistra piešimui. Mėgiamiausia penkiamečio tema buvo skeletų tapymas. Jis buvo kitoks nei aplinkiniai vaikai. Apart piešimo, Alex kolekcionavo mirusių vabzdžių ir gyvūnų kūnus, juos rinkdamas priemiesčiuose. Parsinešęs, laidodavo kiemo gale. Mirties tema jam buvo aktuali ir jaudinanti jau ankstyvame amžiuje. Ši tema vėliau ,,pražydo‘‘ visomis spalvomis. Įsikūnyjo jo paveiksluose ir tapo nuolatine palydove. Laidojant gyvius Alex domino paslaptis, kas už šio pasaulio yra, už materialinės tikrovės ribų. Ką patiria mirusieji, kur jie iškeliauja, palikdami ilsėtis Žemėje tik kūną. Kažkas egzistuoja aukščiau už patyrimą, tai klausimai, kuriuos Alex troško įminti. Norom nenorom jis pradėjo tikėti antgamtinemis jėgomis, suprato kad kūnas yra laikinas pavidalas. Pamena, kuomet močiutė gulėjo mirties patale ir jis motinos paklausė, kada jai išgis. Išgirdęs atsakymą, kad niekuomet, suprato, kad yra kiti, žmogui nepavaldūs gyvenimo dėsniai ir paslaptys.      

      Tokio pobūdžio klausimai jį slėgė. Jis buvo netoli nuo depresijos ribos. Todėl vaikystėje dažnokai kamavo kosmariški sapnai. Alex buvo nuolat puolamas, norinčio jį nužudyti šuns. ,,Gal tai buvo koks šamaniškas, turinčio sąsajų su dvasiomis padaras, lankęs mane sapne, o gal šiaip vaikystės baimė‘‘. Šiais žodžiais dailininkas bandė paaiškinti neįprastus vaiko amžiui sapnus. Net dvimetis, gulėdamas lovoje, regėjo vizijas, kurios augant, neišsitrynė. ,,Viskas nusidažę balta spalva. Tačiau į ją, nesuvaldomai veržiasi negraži ruda. Pastaroji plečiasi, keičia formą, apimtį, kol parklupdo baltąją. Paūgėjęs Alex interpretavo šių tekstūrų susiliejimą kaip Yin – Yang moteriškos (balta) ir vyriškos (ruda) energijos prasiveržimą arba kintančių būsenų kaip amžinybės ir judėjimo, tamsos ir šviesos kovą. Po to vėl viskas išsiblaivo, tampa balta, švaru, teka skaidrus krioklys‘‘.

          Velzy šeima buvo religinga, jų pėdos nuolat mynė bažnyčios slenkstį. Į sekmadienines pamaldas Alex ėjo su tėvais tam, kad  grožėtusi paveiksluose pavaizduotu Jėzumi. Bet vieną dien jo interesų ratas pasikeitė, jis panoro sužinoti kas dedasi Dievo sieloje, kokios dvasinės dovanos slypi jo širdyje. Pats Dievas pavirto dėmesio subjektu. Tačiau vieną dien, tėvai tapo ateistais ir durys į bažnyčią užsivėrė.

       Alex vaikystėje domėjosi monstrais. Tai buvo galimybė pamatyti kitokį pasaulį, neįprastus Dievo kūrinius, juos analizuoti.

      Pradedant penkiolikos, jis pasinėrė į F. W. Nietzsche‘s filosofiją. Nepaliaudamas skaitė ir priėjo išvados, kad gyvenimiška egsistencija yra absurdiška ir beprasmiška būtis. Taip pat jį slėgė Vietnamo karas. Tai atsiliepė tos kartos vaikams, kurie tapo nepaklusnūs ir nelinkę pasikliauti savo tėvais. Filosofas A. Schopenhauer anuo metu, Alexpasirodė dar niūresnis. Pasak dailininko, ,,filosofinės studijos mane veikė keistai. Aš nejučia pradėjau daryti keistus dalykus, pvz.; nusiskutau plaukus nuo puse galvos.  Mane tuo metu domino poliarumas: balta juoda.... Nusiskutęs tuo būdu atskyriau du smegenų pusrutulius: kairyjį logiškąjį, ir dešinį – intuityvujį. Po to už visas turimas santaupas išvykau į Šiaurės ašigalį, ieškoti ,,Šiaurės ašigalio stebuklo‘‘. Aš ieškojau kažko esančio už materialinės tikrovės ribų, kažko, kas nematoma, tačiau grižau jo neradęs.  Tuomet nusivylęs įpuoliau į LSD ir kreipiausi į Dievą prašydamas, kad jis būtų su manimi, nes jis man labai reikalingas‘‘. Dievas jam pasiuntė žmoną, kurioje įsikūnyjo įstabiausias jausmas. Pastaroji gebėjo nupūsti depresijos debesis nuo jo tolyn.

