VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

06 18. Dailininkas Arshile Gorky

Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter

Apsilankiusi Filadelfijos, buvusioje JAV sostinės, meno muziejuje, šalia Paul Cezanne genijaus, išvydau eksponuojamus kito genijaus panašius darbus. Jie nedaug kuo skyrėsi nuo Paul Cezanne tapybos darbų. Pasidomėjusi sužinojau, kad pastarasis gyvendamas Niujorke iš tikro buvo sužavėtas Paul Cézanne darbais. Tad papuolęs jo įtakon stengėsi tapyti tuo pačiu stiliumi ir net panašios tematikos kūrinius. Šis dailininkas - Arshile Gorky. Šalia jo eksponuojamų kūrinių lakoniški žodžiai: armėnų gimimo amerikiečių dailininkas. Vienas žymiausių pokarinio laikotarpio Niujorko dailininkų. Pasukęs į abstraktų ekspresionizmą.

Kokiais žodžiais būtų galima apibūdinti abstraktųjį ekspresionizmą?Tai amerikietiškas judėjimas mene, turintis europietiškas šaknis. Šis judėjimas užgimė ne Paryžiuje ar kitoje Europos vietoje, bet Niujorke.  Niujorkas pirmą kartą  tapo meno, šiuo atveju abstrakčiojo ekspresionizmo, sostine. Savo populiarumo laipsnį meno srovė pasiekė pasibaigus antrajam pasauliniam karui.  Terminas ,,abstraktusis ekspresionizmas’’ pirmą kartą buvo ištartas ir įgavo tam tikrą prasmę 1920 metais. Tai įvyko po Wassily Kandinsky abstrakčios tapybos darbų ekspozicijos. Iš tikro, naujojoje Niujorkietiškoje meno srovėje susilieja trys elementai: rusų kilmės tapytojo W. Kandinsky abstrakcijos, modernistinio meno kryptis kaip dadoizmas, neigęs nusistovėjusias visuomeninio gyvenimo normas ir pasikliovęs trumpalaike pasąmonės akimirka, bei siurrealizmas, teigęs jog mene turi vyrauti nesąmoningumas. Ypatingą vietą siurrealistiniuose elementuose vaidino Froido teorijos apraiškos kaip: svajonių, libido,  autentiškumo ego, žinomo narcisizmu. Abstrakčiojo ekpresionizmo paveiksluose susiliejo visi trys paminėti elementai.

Tapę minėtos srovės paveikslus, dailininkai naudojo varvančias dėmes, storus ir mažus teptuko potėpius, gestų kalbos ženklus, laisvą rašymo manierą, linijas, formas. Jas liejo nesuvaržytai, dažniausia be konkretaus vaizduojamojo objekto, nuostabiomis spalvomis. Siekdami sukurti įtampą tarp spalvų ir atspalvių, dailininkai paveikslą užpildydavo spalvinėmis juostomis. Tai padėdavo perteikti emocijų išraišką, vidinę energiją, ekspresyvias ir lyriškas paveikslo savybes. Kai kam šie paveikslai primena jaunystės antagonizmą.

Daugelis abstraktaus ekspresionizmo atstovų gyveno Niujorke  ir rinkdavosi į ,,Cedar Tavern’’ (Kedro smuklė), esančią Greenwich rajone. Ši smulkė buvo atidaryta dar 1866 metais ir buvo tapusi jaunųjų bohemijiečių nuolatine vieta. Būtent čia buvo išradinėjami nauji tapymo būdai, ekperimentuojama, diskutuojama.

