Vyriausybė pristatė kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 3 proc. sieksiantis valstybės finansų deficitas. Iškart pasigirdo ir pageidavimų skirti papildomų lėšų įvairioms sritims, ir nuogąstavimų, kad deficitas per didelis, o šalies finansai valdomi neatsargiai.

Planuojamos naujos serialo „Gniuždanti infliacija“ dalys.

Šįmet vasara išeiti neskubėjo, tad dar neseniai saulės spinduliais paežerėse besimėgavusiems gyventojams kalėdinės puošmenos kai kuriuose prekybos centruose kėlė didžiulę nuostabą. 

Kas antra šalies įmonė dabartinę verslo aplinką vertina kaip palankią, tačiau įmonės į plėtros planus žvelgia itin atidžiai ir atsargiai vertina galimybes skolintis lėšų apyvartiniam kapitalui ar investicijoms per artimiausius 12 mėnesių. 

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas.

Savaitgalį kilus kariniam konfliktui Izraelyje, jau dabar matome, kad tai lems ne tik  sugriautus pastatus ir sunaikintą infrastruktūrą, bet ir milžiniškus žmogiškuosius nuostolius.

Vyriausybė pritarė 2024 metų valstybės biudžeto projektui – jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2023 metų planu, turėtų augti 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų, skelbia Finansų ministerija. Projektas bus teikiamas Seimui.

Po praėjusių metų akcijų rinkų nuopuolio kai kuriems investuotojams šie metai galėjo atrodyti kupini galimybių ir vilties. Tačiau pirmojo pusmečio euforija blėsta, o artimiausius metus, tikėtina, daug geresnį rizikos ir grąžos santykį pasiūlys ne iki šiol blizgėjusios akcijos.

Lietuvos banko šiandieninė prognozė sako, kad Lietuvos ekonomika šiais metais trauksis 0,6 procentais. Nebe taip blogai, kaip prognozavo (-1,3proc.). Ar dangus ir virš Lietuvos pramonės tikrai tampa šviesesnis?

Nors metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, bendras ūkio aktyvumas tebėra vangus. Numatoma, kad šiemet realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais, o 2024 m. BVP turėtų didėti 2,1 proc

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais trauksis 0,6 proc. Tai mažesnis smuktelėjimas nei buvo pateiktas birželį (1,3 proc.). Visgi, anot institucijos, 2024 m. bendrojo vidaus produkto augimas sieks 2,1 proc., t. y. 0,6 proc. punkto mažiau nei prognozuota birželį.

Seimui svarstant Lietuvos banko LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Finansų ministerija tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti.

Nors 2023 m. vasara tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pasižymėjo nepalankiomis žemės ūkiui oro sąlygomis, specialistai teigia, kad šie faktoriai neturėjo ir neturės didelio poveikio svarbiausių maisto produktų kainoms.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė neketina prašyti politinės Europos Komisijos (EK) paramos šalies politikams diskutuojant dėl mokesčių reformos ir šaliai gresiant netekti dalies paramos iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo, jei Seimas nepriims tam būtinų mokesčių įstatymų.

Pastaruoju metu sunku nuspręsti, kas paprastą Lietuvos pilietį gąsdina labiau – ECB vis keliamos palūkanos ar infliacija. Ir deja, viena nuo kito negelbėja, tai yra konkrečiai Lietuvoje aukštos palūkanos yra ne vaistas, o papildoma našta nedylančios infliacijos fone.

Premjerės patarėjas ekonomistas Raimundas Kuodis mano, kad Europos Centrinio Banko (ECB) didinamos bazinės palūkanos nėra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją, todėl jis skeptiškai vertina Lietuvos banko (LB), kuris yra ECB narys, praėjusios savaitės balsavimą dėl eilinio palūkanų dindinimo. 

Prasidėjo naujas politinis sezonas, rudens sesija. Ir nors politikai bando sakyti kitaip, ji tikrai bus persmelkta rinkimų nuotaikų.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 procento mažesnės nei liepą. Šiuo metu stebime nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį 

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pristatė projekto, kurio metu buvo analizuoti finansiniai srautai Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei poveikis finansiniam stabilumui, ataskaitą.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad nors antradienį vyksiantis pasaulio krepšinio čempionato ketvirtfinalis, kuriame Lietuva susikaus su Serbija, atitrauks kai kurių darbuotojų dėmesį, to poveikis ekonomikai gali būti pozityvus.