VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

12 04. Minios vaizdiniai - Nacionalinės dailės galerijos parodose

Marius Jurkšys

Net trys parodos, nagrinėjančios individo ir visuomenės santykių atspindžius mene, penktadienį bus atidaromos Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG).
Paroda "Minios", aprėpianti Lietuvos meno kūrinius nuo XIX a. iki šių dienų, ir paroda "Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos" atkreipia dėmesį į skirtingus minios vaizdinius bei jų santykį su visuomeniniais procesais.
Tarptautinėje parodoje "Apie praeivius ir kaimynus" pristatomos individualistinės menininkų intervencijos į visuomenės gyvenimą - 1970-1990 m. negalerinėse erdvėse vykę performansai.
Parodoje "Minios", pasak kuratorių, svarbus minios reiškinio paslaptingumas. Vieniems žmonėms minia kelia siaubą, nes masėje pranyksta žmogaus individualumas. Kitus minia įkvepia veiksmams, kuriuos atlikti vienam stigtų drąsos. Visi, kas priklauso miniai, gali išgyventi bendrumo ir lygybės jausmą. Tačiau ji gąsdina savo "prigimtiniu" maištingumu - tai minia mėtė pomidorus į teatro sceną ir kovojo barikadose. O kaip šiandien - ką gali šiuolaikinės minios, gaujos, sambūriai, bendruomenės?, - bando išsiaiškinti parodos kuratorės Linara Dovydaitytė ir Dovilė Tumpytė.
Parodoje pristatomi meno kūriniai, sukurti Lietuvoje per paskutiniuosius du šimtus metų - maždaug tiek gyvuoja moderniųjų laikų reiškinys, vadinamas minia. Tačiau parodos centre - ne minia, o kolektyviniai jos vaizdiniai, gimę pavienių menininkų kūriniuose. Parodoje eksponuojami kūriniai iš įvairių Lietuvos muziejų, bibliotekų ir archyvų bei privačių kolekcijų.
Savitai į minios reiškinį pažvelgta kitoje parodoje "Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos". Pasitelkus žinomo fotožurnalisto Iljos Fišerio (1927-1983) stalinizmo metų fotografijas, akcentuojamas vienas tipiškų totalitarinės kultūros reiškinių - masinės demonstracijos. Nuo 1946 m. sovietinėje spaudoje dirbęs fotografas kasmet gegužės 1-ąją ir lapkričio 7-ąją išeidavo į Vilniaus gatves ir rengė fotoreportažus, kurie šiandien istoriškai liudija, kaip naujasis raudonas kalendorius Lietuvos visuomenę politiškai surišo su bendra Sovietų Sąjungos sakralizuota erdve ir mitiniu laiku. Pasak parodos kuratorės dr. Margaritos Matulytės, sovietinių demonstracijų provaizdis yra ta liaudies sukuriama menų sintezė, kurią kompozitorius Richardas Vagneris (Richard Wagner) apibrėžė kaip universalų ypatingos galios kolektyvinį kūrinį.
Tarptautinėje parodoje "Apie praeivius ir kaimynus" rodomos praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais sukurtų performansų dokumentacijos. Jose regimi vaizdai iš pirmo žvilgsnio primena kasdienybės scenas - pamatyti realybėje, šie performansai galėtų likti nepastebėti ar nesuprasti kaip meno kūriniai. Parodoje pristatomi filmai, fotografijos, menininkų knygos bei juos lydintys tekstai atskleidžia, kad neišsiskiriantis praeivis gatvėje gali būti žmogus, nusprendęs metus neįeiti į jokią patalpą, o pasyviai gulintis lovoje - tai dirbantis menininkas, jog "nelaimingas atsitikimas" gali būti sąmoningas aktas. Pasklidusi galerijos vestibiuliuose ir kitose netikėtose NDG pastato erdvėse, paroda primena apie greta vykstančius gyvenimus, kurie praslenka pro mūsų akis, neatskleisdami viduje verdančių procesų.
Gruodžio 8 dieną Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje vyks parodos "Apie praeivius ir kaimynus" dalyvio čekų menininko Jiržio Kovandos paskaita, kurioje jis pristatys savo kūrybą viešose miesto erdvėse.

Atgal