Dailininkas A. Gorky

Dailininko pavardė - Vosdanig Manoug Atoian. Yra minimos kelios pavardės pakeitimo priežastys. Viena iš jų:  jo teigimu, jis buvo  Maksimo Gorkio giminaitis. Tačiau garsaus rusų rašytojo tikroji pavardė yra Aleksejus Peškovas. Kitoje versijoje tapti Gorky lėmė kartus ir nuoskaudų kupinas gyvenimas, atšiauri lemtis. Ginčytina jo gimimo data. Spėjama, kad jis gimė 1902 ar 1904 metais, netolisūraus Vano ežero, esančio Armėnijos kalnyne, Turkijos rytuose. Vaikystėje didelį vaidmenį vaidino motina, kuri savo sūnų anksti įvedė į meno paslapčių šalį, dar prieš pradedant jam kalbėti. Jį žavėjo armėnų architektura, antikiniais tapytais rankraščiais. Kuomet Gorky buvo tik šešerių, jo tėvas, Setrag Adoian vengdamas priverstinės karo prievolės Turkų armijoje, 1908 metais emigravo į JAV. Kaip ir daugelis to laikotarpio armėnų, tikėjosi rasti darbą ir siūsti pinigus, tuo būdu palengvindamas namiškių sunkią dalią. Nuo XV amžiaus dalis Armėnijos  buvo po korumpuotos ir tironiškos Otomanų imperijos (Turkijos) padu.  Dvidešimto amžiaus pradžioje, Otomanų imperijai pradėjus trupėti, Turkijos lyderiai atpirkimo ožį rado armėnų tarpe.  Netrukus jie tapo beteisiais piliečiais, prieš juos pakilo genocido kardas. 1915 metais armėnų naikinimas pasiekė  ribą.  Tarp 1915 ir 1918 metų 1,000,000 armėnų buvo išžudyti, kiti 1,000,000 ištremti. Korkom, gimtasis Gorky kaimas buvo nuniokotas, o Vano miestas net šešis mėnesius buvo bombarduotas. 1915 metų birželio 15 dieną, Gorky šeima buvo priversta susikrauti daiktus. Jie  iškeliavo į Rusijos teritorijoje esančią Armėniją. Liepos 16 dieną, jie pasiekė Jerevaną. Miestas skendo skurde ir nepritekliuose. Gorky dirbo dailide arba asistentu spaustuvėje. Jam patiko drožinėti iš  jaučio ar buivolo rago moterims šukas. Tačiau 1919 metais, 14 metais  Gorky palaidoja motiną. Jos mirties priežastis – badas, išsekimas. Tuomet jis su seserimi priverstas skristi pas tėvą, į Niujorką. Pastarosios siluetas dažnokai dominavo jo tapybos darbuose. Brolis ir sesuo atvyko į Elis salą, tuomet buvusį didžiausiu atvykusių emigrantų punktu. Apsistojo Masačusetso valstijoje. Gorky įsidarbino gumos fabrike, bet dėl savo aplaidumo nemėgiamam darbui, buvo atleistas. Tapybos meno mokėsi privačiai. Tuomet jam teko išgyventi pažeminimu ir panieka persunktas valandas. Mokytoja, jam kalė į galvą, kad armėnai negali būti dailininkais. Tuomet tik rusai buvo laikomi artistiškais žmonėmis, linkusiais į  meną ir prabangą. Armėnai, minėtai būtybei asociajavosi su netalentingais alkanais pabėgėliais.  Išgyvendamas moralinį spaudimą ir norėdamas tapti dailininku, Gorky buvo priverstas susikurti sau rusišką praeitį. Norėjo būti laisvas, išrauti savo šaknis tam, kad užmirštų vargingą gyvenimą, skurdą, netektį bei įgytų autoritetą jį supančių žmonių tarpe.  Jis pasirinko kitą pavardę. Dailininkas pasirinko vardą, kuriame atsispindėjo kančiomis paženklinta praeitis - "Arshile" ir "Gorky". 1922 metais Gorky įstojo į Dizaino mokyklą Bostone, ir tapo tos mokyklos valandiniu instruktoriumi. Tuo laikotarpiu jis žavėjosi impresionizmu, tapė postimpresionizmo stiliuje. Po kiek laiko jis išvyko į Niujorką ir mokėsi Nacionalinėje Dizaino akademijoje bei dirbo joje mokytoju. Prireikė tik kelių metų ir ,,Kartusis’’ šioje akademijoje įsitvirtino galutinai. Atsirado žmonių, kurie žavėjosi jo ryškiu ir išskirtiniu talentu. Tarp jų: Mark Rothko, latvių - žydų kilmės amerikiečių dailininkas. Pastarasis tapo Gorky mokiniu. Gorky domino  