        Apie LSD          Alex išgirdo būdamas dvylikos metų. Tuo metu šie kvaišalai nebuvo blogio simbolis, nes jais nebuvo piktnaudžiaujama, tik ragaujama. Laikraštyje, rašiusiame apie LSD, kurio pagalba Alex įgijo žinių, šalia infomacijos, buvo nurodytos pavardės tų žmonių - hipių, kurie juos vartojo: Allen Ginsberg and Timothy Leary. Jie, laikraščio puslapiuose atrodė ,,kieti’’, o legalus LSD, suteikė ,,kosminę sąmonę’’. Aš buvau suintriguotas, bet jų nevartojau. Kai kurie mano draugai, klausydami  J. Hendrix and ,,Beatles’’ su kvaišalu nesiskyrė. Jie jų poveikyje ,,žydėjo’’. Aš tuomet buvau jų auklė ir juos raminau, nes LSD gebėjo juose sukelti audras. Nesižavėjau šiais kvaišalais dėl vienos priežasties maniau, kad jie gali pakenkti mane apėmusiai depresijai. Alex Grey nežiūrint savo talento, buvo prislėgtas paauglys.

          Tik apie devynioliktuosius metus, jo paveiksluose atsirado spalvos.

Studijos

           Alex nusišypsojo didelė laimė. Jam buvo pasiūlyta valstybinė stipendija. Tad pastarasis du metus praleido Columbus meno ir dizaino kolegijoje. Tačiau ją metė. Studijos neišblaškė jo minčių apie mirtį ir kas ji tokia. Nepaliaujamai skaitė žurnalus apie meną, domėjosi ,,kūno‘‘ menininkais kaip Vito Acconci ir kt. Metęs studijas, metus laiko Ohio valstijos, Columbus mieste tapė skelbimų lentas ,,Coca – cola‘‘ kompanijai, ledų reklamai, politikų tikslams. Reklamos priminė abstrakčiojo meno pavyzdžius. Pats autorius tą laikotarpį pavadino ,,Kapitalistiniu realizmu‘‘.

           Vėliau jis išvyko studijuoti į Bostono muziejaus mokyklos dailės ir dizaino koledžą. Metus studijavo pas abstrakcionalizmo atstovą Jay Jaroslav. Būdamas dvidešimt septynerių koledže, sutiko savo žmoną Allyson Rymland. Tai įvyko viename LSD vakarėlyje. Priėjusi būsimoji žmona įmetė į padėtą gerti Kahlua butelį kažko. Alex gurkštelėjęs pajuto akyse plaukiančius vaizdus, vizijas. Jis išvydo neregėtas spalvas, įspūdingą šviesą. Tai trumpam padėjo pabėgti nuo besivelkančios tarsi uodega depresijos. Sekančio ryto telefono skambutis Allyson, juos sujungė visam gyvenimui. Ji jam pagimdė dukrą, aktorę, kuri kaip teigiama, narkotikų nevartoja. Tuomet, būdami studentais, abu tėvai vartojo LSD, nes pasak Alex tai gydė depresiją, bei padėjo pamatyti Dievo šviesą, vizijas. LSD pagalba besileisdami tuneliu spirale, jie regėjo besikeičiančias spalvas: juodą, baltą, pilką. Būtent, šių vizijų poveikyje Alex Velz tapo Alex Grey. Kadangi juoda ir balta yra poliarinės spalvos, tad pilka yra vidurys, arba pasaulio centras. Jam LSD padėjo iš aukstešniosios sferos - nematerialiojo pasaulio, gauti žinių kaip susidoroti su žemiškomis problemomis.

