VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

03 18. SoDros ,,užkalbėjimai“: ar jie gelbės nuo jau įvykusio jos bankroto?

O gal taip dar vykdomos paruošiamosios ,,procedūros“ jos privatizacijai? Ir net paspartintu būdu?

Vladimiras Trukšinas

Statistikas, LR nusipelnęs ekonomistas, Nepriklausomas analitikas

Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

Šalies žmonių Socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas, SoDra) lėšų šaltiniu yra darbdavių sukurtose darbo vietose visų dirbančiųjų sukurtos pridėtinės vertės dalis, kuri piniginėmis lėšomis paverčiama visiems šalies žmonėms dalyvaujant jos vartojime. Todėl SoDra lėšos yra visuomeninės lėšos.

SoDrabankrotas – jau įvykęs faktas. Pagrindinė ir bendriausioji bankroto priežastis: nusikalstamai neatsakingas Fondo pajamų ir išlaidų valdymas, kuomet išlaidos buvo daromos žinant, kad joms adekvačių pajamų nėra ir negali būti. Savo ruožtu toks ,,žinojimas“ yra ir turėjo būti atsakingų už Fondo lėšų panaudojimą pareigūnų svarbiausioji jų tarnybos užduotis ar pareiga.

Žinant apie Fondo turimų (ir gaunamų) lėšų nusikalstamą pereikvojimą (iššvaistymą) jau nuo 2008 m. net lig šiol šis procesas nesustabdytas ir neturi jokio teisinio, moralinio ar kitokio įvertinimo.

Pensijų administravimo privatizavimas ir pensijų kaupimas ,,privačiuose“ fonduose (asmeninėse sąskaitose), neturint SoDra ar nacionaliniame biudžete lėšų pertekliaus, yra neįmanomas.

Fondo bankroto kaltininkais turi būti įvardinti asmenys ir pareigūnai, rengę ir pasirašinėję (vizavę) bet kokius teisės aktus, kuriais buvo sankcionuojamas Fondo lėšų išlaidavimas, neturint (negaunant) tiems tikslams adekvačių pajamų (įmokų). Nesidangstant kolegialumais bei politiniais sprendimais, nes ir juos darė taip pat tik konkretūs mūsų šalies žmonės.

Socialinio aprūpinimo ir darbo ministerijos šiuo metu parengti pasiūlymai dėl pensijų ,,reformos“ neatitinka jiems keliamo svarbiausio tikslo – subalansuoti Fondo išlaidas su pajamomis ir jose nutylimas būsimas ir neišvengiamas pensijų dydžių reikšmingas mažinimas, taikant taip vadinamą ,,taškų“ pensijų skaičiavimams metodą laikyti nepriimtinu ir niekiniu.

Dar blogiau: minėtas ,,nutylėjimas“ gali būti traktuojamas kaip žmonių apgaulė ir pasityčiojimas iš jų, kuris užkerta kelius pasiekti bet kokiai SoDra reformai būtino plataus susitarimo ir pritarimo visuomenėje.

Šalies ekonomikoje neuždirbtų SoDra lėšų išlaidavimas savo esme turi būti prilyginamas neuždirbtų pinigų emisijai, kuri reikšmingai didino pinigų kiekį ekonomikoje be adekvataus jos augimo ir skatino infliaciją bei pinigų nuvertėjimą. O tai, savo ruožtu, gali būti vertinama kaip ekonominis ar finansinis nusikaltimas.

Apie SoDra beviltišką finansinę padėtį kalbama senai, o dabar - ir jau gausiai. Bet nuo to ji niekaip negerėja. Net priešingai: sparčiai blogėja. Toliau kalbant apie SoDra nepamirškime, kad kalbama ne tik apie instituciją, bet apie jos valdomą ir administruojamą šalies žmonių socialinio draudimo fondą. O tai – ne tik ir ne vien pensijos ir pensininkų problematika. Tai žymiai daugiau ir plačiau. Be to, tai ir nemažai milijardų. Todėl ir šioje apžvalgoje kalbėkime apie SoDra kaip akumuliuotų ir sukauptų socialinio draudimo plačiąja prasme lėšų šaltinį.

