VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Dailė

12 13. Dailininko Alberto Vaidilos kompiuterinės tapybos ir grafikos paroda „Būties ženklai“

Vytautas Žeimantas

Žurnalistų namuose veikia dailininko Alberto Vaidilos kompiuterinės tapybos ir grafikos paroda „Būties ženklai". „Pradžioje apie susidomėjimą menu. Be šios pradžios nebūtų ir šios parodos, nes kompiuteris paveikslų nekuria. Jis tėra tik gana įnoringas įrankis paveikslui sukurti. Mano jaunystės ir ankstyvieji kūrybos metai prabėgo gimtajame Šiaulių mieste, kur greta žurnalistinio darbo miesto laikraštyje, domėjausi ir menine kūryba - piešiau, tapiau aliejiniais dažais portretus, peizažus, liejau akvareles. studijavau ir įgijau menotyrininko kvalifikaciją Vilniaus dailės institute. Nenuleisti rankų skatino ir studijų procesas - kūrinius su bendrakursiais privalėjome  atsivežti ir eksponuoti sesijų metų dailės institute. Vėliau patraukė akmens skulptūra: iš granito nutašiau antkapinių skulptūrinių paminklų. Tapau Lietuvos žurnalistų sąjungos, vėliau - dailininkų sąjungos nariu," - pristatydamas save ir naująją parodą sako Albertas Vaidila.

Dailininkas Albertas Vaidila. Vytauto Žeimanto nuotrauka

Aš asmeniškai šį dailininką pažįstu jau ne vieną dešimtį metų. Kai dirbau „Lietuvos Aide" mielai redaguodavau jo straipsnius įvairiomis menotyros ir meno filosofijos temomis.  “Lietuvos Aide” recenzavau ir jo pirmąją kompiuterinės tapybos ir grafikos parodą, kuri įvyko Vilniuje 2005 metais. Tada rimčiau susimąsčiau apie kompiuterio ir meno santykį.

„Stengdamasis neatsilikti nuo gyvenimo tarškinu kompiuterio „klavišais". Nė nepajutau kaip jis mane „įsiurbė", o ypač šios gudragalvės technikos galimybės meninėje kūryboje, kurias priėmiau kaip laikmečio iššūkį. Pradėjau kurti kompiuterinės tapybos ir grafikos darbus. 2005 metais surengiau pirmąją šios kūrybos autorinę parodą Lietuvos kurčiųjų draugijoje. Jos tematika nemaža dalimi buvo susieta su specifiniu kurčiųjų gyvenimu, pagal išgales bandant atskleisti jų savitą pasaulėjautą bei vizualiai perteikti savo patirtį, nuojautas. Kompiuteris - šis naujas darbo įrankis manęs nebepaleido. 2008 metais parašiau vadovėlį „Statybos menas", kurį pats ir iliustravau, naudodamas kompiuterinę arba mišrią technikas. taip pat kompiuteriu sukūriau iliustracijų ir kitiems vadovėliams, skirtiems statybininkų rengimui, iliustravau žurnalo „Senjoras" tekstus, - dabar sako Albertas Vaidila. - Malonu pažymėti, kad pastaruosius kelerius metus teko gana aktyviai kūrybiškai bendradarbiauti su žurnalistais: sukurta kompiuterine ir mišria technika ekslibrisų, skirtų sau ir keliems žurnalistams, ruošiantis pirmajai šalies žurnalistų ekslibrisų parodai, taip pat sukūriau viršelius pirmajai Lietuvos žurnalistų poezijos knygai „Šitas aidas toli girdis", kelioms Vytauto Žeimanto knygoms. Kompiuterio skyriuje „Mano paveikslai" susikaupė kelios dešimtys kompiuterinės tapybos ir grafikos darbų, iš kurių apie 30 pateikiu šiai „Būties ženklų" parodai. Kūrinių tematika įvairi kaip įvairūs ir žurnalistų interesai - nuo kosminių vizijų,  gyvybės užuomazgų, dramatiškų grėsmių iki mažų žemiškų džiaugsmų, supančios aplinkos apmąstymų ir poetizavimo".

Čia norėčiau ir aš įkišti savo trigrašį. Galima tik pasidžiaugti, kad dailininkui Albertui Vaidilai rūpi ir naujausi technikos atradimai. Ypač jis susidomėjo kompiuteriniu menu. Esame įpratę laikyti, kad menas yra individuali kūryba, neatsiejama nuo kūrėjo saviraiškos, jo pasaulėjautos, o bejausmės technikos panaudojimas, technikos, šablonų taikymas ar besaikis tiražavimas nuvertina kūrinį ir jo meninė vertė tampa problematika. Tiesa, mus jau nestebina tai, kad kompiuteris nepaprastai išplėtė kino, televizijos raiškos galimybes: kelia nuostabą filmai apie žvaigždžių karus, priešistorinę gyvūniją, kuriuose ypač įtaigiai naudojami specialieji efektai. O ką jau kalbėti apie kokybinį šuolį animacijoje, reklaminių, muzikinių klipų kūrime .Tačiau kompiuterio ir dailės santykis dar ilgokai buvo aštriai diskutuojamas. Būtent todėl mane taip sudomino pirmoji kolegos Alberto kompiuterinės tapybos ir grafikos paroda.

