VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

2022-05-10
Importas iš Kinijos stabilizavosi, tačiau lietuviškų prekių eksporto į šią šalį toliau beveik nėra, sako Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius. Vis tik, anot verslo atstovo, kinišką produkciją perkančioms Lietuvos įmonėms kyla iššūkių dėl sugriežtėjusių importo procedūrų, pavyzdžiui, reikalavimo už dar nepristatytas prekes iš anksto mokėti visą kainą. Plačiau
2022-05-02
Daugumai pandemijos sukeltų rūpesčių likus nuošalyje ir vartotojų išlaidoms grįžus į prieš pandemiją buvusį lygį, pirmasis šių metų ketvirtis pasižymėjo dar vienu išskirtiniu sukrėtimu – Rusijos karine invazija į Ukrainą. Remiantis „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenimis, karas turėjo itin žymų poveikį gyventojų išlaidų ir grynųjų pinigų išgryninimo įpročiams. Plačiau
2022-05-02
Sekmadienį 12.40 val. pradėjo veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistralinis dujotiekis (GIPL) tarp Lietuvos ir Lenkijos.  Kaip pranešė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, sekmadienį naująja dujų jungtimi perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai. Plačiau
2022-04-29
Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Plačiau
2022-04-28
Lietuva tapo pirmąją Europos Sąjungos šalimi, visiškai atsisakiusia gamtinių dujų importo iš Rusijos, o Lenkija tapo pirmąją ES šalimi, kuriai Rusija visiškai nutraukė gamtinių dujų eksportą. Esmė ta pati, nes bet kuriuo atveju Lenkija planavo artimiausiu metu atsisakyti gamtinių dujų importo iš Rusijos, bet sutikite, kad gražiau skamba Lietuvos atvejis. Tad labai tikėtina, kad dabar ir kitos ES šalys, siekdamos užbėgti įvykiams už akių, suskubs skelbti atsisakančios rusiškų dujų, nes pati Rusija gali bet kada paskelbti, kad pati nutraukią joms dujų eksportą.  Plačiau
2022-04-26
Europos Sąjunga yra arčiau politinio susitarimo dėl embargo rusiškai naftai, bet ne gamtinėms dujoms, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis. Plačiau
2022-04-24
Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Plačiau
2022-04-23
„Panem et circenes!“ ("Duonos ir žaidimų!") – antikos laikais šaukdavo liaudis, reikalaudami iš savo šalies vadovų maisto ir pasilinksminimų (dažniausiai kruvinų pvz. gladiatorių kovų), mainais į savo paramą valdžiai. Rusija duonos turi* (žr. grafiką), kruvinų "pasilinksminimų" - taip pat, tad vien ekonominėmis sankcijomis Rusijos karinę invaziją vargu at būtų įmanoma sustabdyti (visa laimė, kad Ukraina sustabdė ją kalaviju) Plačiau
2022-04-22
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Plačiau
2022-04-22
Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas. Plačiau
2022-04-20
Jeigu Baltijos šalys būtų atjungtos nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), Lietuva nacionalinio saugumo požiūriu būtų visiškai saugi šalis, LRT radijui sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Plačiau
2022-04-16
Poreikis pažaboti infliaciją buvo stipresnis už karo Ukrainoje veiksnį, ir tai paskatino FED pradėti bazinių palūkanų didinimo ciklą. Planuojama, kad bazinės palūkanos šįmet bus padidintos dar ne kartą, o tai gali turėti didelės įtakos obligacijų pajamingumui ir akcijų kainoms. Pats karas Ukrainoje finansų rinkoms turėjo ženklų, tačiau trumpalaikį poveikį – akcijų indeksai regionuose jau yra praktiškai grįžę į prieš karą buvusį lygį. Plačiau
2022-04-02
