EKONOMIKA
02 17. Pensijas kompensuos girtuokliai ir vairuotojai, o privatūs fondai toliau lobs valstybės sąskaita
Mečislovas Zasčiurinskas
Pažadų ir pensijų kompensavimo vežimas klimpsta ir buksuoja. Kitaip ir būti negali. Žadėti, kad pensininkai lauktų, turėtų viltį, ne tas kelias. Pinigų kompensuoti pensijas biudžete yra. Reikia tik noro. Moralumo. Širdies. Sąžiningumo. Atsiminti, kad Valstybė be pagarbos vyresniam – trumpalaikė. Visi šiandien valdžioje esantys yra būsimieji pensininkai. Nevilkinti ir aiškiai bei sąžiningai pasakyti – vienintelis realus pensijų kompensavimo šaltinis – privatūs kaupiamieji fondai. Jie jau šiandien privalo atitikti ES standartus, t.y. jie neturi būti finansuojami valstybės sąskaita, pensininkų sąskaita, vargšų sąskaita. Kaip ir Vakarų šalyse, juos savo laisvu pasirinkimu turi finansuoti patys dalyviai. Kai tai įvyks, pagerės ir gyventojų nuomonė apie korupciją. Žmonės daugiau pasitikės Valstybe.
Taigi, 600 mln. litų ir jie jau yra SODROS biudžete, ir juos nuo 2014.07.01 galima panaudoti pensijų kompensavimui.
O siūlomos (kad siūlyti) idėjos ir tempiami pažadai, kad pensijas kompensuos „girtuokliai ir vairuotojai“, nemoralūs, neteisingi ... Taip vėl tęsiama netinkama tradicija, kai priešinamos įvairios žmonių grupės. Juk vienybėje Tautos stiprybė.
Pasiūlymas išsaugoti šventą karvę – privačius kaupiamuosius fondus, o lėšas per „krizę“ nusavintoms pensijoms grąžinti surinkti iš padidinto akcizo alkoholiniams gėrimams, o dabar ir iš dar vieno naujai įvedamo visuotinio mokesčio už automobilius, kelia rimtų, švelniai tariant, abejonių.
Labai abejoju, kad LR Seimo nariai, kaip Tautos atstovai, atsiklausę savo rinkėjų, išdrįs balsuoti už tai. Nors balsavimas galimai vyks ir ne naktį.
Prieš siūlant naujus mokesčius, verta būtų suvokti, kad svarbiausias yra ne Valstybės, bet Jūsų, kiekvienos šeimos biudžetas. Verta prisiminti, kad Lietuvos piliečių atlyginimai, pensijos, išmokos, skiriamos lėšos socialinei sričiai yra žemiausių trejetuke tarp ES valstybių. O maisto produktų, komunalinių paslaugų ir kt. kainos didesnės nei ES. Kaip nebūtų liūdna, Lietuva (be Vilniaus) yra viena iš skurdžiausių ES valstybių.
Akivaizdu, kad gerinti pensininkų gyvenimą alkoholio sąskaita yra amoralus žingsnis, panašiai kaip ir įvesti papildomą mokestį už automobilius, pasirinkus seniai Europoje atgyvenusią ir nepasiteisinusią XIX amžiaus variklio tūrio metodiką. Technologijos žengė toli toli į priekį. Toks „aiškiausiu” vadinamas mokestis už automobilių variklių tūrį galiotų tik trijose bendrijos šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Likusios ES narės taiko variklio išmetamųjų dujų CO2 mokestį, ir jų lėšas nukreipia keliams, tvarumui su gamta stiprinti.
Peršamas kubatūros mokestis, pasak socialinių tinklų, į vieną gretą pastatytų nedidelį sunkvežimį įrankiams naudojančią bendrovę su minivenu važinėjančią daugiavaikę šeimą. Ar kitą sunkiai gyvenančią.
Logikai ir europinei praktikai prieštarauja kardinaliai iškraipytas automobilių mokesčių principas, kai surinkti pinigai skiriami ne eismo saugumui užtikrinti. Ar tai reiškia, kad vairuotojai mokės daugiau mokesčių, bet situacija keliuose negerės? Ar tai reiškia, kad šis – liberalistų vadinamas „pavydo mokestis” - ne paskutinis, kurį turės mokėti transporto priemonių savininkai?
Gal verta paskelbti konkursą – kas pasiūlys dar ką apmokestinti. Oro apmokestinti nesiūlyti.
Kol veliamės, svarstydami iš kur paimti pinigų pensijoms kompensuoti ir kuriame atsiskaitymo pažadų grafiką, ligi šiol su Dievo pagalba, gyvuojančių senjorų piniginėse nepadaugėjo nei grašio. Pažadėjome, visi laukia, diskutuoja, garą nuleidžią, tuojau baigsis žiema, bus lengviau? O po rinkimų, bus dar lengviau. Žadėti.
Dar pernai, kaip mandagiai sakoma, pritrūkome politinės valios ar suklupome ties moralinėmis vertybėmis, kai patvirtinome šių metų biudžetą (beje – be papildomų mokesčių!), kuriame vėl išliko valstybės dotacijos, tik šį kartą jau SODROS biudžete, privatiems pensijų kaupimo fondams.
Nei Seimas, vieningai balsuojant konservatoriams ir liberalams, nei Prezidentė neužkirto kelio tam, kad ne vakarietiško kirpimo privatiems fondams nebūtų mokami vargšų pensininkų pinigai, kad tie beveik 6 milijardai Lietuvos gyventojų uždirbti pinigėliai kurtu darbo vietas Lietuvoje, o ne Vakarų šalyse.
Taigi, biudžete yra tie 600 mln. litų – dvigubai daugiau, negu dabar siūlomi „girtuoklių“ ir „mašinų“ mokesčiai. Jį paskyrę senjorams, šiemet galėtume kompensuoti ne 20 proc., kas siūlyme sudaro 88,6 mln. litų, o su kaupu viršyti visą dabar numatomą sumą – apie 443 mln. litų, arba išplėsti kompensacijų sulaukusiųjų pensininkų ratą. Tame tarpe ir dirbusių pensininkų.
Atgal
.jpg)