Per 2010 metus SoDra surinko 10 382 mln. litų įplaukų, tai yra 886,6 mln. litų, arba 7,9 proc. mažiau nei per 2009 metus. SoDra išmokos per 2010 metus sudarė 13 138 mln. litų ir buvo 1098 mln. litų, arba 7,7 proc. mažesnės nei 2009 metais. Atkreipkime dėmesį: nors ir organizuotai karpant ir mažinant 2010 m. socialines išmokas (pensijos – tik tame tarpe), Fondo pajamos mažėjo sparčiau nei išlaidos. Kad nukreiptų dėmesį nuo Fondo pajamų-išlaidų kaitos žirklių atsiradimo ir didėjimo, ,,pateikiama“ šalutinė informacija apie Fondo pajamų plano lyg tai ir sėkmingą vykdymą (kaip ir žinomais Gosplano brandžiais laikais???): SoDra pajamos buvo 615,3 mln. litų, arba 4,9 proc. didesnės nei planuota.

SoDra 2011-jų biudžete patvirtinta: pajamos 10943 mln. Lt, išlaidos 13576 mln. Lt. Deficitas 2637 mln. Lt – vos ne ketvirtadalis (24,1 proc.) planuojamų pajamų. Biudžeto tvirtinimo metu, o ir dabartinės diskusijos metu nutylima tai, kad lig šiol, nuo 2008 m., to deficito sukaupta jau įspūdinga sumelė - virš 9 mlrd. Lt (įskaitant ir jau žinomą 2010 m. rezultatą bei ,,džiugų“ 2011 m. plano balansą...). Deficitas, o tai – akivaizdi skola, jau greitai prilygs SoDra metų biudžeto planuojamoms pajamoms.

Kalbant verslo finansų kategorijomis, jau derėtų pripažinti, kad Šalies socialinio draudimo Fondas jau bankrutavo.

Kaip tai įvyko? Į tai įtikinamai atsako ir parodo 2011 vasario mėn. 15. d. gerb. A. Lapinskas ,,Prezidentės užkalbėjimai nuskandins „Sodrą““:

,,...2006 m. „Sodros“ biudžeto pliusas – 555 mln. Lt, tąmet draudžiamosios šoktelėjo 128 Lt, bazinė - 30 Lt. 2007 m. „Sodros“ biudžeto pliusas - 476 mln. Lt, draudžiamosios padidėjo dar 144 Lt, bazinė – 36 Lt. 2008 m. (Seimo rinkimų metai, tai turbūt viską ir paaiškina!) „Sodros“ MINUSAS – 1,4 mlrd. Lt, tačiau draudžiamosios vis tiek didėjo net du kartus, iš viso 132 Lt, bazinė – 44 Lt. 2009 m. „Sodros“ MINUSAS – 2,9 mlrd. Lt, bet jau, ačiū Dievui, atsitokėta – nei draudžiamosios, nei bazinė nebuvo didinta. 2010 m. „Sodros“ MINUSAS – 2,7 mlrd. Lt, draudžiamosios pagaliau sumažintos net 318 Lt ir nusileido iki 1170 litų dydžio.

Ką sako ši socialinė matematika? Ogi tai, kad keletą sąlyginio klestėjimo metų visas SoDra biudžeto perviršis būdavo bematant „suvalgomas“, o, pvz., 2008 m. buvo „suvirškintas“ visas 2007 m. sukauptas pusės milijardo pliusas ir dar prisidirbta pusantro milijardo litų skola. Nuo tų metų mes jau ritamės kaip sniego lavina į socialinio draudimo prarają.“

SoDra finansų ritimąsi į ,,prarają“ spartino ir ambicingas, bet jokiais finansiniais ištekliais nepagrįstas motinystės išmokų bei kitų išlaidų didinimas.