        Vėliau jis išvyko į Harvardo medicinos mokyklą. Anatomijos katedroje praleido penkis metus. Studijavo žmogaus kūną, skeletą, skrodė lavonus. Tai jam padėjo ,,atrasti‘‘ žmogaus kūną fizine prasme, lytėti organus, o po to juos piešti.  Kuomet mokyklos gydytojai išvydo jo darbus, jie suskubo rekomenduoti įsidarbinti farmacijos kompanijoje, medicinos iliustratoriumi. Dirbdamas be didelio susižavėjimo, tik tam kad galėtų išlaikyti savo šeimą, Alex joje išdirbo dešimt metų. Taip pat dirbo Harvarde, su daktarais  Herbert Benson and Dr. Joan Borysenko. Turėjo galimybę dalyvauti moksliniuose eksperimentuose, tiriant subtilias gydomąsiasenergijas.

             Dešimt metų Alex Grey dirbo pedagoginį darbą Niujorko universitete. Jame dėstė anatomiją ir skulptūrą.  Šiuo metu kartu su žmona, kuri turi bakalauro ir magistro laipsnius, dėsto vaizduojamąjį meną Colorado Naropa institute, Kalifornijoje integruotų studijų institutuose, Omega institute Rhinebeck, kuris yra Niujorke. Ugdydamas jis skatina juose vidinio regėjimo vystymąsį, naudotis vidine, sielos akimi. Tik vidinis, o ne materialusis pasaulis yra vienintelis turtas ir šaltinis tai ką kiekvienas savito turi. Pasak jo, menas – vidinio pasaulio daina. Menininkas siekia materialiomis priemonėmis. t. y. piešiniu pasauliui pasiūlyti savo sielos skausmą ir grožį kaip dovaną tam, kad jį išgydytų. Konkrečiai, Grey siekia, kad žmonės pasižiūrėję į jo sukurtą meną, taptų sveikesni. Nes po dramatiškų ir siaubo filmųkaip ,,Ekzorcistas’’ ir kt., kino teatrą palieka susilpnėjusia imunine sistema piliečiai. Tad Alex Grey kaip dailininko tikslas, išmokti kurti paveikslus, kurie  gydytų žmones, veiktų juos teigiama linkme.

Koplyčia

        Jis su žmona Allyson, Wappingers Falls, Niujorke, įkūre ,,Šventų veidrodžių koplyčią‘‘, kuri iš tikro yra pelno bažnyčia, skirta  vizijonieriams paremti. Jos lankymu siekiama ugdyti tarpusavio ryšių viziją, kiekvieno individo dvasinį pabudimą. Koplyčią lanko dvasios mokytojai, modernaus šokio atstovai, įvairaus meno kūrėjai. Pilnaties metu vyksta ypatingos ceremonijos, būtent: grojama sitara, atskleidžiamos islamo, judaizmo tiesos, sufizmo pagrindai. Priminsiu, kad sufizmas - yra Tiesa, kurios link einama, naudojant meilę ir pasiaukojimą, aktualizuojant save nesavanaudiškai. Koplyčioje eksponuojami Grey iškiliausi darbai. Tai ilgas, raudonų sienų koridorius, kuriame kabo 20 dailės kūrinių. Juos Grey sukūrė 1980 –asiais. Koridoriaus gale, švytintis Jėzus ir Sofija, išminties deivė, kurios kūnas yra padengtas šimtais stebinčių akių. Kiekvienas meno kūrinys yra įrėmintas į rėmus su mažais simboliais.

           Alex Grey pasukti šiuo piešimo keliu įkvėpė Pekoso upės indėnų (gyvenusių Naujosios Meksikos ir Teksaso valstijose), fantastinės vizijos, kurios buvo  išraižytos ir paliktos ateities kartoms ant uolų. Jas regėjo ir išliejo gebėję su dvasiomis bendrauti šamanai.  Indėnų menas klestėjo iki tol, kol 1541 metais, upės slėnyje išsilaipino ispanų užkariautojai. Būtent šie indėnai vaizdavo ne šiaip siužetus, bet žmogaus kūną ir sielą: žmogaus raumenis, organus, akupunktūros taškus. Naudojo spalvas.

Atgal