VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

2011-06-03
Kodėl Lietuva nuolat patenka į infliacijos spąstus? Priežastys kelios: pirma, valstybė suinteresuota, nors ir laikinomis infliacinėmis biudžeto įplaukomis (PVM, akcizai, pelno mokestis, darbo ir Sodros pajamos); antra, monopolinės prekybos, statybos įmonės ir bankai, stambieji maisto gamintojai, komunalinių paslaugų teikėjai gauna viršpelnį, nors ir tik trumpu periodu, kurį vėliau nuosmukio sąlygomis gali panaudoti priešininkų kompanijų įsigijimu; trečia, žmonės ir verslas mano, kad infliacijos sąlygomis jie turėtų gyventi ir verstis geriau, kokybiškiau Plačiau
2011-05-21
Šiuo metu vėl kyla infliacijos banga. Kadangi atlyginimai didėja daug lėčiau arba nedidėja - auganti infliacija „suvalgo“ žmonių pajamas bei indėlius. Todėl vieni dar daugiau skursta, o kiti dar daugiau turtėja. Savo ruožtu, skurstantis žmogus gali mažiau pirkti, todėl vilčių suteikiančiam nedarbo mažėjimui ir beatsigaunančiai ekonomikai, gamybai gali būti suduotas lemtingas smūgis. Vadinasi, dėl infliacijos atsigaunantis šalies biudžetas prieš artėjančius rinkimus gali vėl ištuštėti, o rinkiminiai pažadai neišpildyti. Ar Lietuvai ir jos žmonėms, verslui reikalinga tokia trumparegė ekonominė - socialinė politika? Plačiau
2011-05-10
Per septynerius narystės ES metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos vos 22 proc., o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidintas beveik net 2,8 karto!!! Tai sąlygojo ,,galimybę“ vartojimo infliaciją sukaupti iki 33,7 proc., o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,3 karto (P3: BVP= 2,786 : 1,219=2,286) arba beveik 129 proc. Tai toks įvyko pinigų perkamosios galios praradimas, mūsų visų turto nuvertėjimas ir net jų vidinė devalvacija. Plačiau
2011-04-15
Akivaizdu, kad socialinė sistema ir jos problemos niekaip nepaveikia politikos. Užtat politika netgi labai veikia šalies socialinę sistemą, o per ją ir visą ekonomiką, teisę bei kultūrą. Valstybei, be jokios abejonės, būtina būti konkurencingai. Bet šis konkurencingumas nėra pakabintas tarp oro ir žemės, šalies ekonomikos konkurencingumas priklauso nuo visuomenės, verslo bendruomenių ir šeimos bei atskiro autentiško žmogaus. Tyrimai parodo, kad siekiant tik konkurencingumo, jo dažnai ir negalima pasiekti, o siekiant solidariomis pastangomis socialinės ir ekonominės visų žmonių gerovės pasiekiamas ir tas išsvajotas šalies konkurencingumas. Suprantama, pritariu nuomonei, kad moralė yra pirmiau politikos, kaip šeima yra pirmiau valstybės. Ir visiems mums kasdieną, kaip ragino dar Palaimintasis Jurgis Matulaitis, būtina siekti šventumo: „būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48). Plačiau
2011-04-05
 Spaudoje, politikų kalbose, o ir verslo auditorijose dažnai keliamas klausimas dėl valstybinio komercinio banko steigimo, kuris apsaugotų šalies indėlininkų pinigų išvežimą į skandinaviškus bankus bei padidintų kredito išteklius, kreditų prieinamumą. Dar tikimasi, kad, steigiant valstybinį komercinį banką, kuris, tapęs atsvara esamiems (skandinaviškiems) komerciniams bankams – monopolistams, savo veikla ir net jos ypatumais sušvelnins esamų bankų-monopolistų gniaužtus. Norai tikrai geri. Bet ar jie pagrįsti ir realūs? Plačiau
2011-04-01
Per beveik septynerius narystės ES metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos 22 proc., o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (platieji pinigai P3) padidintas beveik 2,8 karto!!! Minėtą pinigų kiekio didėjimą žymia dalimi sąlygojo apyvartinių pinigų – einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių - spartus didėjimas, ypač praėjusiais, 2010 metais. Plačiųjų pinigų kiekiui per praėjusius metus padidėjus 8,9 proc., apyvartinių sąskaitinių pinigų kiekis padidėjo net 29,7 proc., kai grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (išleisti už komercinių bankų ribų) kiekis padidintas 12,7. Plačiau
2011-03-22
