EKONOMIKA
08 02. Šalies ūkinės veiklos savireguliacija (Pradžia)
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
Nepriklausoma ekspertė
Daryti daugiau, geriau, kokybiškiau ir greičiau, sunaudojant mažiau išteklių visų rūšių: darbinių, materialinių ir finansinių, galima tik įvaldžius visuotinę veiklos analizę ir pastoviai vykdant ekonominių procesų vertinimus bei korekcijas. Kas nevaldo šių procesų, tas nevaldo ūkinės veiklos, tas nedaro produkcijos ir paslaugų pigesne, o tik konstatuoja nereguliuojamą proceso vyksmą. Ūkio valdymas turi būti vykdomas pastoviai, atliekant jo analizę ir vykdant būtinas korekcijas. Bendrai charakteristikai nustatyti, kaip funkcionuoja Lietuvos ūkis, buvo atlikta devynių ūkio šakų analizė pagal ES nustatytus vertinimo kriterijus ir jos atlikimo metodiką. Be šios analizės negalimas įmonių lygių nustatymas bendrame šalies ūkio fone bei palyginimas su kitomis ūkio šakų įmonėmis kitų ES valstybių. Negalimas taip pat kiekvienos įmonės ekonominių parametrų korekcijos atlikimas bei neišvengiamas konkurencingumo pulso matavimas. Šalies ūkio analizė atlikta pagal gautus Lietuvos Respublikos statistikos departamento 2012 metų medianos lygmeniu rodiklius sekančiose ūkio segmentuose: maisto produktų gamyba; gėrimų gamyba; leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų atgaminimas; kompiuteriai ir su jais susijusi veikla; drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas; mažmeninė prekyba, išskyrus variklines transporto priemones ir motociklus; elektros, dujų ir karšto vandens tiekimas; vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas; paštas ir nuotoliniai ryšiai; statyba. Kodėl šios ūkio šakos parinktos analizei, o gi todėl, kad tai siejasi su pastoviu gyventojų poreikių tenkinimu ir jų mokumo galios įtakojimu šiems išvardintų ūkio segmentų parametrams. Kiekviename ūkio sektoriuje yra materialus ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, finansiniai ištekliai ir darbo resursai. Šių išteklių panaudojimas ir lemia kiekvienos šakos bei viso ūkio sėkmę ir rezultatyvumą. Pažiūrėkime, kaip vartojame pirminiame resursų panaudojimo etape materialinius, finansinius ir darbinius išteklius, jau nekalbant apie jų antrinį, tretinį ar ketvirtinį panaudojimą bei pritaikymą naujai paskirčiai. Ar nematome galimybių tokiai veiklai vystyti regioninėse vietovėse, kur yra vietos ne tik sandėliavimui, bet ir perdirbamajai veiklai vystyti, vietinei darbo jėgai įsijungti į gamybinius procesus bei pigiems naujiems gaminiams kurti.
