VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

2011-09-13
Visai atsitiktinai aptikau informaciją, kad Finansų ministerija rengia Biudžeto reformos projektą. Plačiau
2011-09-13
Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip pat, kaip ir senatvės pensija, tačiau mažinama priklausomai nuo to, kiek laiko ji bus mokama iki sukaks senatvės pensijos amžius. Dydis, kuriuo mažės išankstinė senatvės pensija, apskaičiuojamas 0,4 proc. padauginus iš pilnų mėnesių, likusių iki senatvės pensijos amžiaus, skaičiaus. Plačiau
2011-08-30
Ekonomistai ir vyriausybių atstovai teigia, kad ekonomiką pradeda veikti finansų rinkos pakilimai ir nuosmukiai, kuriuos sukelia baimė, kad vyriausybės gali nepajėgti išsikapstyti iš skolų. Rugpjūčio pabaigoje akcijų ir obligacijų rinkos smarkiai krito sustiprėjus nerimui, kad euro zonos vyriausybių lyderių pastangos neleisti sklisti euro zonos skolų krizei gali būti bevaisės. Plačiau
2011-08-30
Iki 2 m. trukmės indėlių likučiams per I-ąjį pusmetį sumažėjus 2,9 proc., indėlių likučiai nacionaline valiuta sumažėjo 7,4 proc., indėlių likučiams užsienio valiutomis padidėjus 5,3 proc. Ar ir vėl prasidėjo nacionalinės valiutos išstūmimas iš pinigų kiekio užsienio valiutomis? Plačiau
2011-08-26
Per metus iš importuotų prekių brango nafta, dujos ir chemikalai, o pigo tabakas, kompiuteriai, elektronika ir gėrimai. Yra lyginamos šių ir praėjusių metų birželio mėnesio kainos. Plačiau
2011-08-23
Pasibaigus eiliniam metų ketvirčiui, nežiūrint ir į vasariškus karščio malonumus, daugelis godžiai gaudome naujausius Statistikos pranešimus apie šalies ekonomikos atsigavimą. Juk tikrai jo, to labai laukiamo atsigavimo, labai norisi... Plačiau
2011-07-01
Ekonominių vertinimų rodiklis birželio mėnesį sudarė 7 procentus ir, palyginti su geguže, padidėjo 2 procentiniais punktais. Pramonės, statybos ir mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 3, paslaugų sektoriaus - 1 procentiniu punktu. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, nepasikeitė. Plačiau
2011-06-07
Skirtingomis kryptimis ir skirtingais tempais (greičiais) bankams keičiant palūkanas LT ir EUR, suformuota tam tikra įvairovė palūkanų skirtumų – palūkanų žirklių, kurios turi tam tikrą ekonominę prasmę bei pasekmes. Plačiau
2011-06-03
Kodėl Lietuva nuolat patenka į infliacijos spąstus? Priežastys kelios: pirma, valstybė suinteresuota, nors ir laikinomis infliacinėmis biudžeto įplaukomis (PVM, akcizai, pelno mokestis, darbo ir Sodros pajamos); antra, monopolinės prekybos, statybos įmonės ir bankai, stambieji maisto gamintojai, komunalinių paslaugų teikėjai gauna viršpelnį, nors ir tik trumpu periodu, kurį vėliau nuosmukio sąlygomis gali panaudoti priešininkų kompanijų įsigijimu; trečia, žmonės ir verslas mano, kad infliacijos sąlygomis jie turėtų gyventi ir verstis geriau, kokybiškiau Plačiau
2011-05-21
Šiuo metu vėl kyla infliacijos banga. Kadangi atlyginimai didėja daug lėčiau arba nedidėja - auganti infliacija „suvalgo“ žmonių pajamas bei indėlius. Todėl vieni dar daugiau skursta, o kiti dar daugiau turtėja. Savo ruožtu, skurstantis žmogus gali mažiau pirkti, todėl vilčių suteikiančiam nedarbo mažėjimui ir beatsigaunančiai ekonomikai, gamybai gali būti suduotas lemtingas smūgis. Vadinasi, dėl infliacijos atsigaunantis šalies biudžetas prieš artėjančius rinkimus gali vėl ištuštėti, o rinkiminiai pažadai neišpildyti. Ar Lietuvai ir jos žmonėms, verslui reikalinga tokia trumparegė ekonominė - socialinė politika? Plačiau
2011-05-10
Per septynerius narystės ES metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos vos 22 proc., o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidintas beveik net 2,8 karto!!! Tai sąlygojo ,,galimybę“ vartojimo infliaciją sukaupti iki 33,7 proc., o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,3 karto (P3: BVP= 2,786 : 1,219=2,286) arba beveik 129 proc. Tai toks įvyko pinigų perkamosios galios praradimas, mūsų visų turto nuvertėjimas ir net jų vidinė devalvacija. Plačiau
