EKONOMIKA
08 04. Šalies ūkinės veiklos savireguliacija (Pabaiga)
Einamojo likvidumo koeficientas
Rodiklis parodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus, ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Tai jos sugebėjimas įvykdyti savo ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus (skolas) partneriams, bankams, mokesčių inspekcijoms ir kitoms institucijoms. Mažesnė už 1 rodiklio reikšmė parodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Jeigu koeficientas virš 1.0, įmonės mokumas dar priimtinas, tačiau rizikingas.
Patenkinamas likvidumo rodiklis svyruoja nuo 1.2 iki 2.0. Per žemas likvidumo rodiklis byloja, kad tiekimo, organizavimo lygis nepakankamas ir, jei dar neiškilo, tai dar gali iškilti problemų pajamoms gauti. Įmonės finansinė rizika laikytina pavojinga, jei įmonės finansinė būklė pasiekia 2.5 likvidumo lygį ir dar aukštesnį, tai kyla klausimas, ar įmonė nėra sukaupusi tiek apyvartinių lėšų, kad jų nesugeba panaudoti, daug naudoja brangių išteklių: paskolų su didelėm palūkanom, per mažai pigių, lengvatinių kreditų ir kitos priežastys. Analizė patvirtina, kad patenkinamas likvidumo lygis elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo1,4 koef.; vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas 1,2 koef.; maisto produktų gamyba 1,4 koef.; gėrimų gamyba 1,4 koef.; mažmeninė prekyba 1,4 koef.; kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 1,9 koef. Visose analizuotose ūkio šakose pasireiškia patenkinamas trumpalaikių įsipareigojimų valdymas. Patartina siekti 1,0 koef. parametrų, kadangi esama padėtis neigiamai atsiliepia į įmonių pelningumą bei jų veiklos ritmingumą ir patikimumą.
Kritinio likvidumo koeficientas
Kritinio likvidumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos negali būti greitai paverstos į pinigus, todėl trumpalaikis turtas be atsargų dalijamas iš trumpalaikių įsipareigojimų. Kritinio likvidumo rodiklis lygus 1.0 laikomas labai geru ir rodo, kad įmonė gali greitai įvykdyti einamuosius įsipareigojimus. Šis likvidumo rodiklis neturėtų būti mažesnis, kaip 0.5. Ant optimalios ribos, tai yra 0,5 koef. yra mažmeninė prekyba; maisto produktų gamyba 0,8 koef. ir gėrimų gamyba 1,0 koef.. Virš vieneto kritinio likvidumo rodiklis būdingas kompiuteriams ir su jais susijusiai veiklai 1,1 koef., o taip pat statyba 1,1 koef.; elektros, dujų ir karšto vandens tiekimas 1,2 koef. Tose ūkio šakose, kuriose einamojo likvidumo rodiklis yra aukštesnis, o kritinio žemesnis, kaip mažmeninėje prekyboje, tai galima teigti, kad įmonės turi dideles prekybos atsargas, kurios atitraukia apyvartines lėšas ir jos yra užšaldytose atsargose. Apie būtinumą paieškų racionaliai naudoti apyvartines lėšas byloja elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas bei vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo įmonių veikla, kadangi žymiai skiriasi kritinio likvidumo parametrai palyginus su einamuoju likvidumu.
Skolos-nuosavybės koeficientas
Rodiklis parodo, kiek vienam nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Koeficientas atspindi įmonės priklausomybę nuo skolintojų. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo didesnė priklausomybė nuo skolintojų. Jeigu šis rodiklis žymiai didesnis už kitų šios šakos įmonių atitinkamus rodiklius, galima padaryti išvada, kad įmonės veiklos rizika yra ypač didelė. Vertinama labai gerai, jei šis rodiklis yra mažesnis arba lygus 30 proc., o gerai, jei jis yra ne didesnis, kaip 70 proc. Palyginus su visu turimu šioje pozicijoje turtu turi žemą lygį vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo įmonės dėl pakankamai didelio nuosavo kapitalo 5,7 proc.. Mažesnį negu 30 proc. turi elektros, dujų ir karšto vandens tiekimas 29,7 proc.; 20,6 proc. maisto produktų gamyba; gėrimų gamybos 41 proc.; leidybos, spausdinimo ir įrašytų laikmenų atgaminimo didelių apimčių įmonės 26 proc.; mažmeninė prekyba 29,8 proc. bei statyba 3,8 proc. Pastebima tendencija, kad skolintų lėšų lyginamasis svoris visų įsipareigojimų struktūroje išlieka ne aukštas, kadangi bankai rūpindamiesi savo ekonomine galia ir siekiais užtikrinti finansinę drausmę, sugriežtino skolų išdavimo sąlygas, nors tai nepalankiai atsiliepia ūkio veiklos vystymo perspektyvoms.