portreto žanras. Tačiu juos tapė abstrakčiame stiliuje. Tuomet jis buvo papuolęs prancūzų mokyklos dailininkų įtakon, kaip:  Matisse, Picasso, Miro. 1930 metais, Alfred H. Barr, amerikietiško meno istorikas ir primasis Modernaus meno muziejaus direktorius, Modernaus meno muziejuje ruošėsi parodai. Jis į ją ketino įtraukti  46 dailininkus ir skulptorius. Sąlyga, jie privalėjo būti jaunesni nei 35 – erių. Ta proga Barr apsilankė Gorky studijoje, buvo pamalonintas ir išsirinko tris tapybos darbus. Po šios ekspozicijos, Gorky buvo įtrauktas į Senamiesčio galerijoje vykstančias ekspozicijas bei  ,,Whitney’’ amerikietiško meno muziejuje organizuojamą parodą tema ,,Abstraktaus meno Amerikos dailininkai’’. Pastarojoje buvo eksponuojami net keturi jo paveikslai.  Sekančius aštuonerius metus iš eilės, jo paveikslai kabėjo visose organizuojamose parodose. Didžiosios depresijos metais Amerikoje, vyriausybė siekdama įamžinti to laikotarpio scenas ir buitį, nusamdė dailininkus. Gorky buvo vienas iš daugelio menininkų, dalyvavusių  1933 metų projekte. Buvo nutapyta 15,663 darbų. Jie puošė pastatų sienas, buvo įamžinti freskų, skulptūrų pavidalu.
Vyriausybės puoselėjama idėja, ,,menas liaudžiai’’, Gorky nebuvo prie širdies. Jį erzino masinės aplinkos atvaizdavimas konkrečiomis ir visiems suprantamomis priemonėmis. Jis nenorėjo būti įpareigotas, nes tvirtai tikėjo būtimi už anapus, tai, kas protui nepasiekiama, neapačiuopiama, tikėjo įkvėpimu. Skaitydamas paskaitą, jis atvirai pripažino,  kad politinis menas yra bevertis ir nereikšmingas, nes jis atliktas prievartaujant menininką. Iš menininko atimta kūrybinė galia. Jis priverstas paklusti įstatymui. Antipatijos jausmo apimtas jis nepaliovė dirbęs politinio meno žanre. Tačiau jam buvo artimos freskos aviacijos tema. Nežiūrint savo pasišventimo nemėgiamam darbui, jis eksponavo savo darbus, nenustojo organizavęs personalines parodas. Viena iš jo parodų, buvo plačiai išliaupsinta didžiausiu tiražu leidžiamame amerikietiškame ,,New York Post’’ laikraštyje. Tuo metu jis tapė paveikslų serijas kaip:  ,,Nighttime’’ (Nakties metas), ,,Enigma’’(Mįslė), ,,Nostalgia’’ (Nostalgija). Depresijos metu, nežiūrint savo populiarumo Niujorko menininkų tarpe, jis kaip ir kiti menininkai buvo priversti kovoti su finansiniais sunkumais. Depresija užgulė menininkų pečius ir jis, kaip ir dauguma nesusilauke reikiamo kritikų bei pirkėjų dėmesio. Tad depresijos metais buvo priverstas privatiems asmenims paveikslus parduoti labai pigiai. Siekdamas nusipirkti priemonių tapybai, jis už tapytą darbą prašė tik penkis dolerius.
Kad ir kaip buvo užimtas Gorky, slapta jis ieškojo moters, kuri atspindėtų jo lūkesčius. Ieškodamas vienintelės, jis buvo įsimylėjęs tris kartus, ruošėsi vieną iš jų vesti, kol pagaliau jo manymu susirado tikrąją. Jos vardas - Agnes Magruder. Pastaroji buvo turtinga ir populiari moteris Amerikos aukštuomenėje.  Jam buvo   40,  ji tik 20 -ies. Menininko akyse ji buvo ideali ir žavi kaip angelas.  Jo protą buvo pavergęs žavesys ir jos jaunystė. Povedybiniai 1941 – 1948 metai yra laikomi produktyviausiu Gorky laikotarpiu jo karjeroje. Jausmai moteriai, šeima paskatino kurti geriausius tapybos darbus. Jis tapo tuo dailininku, kuriuo žavisi pasaulis dabar, abstrakčiu ekpresionistu. Įkvėpimo sėmėsi ir būdamas gamtoje, savo žmonos gimtojoje vietoje, Konektikuto valstijoje.  Žavesio apakintas jis šią vietą prilygino amžiams prarastai Armėnijai. Nauja vieta jam žadino prisiminimus apie mylimą motiną.

