VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

03 26. Markas Šagalas (1887-1985) – nupieštas medis

Dr. Elina Naujokaitienė

Prancūzijos radijo tarnyba , vadovaujama Georges‘o Charbonnier, parengė laidą, skirtą Marcui Chagalui, pavadintą Šio laiko spalvos (Les couleurs de ce temps). Šagalas mėgo žmones, sielas, mėnulio jaunatį, žuvis. Tai buvo jo drobių svarbiausieji simboliai. Cirko arenoje šoka atletas, o pati dailininko poema atrodo kaip tapyba. Dailininkas iškeliauja į JAV, gyvena Paryžiuje 1910 metais, susipažįsta su kubizmu. Siekia vidinės ramybės. Jo drobes išmeta fašistai, sudegina, apima depresija. Dailininkas, norėdamas nusiraminti, kuria gyvas ir mirusias lėlės. Jis dailininkas, nebūtų žydas. Jis savo nerimą suvaldo kaip meistras, kaip mokytojas, maitrise ses sentiments. Poravimąsi tapytojas mato per smegenis tartum kažkur išorėje. Tai psichiniai momentai, bet nėra jokios literatūros, pagal Andre Bretoną. Vaizduojama didelė karvė, o jai po sijonu – maža karvutė. Poezijos tapyti Chagallas mokosi iš Ingres‘o, Delacroix. Tai grynosios poezijos sritis. Įtakos Šagalo plunksnai turi ir Van Gogas ir Picasso. Dailininkui įdomu ir senosios profesijos reikšmės. Stilius siekė išsivaduoti iš baimės, grotesko ir juokingumo. Krucifiksai drobėje, religiniai elementai. Amerikoje, ne gimtajame Vitebske, dailininko laukia ir psichoanalizės rudimentai, ir Virginijos iš Londono meilė ir pagalba, ir Belos mirtis. Tretjakovo galerijoje Rusijos federacijoje surengtoje parodoje galima pamatyti dailininko šeimą drobėse, besivaišinančius žemuogėmis. Blogas tėvas, nuo kurio miršta vaikas, istoščajuščij krik. Mirusią nuotaką dailininkas vaizduoja kaip moterį paukštį danguje. Jo trobelėje, gaubiamoje JAV nuokalnių žalumos liko daugybė akvarelių, jos būtų vertos šimtų tūkstančių dolerių, bet neišmanėlių kaimynų buvo sudegintos. Ar skrendančiu medžiu galima netikėti ir nepasitikėti? Spindi žvaigždelė, ramybė. Kaimelio gyventojai, kai jų laikas artėja į pabaigą, negaili vilties ir meilės spalvų. Juokiasi balta žvaigždė. Mėlynasis smuikininkas, le violon bleu- it Tamaros Lempickos. M. Meyr Tretjekovo galerijoje, Šagalo anūkė, pristato dailininko keramiką, papuoštą ožkų dekoru ir tvirtina, kad meno objektai nusipelno gyvenimo. Kubistinės bažnyčios kaime, Jewish odysees, žydiškoji odisėja. Aragono eilutės, kaip siurrealistinės, atrodo kaip besvoris lengvutis sapnas, apesanteur. Eifelio bokštas Vitebske byloja apie tarptautinį dailininko pripažinimą. Baseino muziejuje, Musee de la Piscine (Roubeix) eksponuojami ir rūbai, ir skulptūros. Šagalas palaidotas Saint Paul de Vance kapinėse. Daugiau galima sužinoti Ženevoje, Rush šventinėje parduotuvėje, viskas nupiešta su rečiausia meile. Keliai išsiskiria, vos pažiūrėjus į place de l‘Etoile ir į Maskvą.

Atgal