Bendrasis pelningumas
Rodiklis parodo skirtumą tarp pajamų ir savikainos, kokia dalis pelno tenka vienai daliai pajamų. Šio rodiklio kitimo ribos daugelio šalių ūkio praktikoje yra 10-35 proc. Rodiklio lygis žemesnis negu 10 proc. rodo, kad įmonės turi ūkininkavimo išlaidų padengimo sunkumų. Statistinių duomenų pagrindu leidybos, spausdinimo ir įrašų laikmenų atgaminimo pelningumas prilygsta 26,1 proc., o didesnį negu 35 proc. turi kompiuterių ir su jais susijusioje veiklose, nuotolinio ryšio įmonėse veiklos pelningumas 48,3 proc. Šių įmonių grupė sutinkamai su mūsų šalies mokiąja galia taiko užaukštintus paslaugų ir prekių tarifus, kas mažina kitų šakų veiklos efektyvumą bei jų pelningumą, nes šios paslaugos yra skvarbiosios ir dalyvauja visų kitų paslaugų kaštų sandaroje. Pelningumas 18,8 proc. būdingas maisto produktų gamybai; gėrimų gamybai 32,3 proc.; drabužių siuvimui, kailių išdirbimui ir dažymui 22,9 proc.; elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimui 12,8 proc.; vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas 17 proc.; statyba 17,4 proc. Aukštą pelningumą turinčios įmonės teikia pirmo būtinumo paslaugas, bendras ūkio konkurencinis mechanizmas jas mažai įtakoja, darydamas poveikį kitų šakų įmonių pelningumui. Kainos ir tarifai aukšto pelningumo ūkio segmentuose pastoviai išlieka aukšti, nes šiuose sektoriuose, turinčiuose prioritetinę reikšmę, nėra konkurencingų įmonių, kurios galėtų daryti įtaką pajamų perskirstymui tarp šakų bei palankesnių ūkininkavimo sąlygų sudarymui pastovioms ūkio sritims, kaip gamyba. Pasiekus aukštą veiklos pelningumą įmonės turėtų kapitalo ugdymui naudoti finansinį ir investicinį kapitalo kaupimą, tačiau praktika rodo, kad tam ne labai suteikiama daug reikšmės. Esant reikalui daugiausia stengiamasi skolintis ir vartotojui uždėti naštą kreditų grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.
Grynasis pelningumas
Rodiklis parodo, kokia dalis grynojo pelno tenka vienai daliai pajamų. Kiek pelno liko įmonėje po visų kaštų padengimo ir įsipareigojimų įvykdymo. Kokios galimybės yra įmonių veiklos plėtrai ir apimčių didinimui? Išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 10 ik 25 proc. Statistiniai duomenys byloja apie silpnai išvystytą mūsų šalyje rinką ir žemą grynąjį pelningumą, kas įtakoja įmonių veiklos perspektyvas bei neturėjimą galimybių išplėstinės reprodukcijos vystymuisi. Žemiausias rodiklis yra vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo įmonėse (-0,7) proc.; maisto produktų 2 proc.; gėrimų gamyba 2 proc.. Geresnė padėtis fiksuojama kompiuterių ir su jais susijusiose įmonėse 3,3 proc.; statybos 1 proc. Nepakankamas pelningumas mažų apimčių įmonėse ir įmonėse užsiimančiose leidyba, spausdinimu ir įrašų laikmenų atgaminimu 1,6 proc., bei pašto ir nuotolinio ryšio 0,3 proc.. Kaip byloja faktinė statistika mūsų šalies įmonės neturi rodiklių, siekiančių išsivysčiusios rinkos sąlygų ir yra priklausomos nuo bankinio kapitalo politikos. Turint tokį žemą grynąjį pelningumą, užtikrinti išplėstinę reprodukciją yra neįmanoma ir nepakankamai perspektyvu.