Kažin, ar įmanoma tam paprieštarauti? Nebent Fondo ,,ėjimą“ į bankrotą papildyti dar ir tokiu grafiku:

Didinant SoDralėšų išlaidavimą (o ir švaistymą), Fondo pajamos didėjo ne adekvačiai arba net mažėjo - ir sparčiau už išlaidas. Fondo pajamų mažėjimo priežastimi dažnai minima mažėjęs apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų skaičius. Šio reiškinio pagrindinės priežastys yra bent kelios: dėl ekonomikos krizės mažėjantis dirbančiųjų skaičius bei jų darbo užmokesčiai; didėjanti bedarbystė, kuomet Fondo lėšas uždirbantys ir jas mokantys tampa jau iš Fondo lėšų mokamų bedarbiu pašalpų naudotojais; didžiulė ir didėjanti ekonominė emigracija, mažinanti dirbančiųjų ir Fondui savo tėvų išlaikymui lėšas skiriančių vaikų skaičių. Didėjančios emigracijos mastus rodo bent tai, kad tik per 2010 m. 9 mėn. privačių asmenų perlaidos iš užsienio pasiekė beveik 3 mlrd. Lt ir buvo 7,7 proc. didesnės už visą 2009 m. sumą. Per 2004-2010 metus emigrantai į šalies ekonomiką pervedė ne mažiau nei 16,5 mlrd. Lt. Tokiu būdu emigravę vaikai, apeidami (ar ignoruodami) nacionalinį socialinio draudimo Fondą, tiesiogiai prisidėjo prie savo tėvų išlaikymo. Bet tuo pat metu jų jau tiesiogiai išlaikomi tėvai, naudodamiesi galiojančiais teisės aktais bei įstatymais, pilnai savo poreikius tenkino Fondo finansuojamomis socialinėmis paslaugomis (kad ir sveikatos apsaugos paslaugos). O tai reiškia, kad toks Fondo lėšų išlaidavimas (išmokos be adekvačių įmokų) taip pat didino fondo deficitą bei artino jį prie bankroto. Fondo pajamas mažino ir tėvų išlaikymui sukauptų tam tikros lėšų dalies pervedimas saugojimui ir kaupimui (administravimui) į privačius pensijų fondus, atidavimas privatiems administratoriams. Ekonomine ir socialine prasme tai raiškia, kad vaikai (dirbantieji), kurie pasirašė bendravimo su privačiais pensijų fondais sutartį, savo tėvams pasakė: „Mieli tėveliai, dėkingi Jums, kad mus pagaminote ir - savo malonumui - užauginote, bet toliau gyvenkite ir verskitės kaip norite, nes Jūsų išlaikymui mūsų uždirbamų pinigėlių dalį mes pasiimam savo reikmėms ir jų Jums neskirsime. Atia, mielieji…“

Be to, Fondo pajamas mažino ir privačiuose PF lėšas kaupiančių vaikų naudojamų socialinių paslaugų, apmokamų Fondo lėšomis, apmokėjimo sumos (Fondo išlaidos praradus adekvačias įplaukas).

Bet kyla, atrodo, ir logiški klausimai: kodėl paminėtas SoDrabiudžeto žlugimas nerado jokio teisinio ir galbūt - net politinio įvertinimo; kodėl minimas SoDrabiudžeto žlugdymas neprilyginamas finansiniam nusikaltimui, kuomet įvairių išmokų didinimas (sąmoningai ar ne?) nebuvo paremtas realiais lėšų šaltiniais ir įmokomis, išmokoms buvo švaistomos neuždirbtos ir neturimos lėšos; kodėl tokių, finansiniais ištekliais neparemtų ir nepagrįstų išlaidų didinimas, ne tik nebuvo laiku sustabdytas, bet net priešingai: sąmoningai sukurta taip vadinama ,,pažeistų lūkesčių“ teorija, kurios ,,pagrindu“ ir toliau buvo didinamas SoDradeficitas; kaip suprasti ir vertinti Prezidentės gan ultimatyvų pareiškimą, kad, jeigu 2012 metų valstybės biudžeto projekte nebus numatytas sumažintų pensijų kompensavimas, šalies vadovė biudžetui nepritars? Juk tokiam ,,sprendimui“ įgyvendinti būtini papildomi ir nemaži (iki 0,5 mlrd. Lt) pinigai. Ar tokiu būdų (ultimatyviai ir voliuntaristiškai reikalaujant) ir Prezidentė skatiną spartesnį SoDrabankrotą? Ar vykdomas SoDrabankrotas nėra jos ,,paruošimas“ privatizacijai (kaip kad dažnai būdavo lyg šiol vykusioje turto privatizacijoje)? Ir dar. Neuždirbtų SoDralėšų išlaidavimas savo esme turi būti prilyginamas neuždirbtų pinigų emisijai, kuri reikšmingai didino pinigų kiekį ekonomikoje be adekvataus jos augimo ir skatino infliaciją bei pinigų nuvertėjimą. Tame tarpe – ir privačiuose pensijų fonduose. Ar tai (dirbtinai sukelta infliacija) neturi būti vertinama kaip ekonominis ar finansinis nusikaltimas?