 Lietuvos statistikos departamento vartotojų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą Lietuvos vartotojų pasitikėjimas nukrito. Tačiau vienas vartotojų nuomonės tyrimo elementas nustebino labai pozityviai: nepaisant Rusijos-Ukrainos karo neapibrėžtumo bei kylančios infliacijos, Lietuvos vartotojų noras leisti pinigus stambesniems pirkiniams 2022 m. kovą buvo didžiausias nuo 2022 m. pradžios ir siekė praėjusių metų liepos mėnesio lygį – kada Lietuvoje fiksavome spartų vartojimo atsigavimą po karantino. Plačiau
2022-03-31
Praėjusiais metais šiek tiek ūgtelėjusi šalies reklamos rinka šiemet turėtų plėstis dar labiau. Didžiausias reklamos apimčių augimas numatomas internete, o laikraščiams toliau tęsis prasti laikai. Plačiau
2022-03-25
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad šalyje pritaikytos infliacijos padarinių švelninimo priemonės neatsilieka nuo kitose Europos Sąjungos šalyse pasirinktų sprendimų. Politikė šią mintį išsakė sulaukusi opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaro Algirdo Butkevičiaus kritikos dėl Finansų ministerijos reakcijos į augančias kainas. Plačiau
2022-03-24
Baltijos šalys ir Lenkija siūlo uždrausti Rusijos ir Baltarusios krovinių gabenimą kelių transportu*. Teisingas siūlymas, tik reikėjo jį įgyvendinti dar 2021 m. vasarą nelegalių migrantų krizės (hibridinio karo) metu, mandagiai pasiūlant visus krovinius tarp ES ir Rusijos vežti per Ukrainą. Tokiu būdu Rusija, pradėjusi karinę invaziją Ukrainoje, tą pačią akimirką būtų paradusi visus savo krovinių srautus t.y. įsivestų sankcijas pati sau.  Plačiau
2022-03-24
Kokia ANTIINFLIACINĖ priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti nepageidaujamų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas. Tokią infliaciją pristabdyti sunku – mokestinės lengvatos ar papildomos išmokos gyventojų sąskaitas papildo dar labiau, pakursto paklausą ir neslopina kainų augimo. Plačiau
2022-03-23
Rusijos karas prieš Ukrainą – tai pirmiausia žmogiškoji tragedija, bet jis turės pasekmių ir pasaulio bei Lietuvos ekonomikai. Tiesioginį šoko poveikį mūsų šalies ekonomikai ribos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumenkusios Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su Rusija. Itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis įprastos ekonominės prognozės keičiamos galimais ekonomikos raidos scenarijais. Lietuvos bankas jų parengė tris. Plačiau
2022-03-16
1. Rusijos "blickrygo" metu Kinija elgėsi kaip galvą į smėlį įkišęs strutis, tačiau Rusijos karo mašinai įstrigus Ukrainos laukų molyje, apsimetimo stručiu strategija nebeveikia, nes Kinija patiria vis didesnį spaudimą pasirinkti, kurią pusę ji palaiko. 2. Kinijai tai nėra lengvas sprendimas, nes Rusijos invazija į Ukrainą suvienijo demokratinio pasaulio šalis (Rusija Kinijai „pakišo kiaulę“). Tad jei Kinija pasirinks remti Rusiją, nuo jos, tikėtina, nusisuks kone visos demokratinės pasaulio šalys, kas neišvengiamai lems milžiniškus ekonominius (ir reputacinius) nuostolius Kinijai (vargu ar Kinijai pavyks išlaikyti „skaldyk ir valdyk“ strategiją). Jei Kinija nusisuks nuo Rusijos ir atsisakys suteikti jai pagalbą (apeinant įvestas sankcijas ir/ar remiant karinę invaziją Ukrainoje) ji rizikuotų prarasti savo svarbią sąjungininkę. Plačiau
2022-03-15
2022 m. pradžioje investuotojų dėmesys didžiąja dalimi buvo sutelktas į pandemijos eigą, sparčiai augančią infliaciją ir centrinių bankų planus, tikintis nuspėti, kada ir kiek bus keliamos palūkanų normos.  Plačiau