Atsargų ir pardavimo pajamų santykis
Rodiklis parodo, kaip įmonių vadovai valdo atsargų formavimui skirtą kapitalą. Labai svarbu, kad kaip galima mažiau atsargų tektų vienetui pajamų. Jis parodo, kiek kartų atsargos per ataskaitinį laikotarpį padaro apyvartų. Jis apibudina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo efektyvumą. Palankiausius rodiklius turi kompiuteriai ir su jais susijusi veikla bei paštas ir nuotoliniai ryšiai Atsargų kiekiai nuliniai pajamoms karšto vandens tiekimo, vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo; statybos sektoriuose dėl savo veiklos specifikos. Žymiai aukštesni parametrai yra maisto produktų gamyboje 11,3 proc. ir 8,5 proc. gėrimų gamyboje; drabužių siuvimo 5,4 proc. ir mažmeninėje prekyboje 4,3 proc. Jeigu rodiklis didelis palyginti su praėjusiu laikotarpiu ir kitų tos pačios šakos įmonių analogiškais rodikliais, galima daryti išvadą, kad įmonės turi prekių ar paslaugų realizavimo problemų. Realizavimo problemos gali būti susietos su perprodukcija arba su žema vartotojų mokiąja galia bei aukštomis prekių ir paslaugų kainomis.
Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas
Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas nustatomas trumpalaikius pirkėjų įsiskolinimus dalijant iš pardavimų ir paslaugų bei dauginat iš 360 dienų. Rodiklis parodo, kiek dienų užtrunka įsiskolinimai iki susigražinimo. Nustato per kiek dienų debitoriai sugrąžina įsiskolinimus. Neišieškoto įsiskolinimo riba laikoma 1-2 mėnesiai. Jeigu koeficientas yra didesnis negu praėjusiais laikotarpiais arba žymiai viršija kitų tos pačios ūkio šakos įmonių analogiškus rodiklius, tai reiškia, kad įmonė pernelyg priklauso nuo pavėluotų atsiskaitymų pirkėjų ir, kad ji gali patirti didelių nuostolių. Statistinė analizė byloja, jog elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas 5,3 mėn. bei šalto vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas 7,1 mėn., kai tuo tarpu pirkėjai yra pastovūs su pastoviai nustatytais atsiskaitymo mokestiniais tarifais ir terminais. .Aukštas pirkėjų įsiskolinimo koeficientas rodo būtinumą tikrinti pajamų apskaitą, keisti iš esmės šios veiklos valdymo ir administravimo lygį, reikalaujantį neatidėliotino šių veiklos sferų koregavimo. Visose kitose ūkio šakose pirkėjų įsiskolinimo trukmė ne viršija leistinų ribų. Geresnius rodiklius turi paštas ir nuotoliniai ryšiai, drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas 1,5 mėn. Kitos analizuotos ūkio šakos išlieka leistinose įsiskolinimo ribose.
Per vienerius metus gautinų sumų santykis su pardavimais
Pardavimo pajamos dalinamos iš per vienerius metus gautinų sumų. Jeigu koeficientas yra didesnis negu praėjusiais laikotarpiais arba žymiai viršija kitų tos pačios ūkio šakos įmonių analogiškus rodiklius, tai reiškia, kad tos šakos įmonės pernelyg priklauso nuo pavėluotų atsiskaitymų pirkėjų ir, kad ji gali patirti didelių nuostolių. Debitorinis įsiskolinimas negalėtų būti didesnis, kaip 20-40 proc. Ne viršija leistinų ribų pavėluoti atsiskaitymai mažmeninėje prekyboje 22,9 proc. Aukšti pavėluoti atsiskaitymai būdingi elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo ir vandens surinkimui, valymui ir paskirstymui 54,9 proc.; statybų sektoriuje 57,7 proc.. Kadangi šie rodikliai atsiliepia į visą finansinių srautų cirkuliaciją ūkio mastu, tai turėtų būti neatidėliojant taisytini per mokestinių įsipareigojimų tarifų mažinimą, administravimo gerinimą ir finansinės drausmės užtikrinimą.