Vyriausybei dar 2009 m. spalį pensijų įmokų dydį į privačius fondus sumažinus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., būsimieji pensininkai prarado jau 1,2 mlrd. litų, iš kurių daugiau kaip 60 mln. litų sudaro neuždirbtos palūkanos, rodo Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) atlikti skaičiavimai. Plačiau
2011-03-22
Pasiūlymų ir apžvalgos autorius niekaip nepretenduoja į jų neginčijamumą. Juk galimi (o ir būtini) ir kitokie siūlymai, kaip gelbėti sužlugdytą ir toliau žlugdomą šalies žmonių socialinio draudimo sistemą. Juo labiau, sprendžiant iš viešų ir bendro pobūdžio bei prieštaringų kalbėjimų, kai dabartiniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai realių siūlymų taip pat neturi. Plačiau
2011-03-18
Šalies žmonių Socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas, SoDra) lėšų šaltiniu yra darbdavių sukurtose darbo vietose visų dirbančiųjų sukurtos pridėtinės vertės dalis, kuri piniginėmis lėšomis paverčiama visiems šalies žmonėms dalyvaujant jos vartojime. Todėl SoDra lėšos yra visuomeninės lėšos. SoDrabankrotas – jau įvykęs faktas. Pagrindinė ir bendriausioji bankroto priežastis: nusikalstamai neatsakingas Fondo pajamų ir išlaidų valdymas, kuomet išlaidos buvo daromos žinant, kad joms adekvačių pajamų nėra ir negali būti. Savo ruožtu toks ,,žinojimas“ yra ir turėjo būti atsakingų už Fondo lėšų panaudojimą pareigūnų svarbiausioji jų tarnybos užduotis ar pareiga. Plačiau
02 15. Sausio mėnesį fiksuota 0,4 proc. infliacija. 2011 m. sausio mėn., palyginti su 2010 m. sausio mėn. infliacija sudarė 2,9 proc. Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį daugiausia - 1,6 proc. - pabrango transporto prekės ir paslaugos, 6 proc
2011-01-25
Kiek biudžetuose dar lieka finansinės bei ekonominės nepriklausomybės ar savarankiškumo? Ar biudžetų deficitai ir gyvenimas skolon bei iš paramos – suderinamai su savarankiškumo bei nepriklausomumo sampratomis? Ar Gyvenimas iš paramos bei iš skolų (anūkų sąskaita) – tai Mūsų pačių, savarankiškas ir nepriklausomas bei sąmoningas pasirinkimas? Ar tokį Gyvenimą Mums vėl kažkas ,,įpiršo“? O gal Mes patys tą savarankiškumą ir pardavėme? Už ES-os ,,paramą“, anūkų skolas? Ir kas dėl to kaltas? Ar infliacijos bei pinigų nuvertėjimo šėlsmas – būtina ,,priemonė“ biudžetų pajamoms formuoti bei užtikrinti? Ir kiti ,,klausimėliai“... Plačiau
2011-01-21
Ne viso darbo laiko įteisinimo tikslas – sudaryti galimybes savarankiškumo pagrindu plėtoti darbą ne visą darbo dieną ir prisidėti prie lankstaus darbo laiko grafiko organizavimo, atsižvelgiant į darbdavių ir darbuotojų reikmes. Šią teisinę padėtį reglamentuoja Darbo kodeksas ir Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusių sąlygų aprašas. Plačiau
2011-01-11
Ūkio ministerija, Pramoninkų konfederacija pageidauja visuomenės atstovų nuomonės, kaip kovoti su šešėline ekonomika. Nebūdamas ekonomistu, dvidešimt antri metai esu eilinis pensininkas, bet bandysiu pateikti kritinių pastabų, pasiūlymų biudžeto, finansų ir kitais ekonomikos klausimais. Seime suformuotas 2011 metų 26,8 milijonų Lt biudžetas. Lygiagrečiai šiam išpūstų skaičių biudžetui vertėtų visuomenei pateikti ir sumažintą biudžetą. Tuomet aiškiai galima būtų matyti, kiek kartų sukauptas 43 mln. Lt bankuose ir kelių milijonų litų namų taupyklėse kapitalas viršija vieno mėnesio ir bendrai visų metų biudžetą. Būtų mažiau ir skaičiavimuose painiavos. Plačiau
2011-01-04
Pradedame antrus metus be Atominės elektrinės. Kas atsitiko po jos uždarymo? Elektra privatiems vartotojams pabrango 9–14 centų, ūkio subjektams - šiek tiek mažiau. Ekspertai sako, kad dėl to prarandame apie du milijardus litų per metus. Tačiau išgyvename. Apokaliptinės pranašystės neišsipildė. Plačiau
2010-12-28
Teismų kreipimaisi į Konstitucinį Teismą patikrinti, ar atskiros Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos atitinka pagrindinį mūsų valstybės įstatymą – Konstituciją – paskatino Seimą nelaukti šio teismo sprendimo ir pakeisti atskiras minėto įstatymo nuostatas. Jos įsigaliojo 2010 metų gruodžio 1 dieną. Plačiau