Atrodo, tokių ar panašių, SoDrafinansų pagrindo žlugdymo aferos (O kaip kitaip tai gali būti vadinama?) klausimų turėtų (turėjo) kilti visoms aukščiausios valdžios struktūroms: Vyriausybei su jos „Socminu“, Seimui su visais jo ekonomikos bei kitais komitetais, ir Daukanto aikštės Baltųjų rūmų Šeimininkei. Bet, pirmiausia, tokie klausimai, galbūt turėjo kilti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Bet lig šiol dar niekaip niekam ir niekas ,,nekyla“ ....

Šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl SoDralikimo jau gausėja ir reformų siūlymų bei reformatorių gretos. Tam, kad bandytume vertinti bet kokius ,,reformų“ siūlymus bei modelius, derėtų susitarti ir pripažinti kai kurias bendrąsias nuostatas, kurios kol kas dažniau nutylimos arba net iškraipomos.

Socialinio draudimo lėšos – tai tėvų ir vaikų ekonominių bei finansinių santykių rezultatas. Tik sutarkime, kad minėtos (ir jau naudotos) sąvokos ,,tėvai“ ir ,,vaikai“ naudojamos plačiąją prasme: vaikai – tai visi dirbantieji, gaunantys bet kokias pajamas (draudžiamosios pajamos); tėvai – tai visi išlaikytiniai (bet kokiu laipsniu) SoDralėšomis.

Sutarkime ir pripažinkime, kad - bet kokiu atveju - vaikai išlaiko tėvus. Ir ne kitaip. Todėl kai kurių garbių pensenjorų teiginiai, kad ,,aš uždirbau savo pensiją“, ,,aš tiek metų mokėjau“ neatitinka tikrovės ir yra nerealūs. Garbių dabartinių pensenjorų uždirbti pinigai buvo panaudoti jų tėvų išlaikymui. Vadovaujantis bendrąją nuostata, kad vaikai išlaiko tėvus.

Ir visiškai nerealus yra gerbiamo Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo pensija pripažįstama net kaipo nuosavybė. Tai – ekonominis nesusipratimas, jeigu ne daugiau. Garbūs pensenjorai ir kiti SoDraišmokų gavėjai ,,užsidirba“ ar kitaip įgyja tik teisę naudotis tam tikromis sąlygomis Fondo lėšomis, kurias, kaip minėta, uždirba dabar dirbantys vaikai. Ir, deja, nieko daugiau.

Ar tik vaikai (t. y. dirbantieji) ,,uždirba“ SoDralėšas?

Deja – nevisiškai taip. Taip, lėšas SoDrauždirba vaikai, kurdami pridėtinę vertę darbdavio sukurtose darbo vietose. Didžiąją Fondo lėšų dalį moka darbdavys. Bet ne iš savų, asmeninių lėšų, o gavęs pajamas iš jo parduotų produktų ir paslaugų, į kurių kainas įskaičiuotos (įkalkuliuotos) ir dirbančiųjų soc. draudimui išleistos lėšos.

Tuomet turime pagrindo teigti, kad tikrasis SoDralėšų šaltinisyra mūsų visų, šalies (o eksportui – ir užsienio šalių) žmonių, sumokėtų pinigų dalis, perkant bet kokias, šalyje pagamintas prekes ar paslaugas. Neįvykus vaikų sukurtų prekių ar paslaugų pardavimui (pasitelkiant visų pirkėjų lėšas) nebus ir SoDralėšų šaltinio.