Ją apžiūrint greitai užsimiršo išankstinė nuostata (kompiuterinė!?), juolab, kad tik specialistas galbūt ir atskirtų kur spalvotas grafikos atspaudas, o kur kompiuterine technika atliktas kūrinys. Po to supratau, kas mane nuviliojo nuo technokratinių minčių. Tai parodos tematinė įvairovė, socialinė problematika, fantastiški peizažai. Dailininko ne tik teminė skalė, bet ir nuotaikų gama turtinga ir plati - nuo siautulingos kosmoso stichijos, dinamiškų ir spalvingų gamtovaizdžių iki niūrių vienatvės, sudėtingo žmogaus likimo, negalios ir kančios apmąstymų. Estetinis šių darbų suvokimas -labai individualus dalykas, tačiau manau, kad kūrinių forma, linija, spalva, faktūra ir kitos meninės išraiškos priemonės autoriaus sumaniai pajungiamos prasminei įtaigai ar dekoratyvaus vaizdo kūrimui.

Kalbant apie naująją  Alberto Vaidilos parodą, dabar veikiančią Žurnalistų namuose, galima būtų pakartoti aukščiau išsakytas mintis. Tačiau yra ir akivaizdžių naujų poslinkių. Visų pirma išsiplėtė tematika. Dailininkas pradeda nuo pasaulio sutvėrimo, kosminių vizijų, po to veda žiūrovą prie konkretesnių detalių, atskleisdamas įvairius žmogaus būties ženklus. Antra - padidėjęs minties maštabiškumas. Akivaizdu, kad kai kurie kūriniai prašyte prašosi didesnio formato, tačiau visos parodos formatas, ekspozicijos plotas tam, deja, nepritaikytas. Trečia - žymiai guvesnis spalvų žaismas, atsiranda daugiau šviesos, šviesesnių spalvų potėpių. Tai ne tik gyvina vaizdą, gaudo akies žvilgsnį, bet ir sudaro optimistinę atmosferą.

Kiti žiūrovai, aišku, įžvelgs ir daugiau šios parodos ypatumų. Antai į parodos atidarymą atėjęs žinomas skulptorius Juozas Kalinauskas atkreipė dėmesį į tai, kad Alberto Vaidilos kūryba yra artima mozaikinei ir pasiūlė jam pabandyti savo jėgas ir mozaikų kūrime.

„Kompiuteris tėra įrankis, duodantis pieštuką, trintuką, spalvas, linijas, teptuką ir panašiai, o kurti reikia pačiam. Kompiuteris tik palengvina dailininko darbą, - sako Albertas Vaidila. - Mes gyvename didelių greičių amžiuje. Tradicinėmis tapybos ir grafikos priemonėmis dailės kūrinys kuriamas palyginti ilgai - nemažai laiko atima paruošiamasis darbas, jau nekalbant apie atlikimą, kuris gali trukti ištisas dienas, savaites, mėnesius. Kompiuteriu galima dirbti greitai, efektingai, lengvai keičiant ar papildant spalvas, netgi pačią kompoziciją. Dirbi tarsi ritmingai alsuodamas ir dėstydamas kompiuteriniame formate vaizdinės kalbos elementus, simbolius, ieškodamas temai adekvačios nuotaikos. Kalbant apie kompiuterinį meną, pirmiausia reiktų pabrėžti, kad nėra vienareikšmiško atsakymo, kas yra menas? Niekas negali tiksliai nubrėžti meno ribas, pasakyti, kur baigiasi menas ir prasideda ne menas. Manau, kad kompiuteris negali būti atribotas nuo meno. Atvirkščiai, jis praplečia meno galimybes. Tačiau čia būtina pabrėžti, kad negalima dėti lygybės ženklo tarp tradicinėmis priemonėmis atlikto darbo ir kitų modernių meno pasireiškimo formų. Sakydamas kompiuterinės tapybos ir grafikos darbai, aš apibrėžiu kūrybos sritį, kuri savaime, kaip ir kitos dailės technikos, negarantuoja meniškumo. Apie tai tegul sprendžia žiūrovas".

Palinkėkime dailininkui Albertui Vaidilai sėkmės kūrybiniuose ieškojimuose.

Atgal