Įprastinės veiklos pelningumas
Rodiklis parodo, kaip įmonių vadovai sugeba panaudoti turtą ir gauti pelną, nepriklausomai nuo to ar nuosavybė yra kreditorių, ar akcininkų. Jis atspindi visą įmonės išteklių panaudojimo efektyvumą. Įmonės būklė vertinama gera, jei šis rodiklis yra didesnis negu kitų šakų ir praėjusių laikotarpių. Tačiau statistiškai fiksuojamas rodiklis žemesnis už vidurkį būdingas statybos sektoriui 1,3 proc.; leidybos, spausdinimo ir laikmenų atgaminimo bei nuotolinio ryšio sektoriuose 1,9 proc., o taip pat kompiuterių ir su jais susijusios veiklos 3,9 proc., didelėms įmonėms leidybos, spausdinimo ir laikmenų atgaminimo 1,9 proc.; drabužių siuvimo, kailių išdirbimo ir dažymo 2,7 proc.; visų dydžių mažmeninės prekybos 1,1 proc. Kaip byloja tyrimas šiuo metu būtina ieškoti išeities padėčiai gerinti ypatingai elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo, kurie turi 2 proc. bei vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo sektoriuose (-0,7) proc. Pastarieji sektoriai neleistinai turi žemą turto grąžą, nors jiems ir nereikia kovoti taip, kaip kitoms įmonėms su konkurentais dėl vartotojo bei kainų ir tarifų nenuspėjamumo ir dėl sąnaudų, susietų su technologinių patobulinimų būtinumu. Šis rodiklis lyginamas su palūkanų norma tam, kad išsiaiškinti, kas pelningiau ar vystyti veiklą, ar laikyti pinigus banke terminuoto indėlio pavidalu. Jeigu bankinės palūkanos prilygsta grynajam pelnui, tai netikslinga vystyti veiklą, vertinant iš pinigų savininko pozicijų. Tačiau vertinant iš visuomenės pozicijų laikymas pinigų banke, nedidina darbo vietų skaičiaus, mokestinių įmokų į biudžetą ir gyventojų užimtumo. Todėl bankai turi maksimaliai tarnauti gamybiniam, komerciniam ir viešajam sektoriams, kad užtikrintų ūkio vystymąsi ir jo augimą, ne tik rūpintis savo funkcionavimo sąlygų garantijomis ir nuosavais pelnais.
Turto grąža
Ilgalaikėje kovoje laimi tie dalyviai, kurie, kaip įmanoma geriau, panaudoja savo darbo priemones-ilgalaikį turtą. Jų panaudojimo intensyvumas didina kapitalo pelningumą ir įmonių veiklos rezultatyvumą. Ilgalaikio turto panaudojimo rodikliai turi įtaką visiems finansiniams įmonių veiklos rodikliams, nes tiesiogiai veikdami produkcijos savikainą, kartu įtakoja į pardavimo pajamas ir pelną
Rodiklis parodo, kaip įmonė dirba nepriklausomai nuo finansinio sverto, mokesčių bei nusidėvėjimo dydžio. Rodiklis gali būti lyginamas tik su tų pačių šakų įmonių rodikliais. Įmonės būklė esant rodikliui mažesniam negu 5 proc. laikoma nepatenkinama. Nedaug aukštesnę negu 5 proc. turto grąžą turi kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 7,2 proc.; mažesnius rodiklius turi mažmeninė prekyba 2,5 proc.; paštas ir nuotoliniai ryšiai 3,5 proc.; statyba 1,6 proc. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į sektorius, kuriems priskiriama vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas 0,1 proc.; elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas 2 proc.; drabužių siuvimo, kailių išdirbimo ir dažymo mažose įmonėse 1,8 proc.. Sutinkamai su šiais rodikliais galima teigti, kad šios grupės visų šakų įmonėse yra nepagrįstai aukštos administravimo sąnaudos ir ne diferencijuotai aukšti mokestiniai įpareigojimai bei ne adekvatus susidariusiai situacijai administravimo lygis.
Nuosavo kapitalo grynasis pelningumas
Rodiklis parodo nuosavybės grąžą arba pelną tenkanti nuosavam kapitalui. Įvertina bendrą pelno gavimo efektyvumą naudojant akcinį kapitalą, kurį akcininkai investavo į įmonę. Jis rodo, kaip greitai atsiperka investuotas kapitalas ir vadovavimo kokybę. Kuo rodiklis didesnis, tuo geriau. Rodiklis parodo, kaip įmonių vadovai valdo pajamų formavimui skirtą kapitalą. Jis parodo, kiek nuosavas kapitalas sudaro pajamose. Mažiausią lyginamąjį svorį 9,5 proc.. turi mažmeninė prekyba; maisto produktų gamyba 9,4 proc. ir gėrimų gamybos 4,4 proc., leidybos 5,1 proc., drabužių siuvimo 15,2 proc. ir statybos įmonių šakos 5,5 proc.; elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimui tenka 4,6 proc., o mažiausias (-0,2) proc. atitenka vandens rinkimui, valymui ir paskirstymui. Vandens ūkio nuotekų valymo, nuotekų surinkimo ir vandens paskirstymo vamzdynai yra atskirti nuo jų dalies, esančios namo kontūrų ribose. Jeigu būtų apskaitomi visi vamzdynai, tai vertinė išraiška dar daugiau sumažėtų.