Štai tokių nuostatų pagrindu galima būtų nagrinėti ir vertinti įvairiausias reformatorių SoDra,,sutvarkymo“ idėjas bei siūlymus.

Bet ir kalbų apie SoDralikimą pradžioje taip pat reikėtų sutarti, kad bet kokių jos finansų reformų tikslas turi būti vienas:subalansuoti išlaidas su pajamomis. O galimi, deja, tik du variantai: didinti pajamas ir (ar) mažinti išlaidas. Šiam tikslui pasiekti bene realiausiai siūlo jau minėtas gerb. A. Lapinskas: ,,...gyventi pagal išgales, t.y. nedidinti jokių socialinių išmokų, kitaip tariant – jokių grąžinimų ir kompensacijų, kol neišvysime bent kokios švieselės tamsiame „Sodros“ tunelyje. Jos deficito planuojamą sumažėjimą „tik“ iki 2 mlrd. Lt 2013 metais vargu ar galėtume laikyti ta šviesa. Taigi mūsų laukia ilgi lietuviškosios „Sodros“ diržo suveržimo metai.“

O apie šalies ekonomikos, tame ir SoDrapadėtį, labai tiksliai, nors ir visiškai netyčia, pastebėjo vienoje laidoje gerbiamo Premjero svarbiausias patarėjas gerb. V. Valentinavičius: „Tunelis šviesos gale“. Tiksliai, nors ir visiškai netyčia.

Bet galima sutikti tik su pirmąją A. Lapinsko siūlymo dalimi: gyventi pagal išgales, t. y. pagal pajamas, o žmonių kalba – pagal kišenę. Bet tai reiškia, kad jau 2011 metais visas SoDraišlaidas derėjo sumažinti 2,6 mlrd. Lt, arba 24,1 procento. O kad bent per artimiausius penkerius (gerai būtų!!!) metus grąžintume praskolintą deficitą (virš 7 mlrd. Lt, be 2011 m.), kasmetinis išlaidų mažinimas turėtų būti padidintas dar 1,4 mlrd. Lt. Ar įmanomas paskolų deficitui dengti nurašymas? Tikriausiai – ne.

Todėl bendras kasmetinis SoDraišlaidų mažinimas artimiausiais metais turėtų būti matuojamas ne mažesne nei 4 mlrd. Lt kasmetine suma. O tai – jau minusas iki 37 procentų visų SoDraišlaidų, ir jokiu būdų – ne tik pensijų. Bet tuomet net ir kalbėti apie socialinių išmokų ,,nedidinimą“ nėra jokio pagrindo, nes jas teks mažinti ir drastiškai.

Ką tik paskelbtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagrindinės nuostatos dėl pensijų reformos esmės. Iš karto atkreipkime dėmesį, kad kol kas kalbama tik apie pensijų reformą, bet ne apie visos SoDrafinansinių problemų sprendimogalimybes. Svarbesnės skelbiamos reformos nuostatos yra tokios.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija – reformą pritaikyti prie Lietuvos realijų ir pasirinkti apskaitos vienetų („taškų“), o ne „virtualių sąskaitų“ pensijų sistemos „architektūrą“. Kodėl pasirinkta būtent ,,taškų“ sistema ir ką ji reiškia praktiškai – neatskleidžiama. Žadama, kad viskas bus pristatyta plačiau.

Kartu pažymima, kad niekas neteigia, kad kurio nors modelio pasirinkimas automatiškai generuos daugiau pinigų ar daugiau nieko nereiks daryti.Teisingas teiginys spėjant, kad abstrakčiai minimo pensijų skaičiavimo modelio pasirinkimas tikrai nei naujų ir papildomų pinigų negeneruos, nei bet kokiu būdu pamažins Fondo išlaidas ar net jų ne racionalų naudojimą. Ir dėl to, kad kalbama tik apie pensijoms skiriamas lėšas, kurios Fondo išlaidose nors ir sudaro 65 proc., bet tik 65 proc.

