EKONOMIKA
04 25. Daugiau investicijų savo šalies ekonominei-socialiniai plėtrai
Soc. m. dr. Vytautas Ramanauskas
Investicijos (liet. kapitaliniai įdėjimai, angl. invest, vok. investieren) reiškia lėšų-kapitalo naudojimą gamybos priemonių bei paslaugų plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui. Tačiau lėšos, skiriamos vartojamai gamybai bei atsargoms, nepriklauso investicijoms-kapitaliniams įdėjimams. Dauguma ekonomistų sutinka, kad lėšos švietimui ir profesiniam parengimui yra investicijų forma, didinanti ūkio darbuotojų vertę. Investicijos tai ne tiktai šalies ekonominės gerovės kilimo šaltinis, bet ir socialinių problemų sprendimo priemonė. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų rezultatai rodo, kad egzistuoja tamprus ryšys tarp investicijų, darbo našumo ir darbo užmokesčio. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos (ES) šalių 2012 m. duomenys, rodantys, kad padidėjus investicijoms, skaičiuojant vienam gyventojui 10 tūkst. Lt, pakyla vidutiniškai valandinis darbo produktyvumas 3,4 Lt, o mėnesinis darbo užmokestis 433 Lt. Didėjant investicijoms į šalies ūkį plečiasi darbo rinka ir mažėja bedarbystė, kas yra labai svarbu siekiant sumažinti emigraciją ir užtikrinti tautos išlikimą. Lietuvoje sukauptos (bendros) investicijos, skaičiuojant vienam gyventojui 2012m. sudarė 31 tūkst. eurų. Pagal šį rodiklį mūsų investicijos buvo 1,5-2 kartus didesnės už rumunų ir lenkų atitinkamas investicijas, tačiau apie 4 kartus mažesnės už panašias danų ir olandų investicijas. Žinoma, kad investuotojai, siekdami kuo didesnio savo kapitalo ekonominio efektyvumo, ieško palankiausių sąlygų ne tiktai savo šalyje, bet ir užsienyje. Tai patvirtina ir Lietuvos investuotojų siekiai ieškant geresnių investicinių sąlygų užsienyje, ypač ES šalyse. Per pastaruosius penkerius metus užsienyje sukauptos Lietuvos investicijos sudarė apie 20 mlrd. LT. Daugiausia buvo investuota Olandijoje ir Latvijoje. Užsienio investicijos Lietuvoje per tą patį laikotarpį siekė apie 40 mlrd. Lt , t. y. maždaug du kartus viršijo mūsų investicijas užsienyje. Suprantama, valstybių, ypač ES šalių, tarpusavio investicijos yra būtinos. Tačiau, siekiant spartesnės savo šalies ekonominės ir socialinės gerovės plėtros bei didesnės konkurencinės galios pasaulio rinkoje, būtina stengtis ne tiktai pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, bet ir didinti savas investicijas Lietuvoje. Siekdamos kuo didesnio kapitalinių įdėjimų ekonominio efektyvumo, valstybės nuolat konkuruoja tarpusavyje. Viena pagrindinių investavimo konkurencijos įveikimo priemonių yra palankios teisinės ir mokestinės sistemos sukūrimas valstybėje. Lietuvoje ši sistema yra nuolat tobulinama. Tačiau Lietuvos investuotojų apklausa, kurią atliko Laisvosios rinkos institutas, rodo, kad dauguma jų linkę investuoti užsienyje dėl ten lengvesnių investavimo procedūrų. Didžiausias, apie 50proc., lietuviškų investicijų srautas į Nyderlandus, Latviją ir Kiprą yra siejamas su palankiausia šių šalių mokestine aplinka. Dauguma investuotojų ypač svarbia verslo plėtrai sąlyga laiko teisinės bazės stabilumą. Siekiant didinti Lietuvos investicinį patrauklumą saviems ir užsienio investuotojams, siūloma orientuotis į paprastą mokesčių sistemą ir proporcinius mokesčius su žemu gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Šia kryptimi suka pagrindinės Lietuvos konkurentės investicijų rinkoje kaimyninės šalys- Estija, Latvija ir kai kurios kitos. Investicinės konkurencijos išlaikymui būtina gerinti jos aplinką modernizuojant darbo kodeksą, nustatant „Sodros“ įmokų lubas, įvedant nulinį pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui. Taip pat labai svarbu yra didinti valstybinių institucijų darbo efektyvumą bei skaidrumą ir mažinti biurokratijos bei korupcijos lygį.
