EKONOMIKA
10 25. Valstybės kontrolė: valstybės investicijų srityje būtini sisteminiai pokyčiai
Valstybės kontrolė 2013 metų finansinių (teisėtumo) auditų metu vertino, ar sprendimai tam tikroje valstybės investavimo srityje įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis ir visais atvejais atitinka visuomenės poreikius.
"Kasmet vertindami valstybės investicijų planavimą pastebime, kad šiam procesui pakankamai dėmesio neskiria tiek valstybės politiką formuojančios valstybės institucijos ir įstaigos, tiek savivaldybės. Investicijų valdymo srityje būtini sisteminiai ir neatidėliotini pokyčiai, kad būtų veiksmingai ir lanksčiai reaguojama į aplinkos pasikeitimus ir ekonomikos iššūkius", - apibendrindama auditų rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditų metu nustatyta, kad institucijos ir įstaigos - Krašto apsaugos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijos, Lietuvos kariuomenė ir Aplinkos projektų valdymo agentūra - nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos ir valstybės kapitalo investicijoms, kurios nebuvo įtrauktos į Valstybės investicijų 2013-2015 metų programą, 2013 metais panaudojo 26,7 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Dėl šios priežasties programos vykdymo ataskaita nerodo visų valstybės investicijų - joje nėra duomenų apie šių lėšų panaudojimą.
Aiškindami, kodėl investicijų projektų vykdymas užsitęsia, yra sustabdomas ar atidedamas, daugelis audituotų subjektų pagrindine priežastimi nurodė lėšų stoką. Pritrūkus lėšų tenka keisti prioritetus, gautą finansavimą nukreipiant projektams, kuriems to labiausiai reikia.
Ydinga valstybės investicinių projektų planavimo praktika susiklostė švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos ministrų valdymo srityse. Neužbaigus tęstinių projektų, planuojami ir pradedami vykdyti nauji, kurie ankstesniais metais nebuvo įtraukti į valstybės investicijų programą.
Nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje nepradėta įgyvendinti Greitosios medicinos pagalbos automobilių parko atnaujinimo programa, todėl nėra planuotos lėšų ekonomijos - jos išleidžiamos senų ir dažnai gendančių automobilių priežiūrai ir remontui.
Taip pat paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturi ilgalaikės socialinių paslaugų įstaigų investicijų strategijos, o socialinės globos įstaigų investicijų projektų atrankos tvarka ir patvirtinti kriterijai neužtikrina objektyvios projektų atrankos.
Auditoriai konstatavo, kad didžioji dalis laisvės atėmimo vietų nebus laiku modernizuotos, todėl nuteistieji ir toliau bus kalinami netinkamomis sąlygomis, o už tai teks mokėti kompensacijas.
Savivaldybėse nebaigtų švietimo ir kultūros įstaigų projektų vykdymo laikotarpis siekia 10 ir daugiau metų, dėl to jie praranda aktualumą, jų įgyvendinimas brangsta.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai ir Vyriausybės vykdoma politika planuojant ir skirstant lėšas investicijų programai vykdyti apsiriboja atskirų ūkio sektorių poreikiais ir daugiau remiasi atskiromis iniciatyvomis. Trūksta sisteminio požiūrio ir investicijų naudojimo koordinavimo tarp investavimo sričių.
Audituotoms institucijoms ir įstaigoms Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, padėsiančias efektyviau įgyvendinti valstybės investicijų projektus, užtikrinti investicijų politikos tęstinumą, kryptingumą ir tikslingumą bei pasiekti, kad savivaldybės būtų labiau suinteresuotos projektų įgyvendinimo efektyvumu.
.jpg)
(1).png)