Gorky ir Agnes kartu praleido penkeris metus. Turėjo dvi dukteris. Netrukus jo gyvenimas pradėjo riedėti žemyn. 1946 – aisiais Gorky studija, kuri buvo įkurta žmonos svirne, sudegė.  Liepsna pasiglemžė daug tapybos darbų bei jam brangių knygų.  Po mėnesio, jam buvo pripažintas žarnyno vėžys. Atliktas tyrimas pakenkė fiziškai bei prislėgė emociškai. Žlungantys santykiai šeimoje galutinai iširo, kuomet jis sužinojo, kad Agnes palaiko meilės ryšius su jo draugu, siurrealistiniu dailininku Matta Echaurren. Netrukus ji jį paliko, pasiimdama jo vaikus.  Tą pačią savaitę, jis papuolė į avariją. Už vairo buvo neblaivus Niujorko galerijos savininkas Julien Levy. Jis vežė dailininką namo. Gorky patyrė labai rimtas kaklo ir nugaros traumas. Sužlugdytas fiziškai, psichiškai, emociškai, dvasiškai, išduotas žmonių,  kuriuos taip mylėjo ir manė, kad yra mylimas, Gorky savo name, esančiame  Konektikuto valstijoje, 1948 metų liepos 21 - ąją  pasikorė. Ant kambario sienos kreida buvo paliktas užrašas:  ,,Likit sveiki, mano mylimieji’’.

Jam buvo lemta nueiti sunkų, bet trumpą gyvenimo kelią. Jis buvo kovotojas, bet kuria kaina siekęs save realizuoti. Jo inovacijos mene, kitiems autoriams atvėrė kelius į abstraktųjį ekspresionizmą. Jo paveikslus galima išvysti Amerikos muziejuose kaip: ,,Nacionalinėje meno galerijoje’’, ,,Modernaus meno muziejuje’’, ,Čikagoje, Metropolitene,   ,,Whitney’’ Amerikietiškojo meno muziejuje Niujorke. Taip pat Londone ir kitose šalyse.  Jo laiškus iš armėnų kalbos seserei yra išvertusi giminaitė Karlen Mooradian. Laiškuose atsispindi jį lankiusios nuotaikos kaip: melancholija, vienišumas, tuštuma, savo krašto ilgesys. Kartūs ir gyvi prisiminimai apie motiną, jos mirties aplinkybės. Apie jo gyvenimą ya sukurtas filmas.

Dailininko duktė, Maro Gorky, yra ištekėjusi už Matthew Spender, anglų rašytojo  Sir Stephen Spender sūnaus.

Atgal