2011-04-15
Akivaizdu, kad socialinė sistema ir jos problemos niekaip nepaveikia politikos. Užtat politika netgi labai veikia šalies socialinę sistemą, o per ją ir visą ekonomiką, teisę bei kultūrą. Valstybei, be jokios abejonės, būtina būti konkurencingai. Bet šis konkurencingumas nėra pakabintas tarp oro ir žemės, šalies ekonomikos konkurencingumas priklauso nuo visuomenės, verslo bendruomenių ir šeimos bei atskiro autentiško žmogaus. Tyrimai parodo, kad siekiant tik konkurencingumo, jo dažnai ir negalima pasiekti, o siekiant solidariomis pastangomis socialinės ir ekonominės visų žmonių gerovės pasiekiamas ir tas išsvajotas šalies konkurencingumas. Suprantama, pritariu nuomonei, kad moralė yra pirmiau politikos, kaip šeima yra pirmiau valstybės. Ir visiems mums kasdieną, kaip ragino dar Palaimintasis Jurgis Matulaitis, būtina siekti šventumo: „būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48). Plačiau
2011-04-05
 Spaudoje, politikų kalbose, o ir verslo auditorijose dažnai keliamas klausimas dėl valstybinio komercinio banko steigimo, kuris apsaugotų šalies indėlininkų pinigų išvežimą į skandinaviškus bankus bei padidintų kredito išteklius, kreditų prieinamumą. Dar tikimasi, kad, steigiant valstybinį komercinį banką, kuris, tapęs atsvara esamiems (skandinaviškiems) komerciniams bankams – monopolistams, savo veikla ir net jos ypatumais sušvelnins esamų bankų-monopolistų gniaužtus. Norai tikrai geri. Bet ar jie pagrįsti ir realūs? Plačiau
2011-04-01
Per beveik septynerius narystės ES metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos 22 proc., o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (platieji pinigai P3) padidintas beveik 2,8 karto!!! Minėtą pinigų kiekio didėjimą žymia dalimi sąlygojo apyvartinių pinigų – einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių - spartus didėjimas, ypač praėjusiais, 2010 metais. Plačiųjų pinigų kiekiui per praėjusius metus padidėjus 8,9 proc., apyvartinių sąskaitinių pinigų kiekis padidėjo net 29,7 proc., kai grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (išleisti už komercinių bankų ribų) kiekis padidintas 12,7. Plačiau
2011-03-22
Vyriausybei dar 2009 m. spalį pensijų įmokų dydį į privačius fondus sumažinus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., būsimieji pensininkai prarado jau 1,2 mlrd. litų, iš kurių daugiau kaip 60 mln. litų sudaro neuždirbtos palūkanos, rodo Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) atlikti skaičiavimai. Plačiau
2011-03-22
Pasiūlymų ir apžvalgos autorius niekaip nepretenduoja į jų neginčijamumą. Juk galimi (o ir būtini) ir kitokie siūlymai, kaip gelbėti sužlugdytą ir toliau žlugdomą šalies žmonių socialinio draudimo sistemą. Juo labiau, sprendžiant iš viešų ir bendro pobūdžio bei prieštaringų kalbėjimų, kai dabartiniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai realių siūlymų taip pat neturi. Plačiau
2011-03-18
Šalies žmonių Socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas, SoDra) lėšų šaltiniu yra darbdavių sukurtose darbo vietose visų dirbančiųjų sukurtos pridėtinės vertės dalis, kuri piniginėmis lėšomis paverčiama visiems šalies žmonėms dalyvaujant jos vartojime. Todėl SoDra lėšos yra visuomeninės lėšos. SoDrabankrotas – jau įvykęs faktas. Pagrindinė ir bendriausioji bankroto priežastis: nusikalstamai neatsakingas Fondo pajamų ir išlaidų valdymas, kuomet išlaidos buvo daromos žinant, kad joms adekvačių pajamų nėra ir negali būti. Savo ruožtu toks ,,žinojimas“ yra ir turėjo būti atsakingų už Fondo lėšų panaudojimą pareigūnų svarbiausioji jų tarnybos užduotis ar pareiga. Plačiau
02 15. Sausio mėnesį fiksuota 0,4 proc. infliacija. 2011 m. sausio mėn., palyginti su 2010 m. sausio mėn. infliacija sudarė 2,9 proc. Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį daugiausia - 1,6 proc. - pabrango transporto prekės ir paslaugos, 6 proc