Administracinių išlaidų santykio su sąnaudomis koeficientas
Rodiklis parodo veiklos sąnaudų lyginamąjį svorį visose sąnaudose. Kuo mažesnis šis rodiklis tuo veikla efektyvesnė. Statistinės analizės duomenų pagrindu galime teigti, kad aukštus administracinių išlaidų rodiklius turi įmonės priklausančios nuotolinių ryšių 32,9 proc.; kompiuterių ir su jais susijusi veikla 43,9 proc.; leidybos, spausdinimo ir įrašų laikmenų atgaminimo 22,5 proc.; vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo 23,7 proc. Tos šakos, kuriose veiklos sąnaudos sudaro arti penktadalio ir mažiau visų sąnaudų, kaip įmonėse drabužių siuvimo, kailių išdirbimo ir dažymo 19,4 proc.; statybos įmonės 15,6 proc.; o taip pat elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimą vykdančios įmonės 10,1 proc. yra tiesiogiai susietos su pirmo būtinumo gyventojams poreikių tenkinimu. Statistinė analizė patvirtina, kad aukštas produkcijos ir paslaugų kainas ir nepanaudotas galimybes efektyvumui didinti sąlygoja per aukštos administravimo išlaidos visose ūkių šakose. Tai rodo, kad darbo užmokestis administracijos darbuotojų ir kitos veiklos sąnaudos nesiejamos su įmonių ekonominio efektyvumo rodikliais, o kainos nustatomos pagal realizacijoje dominuojančių įmonių kainynus. Tokiu būdu nedaroma įtaka į kainų ir infliacijos mažinimą ir jų pokyčius priklausomai nuo sąnaudų dydžio bei konkurencingumo didinimą.
Ilgalaikio turto analizė ir vertinimas
Ilgalaikis turtas, tai valstybės, įmonės ar namų ūkio ekonominiai ištekliai, kuriuos numatome naudoti savo veikloje ir uždirbti pajamas arba tenkinti asmeninius poreikius. Jis skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį ilgalaikį turtą. Ši klasifikacija svarbi ne tik naudojimui turto, bet ir analizei. Jis paprastai sudaro didžiausią įmonės veiklos dalį ir labai svarbūs kuriamo produkto ar paslaugos kainos dydžiui ir struktūrai. Ilgalaikio turto analizė labai svarbi ir būtina jo naudojimo efektyvumui nustatyti bei kainų mažinimui pasiekti. Ilgalaikis turtas vertinamas jo faktiška įsigijimo kaina pridėjus atsivežimo bei šio turto paruošimo naudoti išlaidas. Balanse šio turto vertė sumažinama, nusidėvėjimo suma ir padidinama, jeigu tai atliekama, jo tobulinimo verte. Labai svarbu kokia kaina šis turtas įsigyjamas, kaip ilgai naudojamas ir kiek pridedama jo tobulinimui bei atnaujinimui.
