VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

07 25. FM: Visuomenėje dirbtinai keliamos baimės dėl Mokesčių administravimo įstatyme siūlomų priemonių neturi pagrindo

Finansų ministerija pabrėžia, kad Seime svarstomi Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimai, kuriais siūloma įteisinti bankų, gyvybės draudimo įmonių, kitų finansų rinkų dalyvių prievolę periodiškai informuoti mokesčių administratorių apie asmenų lėšas sąskaitose, nėra pertekliniai ir atitinka pastarojo laikotarpio tarptautinės praktikos tendencijas. Todėl visuomenėje dirbtinai keliamos baimės neturi pagrindo.
Finansų ministerija primena, kad MAĮ pakeitimais siekiama sudaryti prielaidas sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, pagerinti mokestinių prievolių vykdymą. Todėl dalies verslo pasipriešinimas siūlomoms priemonėms yra suprantamas, bet nepateisinamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nebus reikalaujama jokių papildomų duomenų, kuriais siekiame mokesčių mokėjimo skaidrumo, nei numato naujieji tarptautiniai reikalavimai. Priešingai - projektas sudaro prielaidas įdiegti pasauliniu mastu standartizuotą duomenų rinkinį, kuris bus pildomas nacionaliniu lygiu tokiais pat duomenims, kokius gausime iš užsienio apie Lietuvos piliečius.
MAĮ pataisomis siekiama optimizuoti informacijos mokesčių administratoriui teikimą, siekiant jos periodiškumo. Ją teiktų bankai, gyvybės draudimo įmonės, kiti finansų rinkų dalyviai. Pagal gautą informaciją bus galima operatyviai identifikuoti mokesčių nemokėjimo rizikas, kontroliuoti turto ir pajamų šaltinių pagrįstumą, apmokestinti nedeklaruotas pajamas, tarp jų - ir gautas iš neteisėtos „šešėlinės" veiklos, nustatyti užsienio asmenų mokestines prievoles.
Nors projekte ir plečiama teikiamos informacijos aprėptis, tačiau iš esmės naujų informacinių įpareigojimų nenustatoma, nes jau šiuo metu VMI gali gauti šią informaciją pagal atskirus nurodymus.
Nepriėmus siūlomų pakeitimų arba apsiribojus tik duomenų, skirtų tarptautiniams informacijos mainams rinkimu, būtų paliktos esminės spragos vengti mokesčių nacionaliniu lygiu. Tai būtų nepateisinama valstybės mokesčių surinkimo požiūriu ir neatsakinga tarptautinių iniciatyvų siekiamo tikslo sukurti veiksmingą, plačią kovos su mokestiniu sukčiavimu sistemą, požiūriu.
Seime svarstomais MAĮ pakeitimais siūloma nustatyti renkamos informacijos aprėptis visiškai atitinka tarptautiniu mastu pripažintą standartinį tokios teikiamos informacijos rinkinį: FATCA (Foreign Account Tax Compliance Act) susitarimo su JAV įgyvendinimui reikalingus duomenis bei Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) priimtą bendrąjį informacijos teikimo standartą CRS (Common Reporting Standard).
Finansų ministras Rimantas Šadžius jau yra gavęs Vyriausybės įgaliojimus ir artimiausiu metu pasirašys su JAV Iždo departamentu FATCA susitarimą, kuris įgyvendins Lietuvos ir JAV 1998 m. sudarytos dvigubo pajamų apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų sutarties nuostatas dėl informacijos mainų. Taip pat artimiausiu metu bus prisiimti atitinkami įsipareigojimai rinkti tokį duomenų standartą ir apie kitų valstybių rezidentų sąskaitas Lietuvos finansų įstaigose bei automatiškai juos perduoti bendradarbiaujančių valstybių kompetentingoms institucijoms.
Lietuva kartu su dauguma ES narių jau dalyvauja „ankstyvojo CRS įgyvendinimo" valstybių grupėje, sudarytoje G5 iniciatyva. Ji vienija daugiau nei 60 valstybių.
Naudojantis susitarimų tarp valstybių tarptautiniu tinklu, finansų įstaigoms turėtų būti nustatoma apimties požiūriu standartizuota prievolė pranešti apie kitos susitariančios valstybės asmenų, turinčių sąskaitas tose finansų įstaigose, identifikacijos duomenis bei informaciją apie apmokestinimui svarbų pinigų judėjimą jų sąskaitose - balansą, vertę, palūkanas, išmokas, bendras pajamas iš turto pardavimo ar įskaitymo ir kt.

Atgal