VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

10 19. Dailininkės Janinos Marijos Mačiokaitės-Pleškūnienės paroda Kybartuose Reportažas iš parodos atidarymo

Zinaida Nutautaitė-Indrikonienė

2012 m. spalio 7-ą Sekmadienio Šv. Mišių sumoje, skambant Andriaus Pleškūno altu atliekamai muzikai, klebonui Vaidotui Labašauskui pakvietus į Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios Parapijos namų Parodų galeriją, po Šv. Mišių joje įvyko dail. J. M. Mačiokaitės-Pleškūnienės (1920–2010) oficialus tapybos parodos atidarymas (paroda atvira lankytojams nuo š.m. spalio 1 d. iki spalio 29 d.).

Įžanginį žodį tarė Kybartų miesto seniūnas Romas Šunokas, o parodą pristatė ir apie dailininkės J. M. Mačiokaitės-Pleškūnienės kūrybą pasakojo šios parodos kuratorius, pasaulio Kybartiečių draugijos valdybos pirmininkas, ilgametis lietuviškos „Margučio“ radijo stoties Čikagoje redaktorius ir diktorius Leonas Narbutis.

Dailininkės sūnus LNOBT orkestro solistas Andrius Pleškūnas gausiai susirinkusiems į parodos atidarymą svečiams altu pagrojo mamos mėgstamą muziką J. Siniaus „Marija Skaisčiausia“, L. Lambillotte „Ateik Šv. Dvasia“ ir išsamiai nušvietė dailininkės-pedagogės gyvenimo ir kūrybos kelią.

Kbartų geležinkelininkų Uršulės Albaitytės-Mačiokienės, kilusios iš Egliniškių prie Virbalgirio ir Silvestro Mačioko, kilusio iš senos Protasevičių giminės nuo Vištyčio šeimoje 1920 m. rugsėjo 23 dieną gimusios Janinos Marijos Mačiokaitės-Pleškūnienės vaikystės metai prabėgo Kybartuose ir Mažojoje Lietuvoje, Stalupėnų-Trakėnų apylinkėse. Būsimoji dailininkė mokėsi nuo 1-os iki 9-os klasės Kybartų pradinėje ir Kybartų „Žiburio“ aukštesniojoje komercijos gimnazijoje. Mokantis Kybartuose, pasireiškė gabumai dailei ir vokalui, todėl tėvas Silvestras Mačiokas vis iš Eitkūnų nupirkęs parnešdavo dažų „Pelikan“, o muzikiniai gabumai realizuodavosi giedant Kybartų bažnytiniame ir gimnazijos chore (vad. Vincas Arnastauskas).

1937–1939 m. mokėsi ir baigė Šiaulių mokytojų Seminariją. 1939–1941 m. dirbo mokytoja Gaulėnuose – Šatrijos kalno papėdėje vaikus auklėdama katalikiška lietuviška dvasia, net idealizmo ir ateizmo laikmečių sandūroje nupiešus Kryžių ant sienos (nes jau buvo nuiminėjami) pamokas J. M. Mačiokaitė-Pleškūnienė pradėdavo kartu su mokiniais sukalbama malda „Teikis Dieve atsiųsti Šv. Dvasios dovanų ir palaimint mūs sielas Tavęs pažinimui“. Ji šią maldą vaikus buvo išmokiusi. 1942–1949 m. J. M. Mačiokaitė-Pleškūnienė studijavo ir baigė Vilniaus dailės akademiją, kur jai tapybos profesoriais buvo A. Gudaitis ir V. Vizgirda, o piešimo – prof. J. Mikėnas ir P. Aleksandravičius. Dailininkės J. M. Mačiokaitės-Pleškūnienės dvasingumo pradai vystėsi Kybartų katalikiškoje Angelaičių ir Skautų organizacijose, atsiskleidė Gaulėnuose mokytojaujant, vėliau Vilniuje, studijuojant dailę, kunigo prof. A. Lipniūno globojamoje Ateitininkų organizacijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti, o tolimesniame gyvenime pasireiškė kūryboje ir pedagoginiame darbe nuo 1949 m. Kauno J. Naujalio meno mokykloje, St. Žuko dailės technikume ir 1979 m. Vilniuje J. Vienožinskio meno mokykloje, dėstant tapybą, kompoziciją, piešimą.

Parodose dail. J. M. Mačiokaitė-Pleškūnienė dalyvauja nuo 1953 m., Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1964 m. Dailininkės darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai ir privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje. Tarp J. M. Mačiokaitės-Pleškūnienės mokinių verta paminėti  dail. T. Rožanskaitę-Piekurienę, scenografę D. Mataitienę, universalų dailininką A. Kmieliauską.

Iš įrašų atsiliepimų knygoje šioje dail. J. M. Mačiokaitės-Pleškūnienės tapybos parodoje Kybartuose matyti teigiamas visos parodos įvertinimas. Ilgai parodos lankytojai grožėjosi „Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios“, „Karaliaučiaus Katedros“, „Klaipėdos uosto“, „Gaulėnų  prie Šatrijos“ romantiškais peizažais ir „Dail. tėvų Uršulės ir Silvestro Mačiokų“, „Prel. poeto Maironio“, „Tremtinio Č. Albaičio“, „Andriaus Krikštamotės Jonės Plečkaitienės“, „Lietuvos operos solistės Gr. Apanavičiūtės“, „Autoportretu“, „Vysk. kank. V. Borisevičiaus“, „Dail. Tremtinės G. Kindurytės-Belžakienės“, „Skulpt. Vl. Pleškūno“, „Pulk. M. Mačioko“, „Kompozitoriaus J. Pakalnio“, „Kardinolo A. J. Bačkio“, raiškiais, dvasingais portretais.

„… Portreto žanre J. Pleškūnienė lieka ištikima savo koncepcijai – į pirmą planą iškyla vidinis žmogaus grožis, intelektas.“    Menotyrininkas Vytautas Paliukaitis. „Trijų dešimtmečių kūryba“. „Tiesa“, 1983 07 29

Dailininkės sūnus A. Pleškūnas priminė parodos atidarymo svečiams tarpukario Kybartų turiningą kultūrinį gyvenimą, čia pasireiškusius kybartiečius taip pat iš užsienio pargrįžtančius ir Kybartuose surengusius kūrybos vakarus literatus, dainininkus, poetus, muzikus, o tų kūrybos vakarų būta labai daug.

Vėl  skambėjo Andriaus Pleškūno atliekama muzika. Kybartų seniūnas Romas Šunokas džiaugėsi didele parodos lankytojų gausa ir kad toji senoji tolerantiškų Kybartų kultūrinė dvasia vėl atgyja. Parodos atidarymo išvakarėse š. m. spalio 6 d. Kybartų kultūros namuose, kur buvo eksponuojami dail. J. M. Mačiokaitės-Pleškūnienės išimtinai tik kybartiečių portretai, vyko Albino Vaitkevičiaus istorinės knygos „Kybartai“ pristatymas su pasisakymais ir kybartiečių koncertu.

Abiejų dienų renginius įdomiai, literatūriškai pristatė Violeta Mickevičiūtė-Urbienė, knygos „Kybartai“ redaktorė, o organizavo ir globojo Pasaulio kybartiečių draugija ir Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios klebonas kun. Vaidotas Labašauskas, kuriems nuoširdžiai padėkojo dailininkės sūnus Andrius Pleškūnas.

Atgal