Ilgalaikio turto apyvartumas
Ypatingai svarbiu rodikliu yra ilgalaikio turto apyvartumas. Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis nustatomas visus pardavimus ir paslaugas dalijant iš ilgalaikio materialaus turto, kuris .parodo, kiek vienas ilgalaikio turto litas sukuria pajamų. Kuo didesnė šio rodiklio reikšmė, tuo didesnį efektyvumo laipsnį turi įmonė. Optimalu, kai gamybinės įmonės reikšmė prilygsta 1.5-2.0 litams, o prekybinės – 10,0 litų. Aukščiau negu vidurkis mažmeninės prekybos 11,7 Lt.,; kompiuteriai 12,4 Lt.; pašto ir su jais susijusi veikla 11 Lt. bei specializuotos statybos įmonių 7,9 Lt.; inžinerinių statinių statyba 4,7 Lt.; pastatų statyba 6,8 Lt.; maisto produktų gamyba 4 Lt. ir gėrimų gamyba 1,7 Lt.. Apyvartumo gamybiniame sektoriuje, išskyrus gėrimų gamybą, rodiklis byloja apie pernelyg aukštas šiuose sektoriuose prekių ir paslaugų kainas, palyginus su panaudojamu ilgalaikiu materialiuoju turtu bei gyventojų mokiąja galia. Labai žemas, skubiai taisytinas, efektyvumo laipsnis yra elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo 0,8 Lt. bei vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo įmonėse 0,1 Lt. Ši situacija susidarė dėl atlikto ilgalaikio turto padidinto vertės nustatymo, palyginus su jo įsigijimo kaina pirminiame etape, kadangi šių paslaugų tiekimo žymi dalis įrenginių ir inžinerinių konstrukcijų įrengtos dar iki 1990 m. buvusiame periode ir po to perimtos eksploatuoti. Ilgalaikio turto vertė dėl nusidėvėjimo yra nurašoma, o naujai sukurta pridedama. Be to, inžinerinių tinklų renovacijai pastoviai, virš 20 m. kaupiami amortizaciniai atskaitymai, kurie turėtų užtikrinti jų atnaujinimą, kai tuo tarpu šiems tikslams imami per dideli kreditai su aukštom palūkanom padidinantis sąnaudas, ko padarinyje įkalkuliuojamos per didelės sąnaudos į mokestinius tarifus paslaugų, kurios teikiamos vartotojams.
Viso turto apyvartumas
Turto apyvartumas nustatomas pardavimus ir paslaugas padalijus iš visos vidutinės turto vertės, kurią sudaro visas apskaitomas buhalteriškai įmonės turtas. Turto apyvartumo rodiklis parodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį efektyvumo laipsnį. Optimalu, kai gamybinės įmonės reikšmė didesnė už 1.0, o prekybinės 3.0-5.0. Mūsų tiriamų šakų sąlygomis turto apyvartumo rodiklis kompiuterių 2,6 Lt.; maisto produktų gamyboje 1,9 Lt.; gėrimų gamyboje 1,1 Lt.; drabužių siuvimo 1,8 Lt; odos ir odos dirbinių gamyboje 1,1 Lt.; spausdinimas 1,1 Lt.; mažmeninėje prekyboje, siekiantis 2,4 Lt. vienam litui viso turimo turto, kai tuo tarpu elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo 0,6 Lt. bei vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo įmonėse prilygsta nuo 0,1 lito vienam litui viso turimo turto. Šioje situacijoje ne mokestiniai tarifai už paslaugas yra žemi, bet surinkimas mokesčių už teikiamas paslaugas, jų griežtas fiksavimas bei patiriami nuostoliai, teikiant šias paslaugas prie užaukštintos vidutinės turto vertės. Galimai yra nenaudojamo, bet apskaitomo turto, kuris taip pat įtakoja šiuos rodiklius. Naujai įsigyjamas turtas gali būti užaukštintom kainom, nors ir perkamas konkursiniu būdu. Visa tai ūkio veiklos analizėje tampa rimta problema ir duoda didelę paklaidą viso ūkio vertinime, kadangi šie ištekliai yra skvarbieji ir įeina į visų veiklų sąnaudų struktūras. Be to, įtakoja kompensacinių išmokų dydžius ir valstybės biudžeto panaudojimo socialinėms programoms vykdyti netikslumus bei paklaidas.
