VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

03 03. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis vasarį nežymiai sumenko

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2014 m. vasario mėnesį buvo minus 10 ir, palyginti su sausio mėnesiu, jis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau bedarbių skaičiaus kitimo prognozės buvo optimistiškesnės.
Statistikos departamento duomenimis, vasarį 13 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 27 proc. - kad pablogėjo, 60 proc. - kad nepasikeitė.
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 21 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 20 proc. manė, kad pablogės, 54 proc. gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis. Vertindami šalies ekonominę padėtį, 25 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 29 proc. - kad pablogėjo, 44 proc. - kad nepasikeitė. Žvelgdami į ateitį, 29 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 27 proc. - kad pablogės, o 39 proc. prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati.
Vasarį 24 proc. gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 36 proc. prognozavo, kad jis augs.
Savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek pesimistiškiau nei sausį. Gyventojų, nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, padaugėjo nuo 62 iki 64 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasario mėnesį skyrėsi 4 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 9, o kaime - minus 13. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, o kaime - 2 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė blogesnis galimybės bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių perspektyvų vertinimas: gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis sumažėjo nuo 39 iki 36 proc. Taip pat miesto gyventojai šiek tiek blogiau vertino šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Tačiau miesto gyventojų, prognozuojančių, kad bedarbių skaičius mažės per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 22 iki 24 proc.
Kaimo gyventojai, palyginti su sausio mėnesiu, pesimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą dalis sumažėjo nuo 35 iki 27 proc., o manančiųjų, kad namų ūkio finansinė padėtis blogės per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 17 iki 21 proc. Tačiau kaimo gyventojų bedarbių skaičiaus kitimo ir galimybės nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių perspektyvų vertinimas buvo optimistiškesnis: gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus mažėjimą dalis padidėjo nuo 20 iki 23 proc., o besitikinčių nors kiek sutaupyti - nuo 30 iki 32 proc.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai geriau vertino galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių ir savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti, padaugėjo nuo 27 iki 34 proc., o manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerės, dalis padidėjo nuo 16 iki 21 proc. Taip pat daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus mažėjimą per artimiausius 12 mėnesių - gyventojų dalis, mananti, kad bedarbių skaičius mažės, padidėjo nuo 18 iki 24 proc.
Gyventojų nuomonė apie galimus šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, palyginti su praėjusių metų sausiu, buvo pesimistiškesnė: nors manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis nežymiai padidėjo (nuo 28 iki 29 procentų), bet manančiųjų, kad padėtis blogės, padaugėjo nuo 22 iki 27 proc.

Atgal