VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

04 01. Ir vėl ribojimai: net grynųjų apyvartos!!!

Vladimiras Trukšinas

Statistikas, nepriklausomas analitikas

Per beveik septynerius narystės ES metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos 22 proc., o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (platieji pinigai P3) padidintas beveik 2,8 karto!!!

Minėtą pinigų kiekio didėjimą žymia dalimi sąlygojo apyvartinių pinigų – einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių - spartus didėjimas, ypač praėjusiais, 2010 metais. Plačiųjų pinigų kiekiui per praėjusius metus padidėjus 8,9 proc., apyvartinių sąskaitinių pinigų kiekis padidėjo net 29,7 proc., kai grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (išleisti už komercinių bankų ribų) kiekis padidintas 12,7.

Savo ruožtu, einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (sąskaitinių apyvartinių pinigų svarbiausioji dalis) didėjimą sąlygojo spartus indėlių nacionaline valiuta likučių bei jų dalies didėjimas. Einamųjų sąskaitų likučiams per 2010 metus padidėjus 29,7 proc., jų likučiai nacionaline valiuta padidinti 35,6 proc., užsienio valiutomis + 11,8 proc. Tai visiškai nauja pinigų valiutinės struktūros kaitos tendencija (kryptis), palyginti su buvusia, visiškai priešinga, 2009 metais.

Einamųjų sąskaitų indėliuose indėlių nacionaline valiuta dalis šiuo metu ,,laikosi“ ties 70 proc. riba; indėliai užsienio valiutomis sudaro apie 30 proc. jų kiekio. O kadangi grynieji pinigai yra sudėtinė apyvartinių pinigų kiekio dalis, galima teigti, kad šalies ekonomikoje grynųjų užsienio valiutomis turime dar ne mažiau 30 proc. grynųjų nacionalinių apyvartoje, t.y. ne mažiau 2,3 mlrd. Lt (grynieji nacionaliniai apyvartoje 7784 x 0,3). Kiti skaičiavimai rodo, kad grynųjų užsienio valiutomis apyvartoje gali būti ir ne mažiau 4,0 mlrd. Lt. Per šių metų sausio – vasario mėn. grynųjų nacionalinių pinigų kiekis apyvartoje nesikeitė ir laikėsi apie 7,7 mlrd. Lt.

Bet kokiu atveju, siekiant ,,užtvenkti grynųjų upes“, būtina galvoti ir apie grynųjų užsienio valiutomis reikšmingus srautus, kuriuos Lietuvos bankas pinigų statistikoje neapskaito ir jokiais būdais nevertina.

Bet, kalbant apie grynųjų pinigų apyvartos bent kokį ribojimą, būtina vertinti ir tai, kad jų plitimą reikšmingai skatina ir bankai, drastiškai didindami finansinių paslaugų ir operacijų negrynaisiais pinigais įkainius bei tarifus. Tai matome iš Lietuvos banko skelbiamų duomenų, kur bankų paslaugų ir komisinių grynosios pajamos per 9 praėjusių metų mėn. (metinių duomenų lig šiol nepaskelbta) pasiekė 508 mln. Lt, ir jų suma padidėjo palyginti su 2009 m. 9 mėn. 5,1 proc. (kaitos indeksas 1,051). Tuo pat metu mokėjimų negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijų bankuose apimtys sumažėjo nuo 1057,3 mlrd. Lt iki 1031,6 mlrd. Lt, arba -2,4 proc. (kaitos indeksas 0,976). O tai reiškia, kad bankų teikiamų finansinių paslaugų kainos ir tarifai 2010 m. palyginti su 2009 m padidinti 7,7 proc. (1,051:0,976), kai vartojimo infliacija buvo tik 1,3 proc.

Žinant, kad bankų teikiamų finansinių paslaugų kainos bei tarifai ir 2009/2008 metais padidinti 20 proc., tokių paslaugų kainų didėjimas per 2010/2008 metus jau sudaro 29,2 proc., kai vartojimo infliacija buvo vos 5,9 proc.

Todėl bet kokios kalbos apie grynųjų pinigų apyvartos ribojimus didins bankų pajamas ir sunkins ir taip nelengvą finansinę situaciją versle.

Be to, grynųjų apyvartos ribojimų praktinė kontrolė yra labai abejotina.

Ar ne paprasčiau ir efektyviau būtų reikšmingai gerinti mokesčių išieškotojų analitinę veiklą, aiškinant turtų, nepagrįstų legaliomis pajamomis, atsiradimus?

Atgal