Įsiskolinimo koeficientas
Šis rodiklis skaičiuojamas visus įsipareigojimus dalinant iš turto ir dauginami iš 100. Rodiklis parodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis. Naudojamas ilgalaikio mokumo įvertinimas, kad nustatyti, kokį augimą įmonė gali finansuoti skolindamasi. Aukščiausia optimali riba-70 proc. Jeigu dydis viršija 100 proc. įmonė yra nemoki. Vertinama labai gerai, jei koeficiento dydis 30 proc. Prie pakankamai didelio nuosavo kapitalo patenkinamus parametrus turi vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo 70,6 proc. bei elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo įmonės 54,9 proc.. Arti aukščiausios optimalios ribos lygio yra mažmeninė prekyba 61,1 proc. ir kompiuteriai 51,2 proc. bei su jais susijusi veiklą vykdančios mažos įmonės. Tai rodo kai kompiuterinių paslaugų sektoriuje bei kitose ūkio šakose, kur aukšti rodikliai, turi užaukštintus tarifus už suteikiamas paslaugas dėl per didelio įsiskolinimo lygio.
Trumpalaikio turto panaudojimo analizė
Trumpalaikis turtas, tai turtas, kuris įmonės veikloje naudojamas ne ilgiau, kaip vienerius finansinius metus. Tai atsargos: žaliavos, medžiagos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, bet neišvežta į prekybos tinklą ar komplektavimo, pirktos prekės, kurios skirtos parduoti, išankstiniai mokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, investicijos ir terminuoti indėliai, grynieji pinigai sąskaitose ir kasoje. Be trumpalaikio turto įmonė negali funkcionuoti. Analizės metu svarbu nustatyti ar įmonė pakankamai apsirūpinusi, ar sistemingai jį papildo ir kaip racionaliai jis naudojamas. Šiems parametrams nustatyti pateiksime šiuos analizės atvejus.
Grynasis apyvartinis kapitalas
Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu parodo, kaip aprūpintas turtas grynuoju apyvartiniu kapitalu. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiamas dydis, kiekviena įmonė turi turėti pakankamą nuosavo trumpalaikio turto sumą. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Didesnė šio rodiklio reikšmė parodo didesnį įmonės likvidumo lygį. Šio rodiklio dinamika atspindi įmonės bankroto tikimybės didėjimą ar mažėjimą.
Nepakankamais dydžiais pasižymi šiuo metu visos tiriamos ūkio šakos, tačiau didesnį likvidumo lygį turi 5,8 proc. maisto produktų gamyba; gėrimų gamyba 5,9 proc.; leidyba 5,8 proc.; spausdinimas ir įrašytų laikmenų atgaminimas 5,8 proc., taip pat kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 3,6 proc. Iki 4,6 proc. siekia mažmeninė prekyba, bei elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo įmonės; 4 proc. statyba, ypatingai mažos apimties įmonės. Prie didelio nuosavo turto vos 1 proc. dydžio parametrus turi vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo įmonės.
Kapitalo manevringumo koeficientas
Trumpalaikį turtą dalijant iš savininkų nuosavybės nustatomas koeficientas, parodantis, kokią savininkų nuosavybės (nuosavo kapitalo) dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Rodiklis padeda nustatyti, kokiu mastu įmonė yra finansiškai nepriklausoma. Optimali šio koeficiento reikšmė yra 0.6. 0.4. Nuokrypiai nuo optimalių ribų būdingi visų tirtų ūkio šakų įmonėms. Pagal statistinius duomenis vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas turi 0,2 koef. Žymiai pralenkia optimalias ribas 1,3 koef. turinti statyba; maisto produktų gamyba 0,9 koef. ir gėrimų gamyba 0,8 koef.; leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų atgaminimas 0,8 koef.; kompiuteriai .ir su jais susijusi veikla 1,2 koef.; drabužių siuvimas 1,3 koef. ir mažmeninė prekyba-1,3 koef.. Tiek per mažas, tiek per aukštas manevringumo koeficientas byloja apie veiklos neracionalumo požymius ir būtinus koregavimo veiksmus.
Atgal
.jpg)