Toliau bendrais ir gražiais žodžiais pasakojama, kad pasirinkta apskaitos vienetų („taškų“) pensijų reformos sistema yra tam tikra konstrukcija, leidžianti pagal aiškesnes taisykles, nei yra dabar, apskaičiuoti pensijas ir stebėti tendencijas. Taip pat tikimasi, kad aiškesnės taisyklės ir didesnė išmokų priklausomybė nuo įmokų skatintų žmones neslėpti pajamų, nedirbti nelegaliai, siekti ilgesnio užimtumo. Ją įgyvendinti turės kelių kadencijų seimai ir vyriausybės.

Kažkiek daugiau ,,taškų“ sistemos aiškumo atskleidžiamapublikacijoje gan iškalbingu pavadinimu ,,Pažadėtoji Sodros reforma virsta kosmetine procedūra - mokslininkai siūlo „gražesnes“ pensijų skaičiavimo formas, politikai - pajamų šaltinių perskirstymą, o fondas ir toliau skylėtas bei tuščias.“ Pagal šią sistemą, kuri taikoma Vokietijoje ir Prancūzijoje, asmuo, per metus mokėdamas socialinio draudimo įmokas, įgytų vadinamuosius apskaitos vienetus (AV). Išėjus į pensiją įgyti AV būtų sumuojami, įvertinami litais ir pagal tai mokama pensija. AV vertę litais kasmet nustatytų Vyriausybė, Seimas ją tvirtintų kartu su biudžetu, atsižvelgdamas į jo galimybes.

Išvertus į žmonių kalbą tai reikštu, kad AV, arba ,,taškų“, vertė litais būtų kasmet nustatoma priklausomai nuo Fonde tiems tikslams ir konkretiems metams turimų pajamų (įplaukų) sumos. O visa tai, savo ruožtu, reiškia, kad ministerijos jau pasirinkta ,,taškų“ pensijų skaičiavimo ir mokėjimo sistema yra ne kas kita, kaip jau minėtas ,,gyvenimas pagal kišenę“. Tik dar paleidus miglos su naujai ir nepigiai kainuojančia (juk ir čia reikia pasipinigauti) kuriama ,,taškų“ sistema...

Kur gi besidėsime, garbūs esami ir būsimieji pensenjorai, teks sutikti. Tik vienas klausimėlis: kodėl nepasakoma žmonėms, dabartiniams ir busimiems pensininkams, kad, vertinat ,,taškus“ litais (o gal jau ir eurais), pensijų sumos bus mažinamos tiek, kiek mažiau Fonde tam tikslui bus sukaupta ir surinkta įplaukų? O atsižvelgiant į jau cituotą ,,reformatorių“ teiginį, kad skaičiavimo modelio pasirinkimas daugiau pinigų negeneruos, tampa pakankamai aišku, kad tik pensijų sistemos minėtas ,,reformavimas“ ir taip menkas pensijas sumažins dar bent 24-37 procentais.

O kodėl tai nutylima? Tikriausiai, kaip pastebi ir gerb. A. Lapinskas, tik todėl, kad ir net vien pensijų ,,reformavimas“ (visiškai nekreipiant jokio dėmesio į Fondo pajamų ir išlaidų visumą) vyksta žvelgiant į artėjančius Seimo rinkimus 2012 metais. Prie aiškios, bet nevertinamos socialinės aritmetikos tyliai pridedama politinė, bet paslėpta ,,skaičiuoklė“.

O kaip jau aiškūs pensijų ,,reformatoriai“ su siūloma ,,taškų“ sistema vykdys prezidentės reikalavimą kitąmet, t. y. 2012 m. kompensuoti nusavintas ir sumažintas pensijas? Tai iš kur tam reikalui bus paimti vėlgi papildomi bent 0,5 mlrd. Lt? Ar ir prezidentės nurodomoji retorika Vyriausybei ir jos „Socminui“ neprivaloma ir laikoma tik šiaip sau, griežtu ir dėl teigiamo ,,vaizdelio“ pakalbėjimu?