Vienas labai svarbus tikslas siekiant investicijų plėtros Lietuvoje yra kuo didesnis savų žaliavinių-energetinių resursų, darbo jėgos ir pažangių technologijų (inovacijų) panaudojimas gamyboje. Kaip tai padaryti mums gerą pavyzdį rodo ne tiktai mūsų Baltijos regiono kaimyninės šalys, bet ir kitos pasaulio valstybės - tokios kaip Singapūras ar Japonija, pasiekusios aukštą ekonominį-socialinį lygį. Šiuo metu Danija, Olandija ir Suomija yra pasiekusios vieną aukščiausių ES šalių ekonominio ir ypač socialinio vystymosi lygį. Tuo tarpu pirmaisiais dešimtmečiais po antrojo pasaulinio karo šių Skandinavijos valstybių vystymosi galimybės buvo panašios, o gal net blogesnės negu dabartinės Lietuvos, jau dešimtmetį esančios ES nare. Pirmiausia Skandinavijos šalys siekė kuo daugiau savojo ir užsienio kapitalo investuoti į gamtinių resursų galutinį panaudojimą, t. y. kai eksportui ruošiamos ne žaliavos, o tiesioginiam vartojimui tinkamos prekės. Panašiu keliu, nors ir neturėdamos tokių gamtos išteklių kaip Skandinavijos šalys, ėjo jau minėtos Azijos valstybės- Singapūras ir Japonija. Lietuvoje nemažą dalį ( apie 15 proc.) eksporto sudaro žaliavos-mediena, gyvūnai, metalo atliekos ir kita žaliavinė produkcija. Lietuvoje kasmet iškertama apie 4 mln. kub. m medienos, kurios didelė dalis eksportuojama. Kasmet surenkama apie 0,5 mln. t. juodojo metalo laužo, kurio panaudojimas Lietuvoje nesiekia nei 10 proc.. Taip pat iš kasmet sukauptų kelių dešimčių tūkst. t. spalvotųjų metalų savo pramonėje panaudojame tiktai apie 20proc. Taigi pagrindinė dalis šios vertingos žaliavos pusvelčiui iškeliauja į užsienį. Žinoma, kad kai kuriose šalyse, tokiose kaip Japonija, automobilių gamyboje panaudojama apie 90proc. metalo laužo. Sparčiai plintant senų automobilių naudojimui, kurie jau šiuo metu Lietuvoje, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, sudaro apie 500 vnt., ateityje metalo laužo kiekis vis didės. Todėl būtina siekti racionalaus ir efektyvaus metalo, kaip ir kitų atliekų,panaudojimo. Apie tai jau ne kartą yra mąstyta, kalbėta ir rašyta: Lietuvoje reikia įgyvendinti visų turimų giluminių savo žemės resursų, įskaitant ir metalo rūdos, kasybą bei jos perdirbimą. Mūsų šalies pietryčių regione, apie Varėną, negiliai slūgso puiki rūda, turinti apie 50proc. geležies, kokios neturi nei Rusijos, nei Ukrainos rūdos kasyklos. Suprantama, kad rūdos kasyba būtų susijusi su metalurgijos gamyklos statyba, kurioje vyktų ne tiktai rūdos, bet ir metalo laužo perdirbimas. Tuo pačiu būtų skatinamos investicijos į apdirbamosios pramonės plėtrą ir naujų darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams kūrimą Lietuvoje. Žymiai padidėjus verslo, inžinerinių ir tiksliųjų mokslų specialybių paklausai (su gerais atlyginimais) paskatintų emigravusių lietuvių grįžimą į Tėvynę.
Atgal
.jpg)