Metinis vieno darbuotojo darbo užmokestis
Rodiklis parodo, kad vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojant metams tūkstančiais litų, yra maisto produktų gamyba 26 tūkst. Lt.; gėrimų gamyba 44 tūkst. Lt.; kai tuo tarpu mažmeninė prekyba, kur realizuojami maisto ir gėrimų gamybos produktai turi tik 19 tūkst. Lt.; drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas 21 tūkst. Lt.; kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 19 tūkst. Lt.; paštas ir nuotoliniai ryšiai 18 tūkst. Lt. Prie aukštesnį vidutinį darbo užmokestį turinčių šakų priskirtinos elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas 41 tūkst. Lt. bei vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas 33 tūkst. Lt.Kaip rodoanalitinis vertinimas, didžiausias darbo užmokestis mokamas tose ūkio šakose, kurios nesiejamos su įmonių ekonominiais rodikliais, gyventojų mokiąja galia ir rinkos konkurencingumu.
Pardavimų apimtis vienam darbuotojui
Rodiklis parodo, kokia pardavimų apimtis tenka vienam darbuotojui tūkstančiais litų. Kuo didesnė pajamų apimtis, tuo didesnis veiklos efektyvumas, tuo produkto vieneto kaštai mažesni, tuo didesnis darbo našumo arba aukštesnis darbo automatizavimo lygis. Esant tokioms sąlygoms galima kelti darbo užmokestį dirbantiesiems. Aukščiausias pardavimų lygis vienam darbuotojui mažmeninėje prekyboje 165 tūkst. Lt; elektros, dujų ir karšto vandens 337 tūkst. Lt.; statyba 119 tūkst. Lt.; maisto produktų gamyba 185 tūkst. Lt. ir gėrimų gamyba 481 tūkst. Lt., leidybos ir spausdinimo sektoriuose 152 tūkst. Lt. Žemiausias produktyvumo laipsnis drabužių siuvimo 53 tūkst. Lt.; vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo 66 tūkst. Lt.; pašto ir nuotolinių ryšių 88 tūkst. Lt.; kompiuterių ir su jais susijusioje veikloje 82 tūkst. Lt.. Pastebėtina, kad tarp darbo užmokesčio ir darbo pajamingumo nėra tiesioginio ryšio ir priklausomybės, kadangi prie pačių aukščiausių efektyvumo rodiklių darbo užmokesčio parametrai išlaikomi gana žemi, o kai kuriose veiklos segmentuose reiškiasi atvirkštinis procesas.
Išvados ir pasiūlymai:
Apibendrinant analitinę medžiagą galima teigti, kad analogiškas vaizdas susidarytų tiriant ir kitas ūkio šakas, kadangi jos tarpusavyje glaudžiai yra susietos ir priklausomos viena nuo kitos. Koreguotini procesai turėtų būti vykdomi viso ūkio mastu bendros įstatyminės bazės visiems sektoriams principu.
1.Pastoviai vykdyti įmonių ekonominės veiklos analizę idant būtų atliekamas pastovus ekonominių rodiklių monitoringas ir skubi jų korekcija;
2.Kiekvienoje ūkio šakoje būtina išskirti įmones, turinčias žemiausius parametrus, ir į jas koncentruoti valdymo komandos, konsultantų ir patarėjų dėmesį idant būtų pasiekti aukštesnį ūkio vedimo rodikliai;
3.Kiekvienam įmonės padaliniui formuoti užduotis gaminti arba teikti paslaugas pigiau, kokybiškiau ir panaudoti kuo mažiau visų rūšių išteklių, užtikrinant aukščiausią kokybę;
4.Įmonių veiklą vertinti ne tik pagal pelningumo parametrus bei augimo tempus, bet svarbiausia pagal turto grąžos, darbo našumo rodiklius ir kitus ekonominės veiklos efektyvumo parametrus.
Atgal
.jpg)