O gal ir prezidentės nurodomoji retorika ,,grąžinti sumažintas pensijas“, nesirūpinant tam būtinų lėšų šaltiniu – taip pat SoDrabankroto spartinimo priemonė, ruošiant ją spartesnei privatizacijai?

Ir tik Laisvosios rinkos institutas (Čikagos Miltono Frydmano institucijos berniukų filialas Lietuvoje?) SoDra reformavimą nusako (ir nurodo?) tiesiai ir šviesiai, be jokių užuolankų ar paslėptų skaičiuoklių:

- ateityje žmonių socialinis aprūpinimas senatvėje organizuojamas privalomojo kaupimo privačiose pensijų sąskaitose būdu;

- socialinė parama (šalpa) mokama tik neturintiesiems minimalių pajamų ir turto pagal pajamų ir turto testą;

- pereinamuoju laikotarpiu visi dirbantys asmenys mokėtų privalomas 10 proc. įmokas į privačias kaupiamąsias pensijų sąskaitas ir ne didesnį kaip 10 proc. (periodiškai mažinamą) laikinąjį SoDra mokestį;

- šis mokestis būtų skiriamas išimtinai dabartiniams SoDra įsipareigojimams finansuoti ir nesukurtų jokių teisių į būsimas SoDra išmokas;

- pereinamuoju laikotarpiu SoDra lėšų trūkumas būtų finansuojamas privatizavimo įplaukomis ir paskolomis (nesivarginant nurodyti paskolų grąžinimo šaltinius).

Ir ne kitaip. Ir ,,viso gero“ SoDra: nebus SoDra – nebus jokių jos deficito problemų.

Štai tokia – aiški ir nedviprasmiška šalies socialinio draudimo sistemos surinkinimo, SoDra žmonių sukauptų milijardų užvaldymo (o kalbant be užuolankų – užgrobimo) privačiam naudojimui (administravimui) programa.

Ir čia dar ne viskas. Neužilgo bus pasiūlyta (o, atrodo, jau ir tai kažkur paviešinta) ,,tobulinti“ dabartinę soc. draudimo įmokų rinkimų sistemą - šias funkcijas perduodant Valstybiniai mokesčių inspekcijai. Juk privatiems soc. draudimo lėšų administratoriams (o jie – protingi berniukai) yra visiškai nenaudinga (nes nepelninga) užsiimti dar ir tų lėšų surinkimu. Jei jau gauti (grobti) jas dykai, tai su padėjimu ant lėkštutės... Ir tai bus dar vienas ,,argumentas“ SoDra nereikalingumui ,,pagrįsti“. O ar reikalinga bus po to ir esamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nemenka dalis – tai tik laiko klausimėlis. Valdymo aparato ,,tobulinimui“.

Ir taip toliau. Bet su pereinamuoju laikotarpiu, paliekant ,,... ne didesnį kaip 10 proc. (periodiškai mažinamą) laikinąjį SoDra mokestį.“ Išimtinai dabartinių pensininkų numarinimui, nesukuriant ,,... jokių teisių į būsimas SoDra išmokas“. Numarinimui natūraliuoju būdu, ,,atjungus“ ar mažinant finansinius išteklius gyvybės palaikymui.

Ir vaikams neturi rūpėti, iš ko ir kaip gyvens nusenę ar neįgalūs jų tėvai. Nes laukinis ir privatus kapitalizmas su visa galinčiąja laisvąja rinka, nepripažįsta jokiu sentimentų ar žmogiškųjų (tėvų-vaikų) santykių. Kaip ir senovės Japonijoje ar Čiukčijoje: nusenusius tėvus išvežama į kalnus ar į tundrą. Savaiminiam nusibaigimui. Laisvai ir nepriklausomai...

Plačiau Socialinio draudimo ,,reformos“ tęstinumo scenarijų galima įžvelgti paskaičius Naomi Klein, ,,Šoko doktrina: katastrofų kapitalizmo išlikimas“. Nejau tai ir yra mūsų ,,laisvosios rinkos“ apologetų siekiamybė?

Atgal