EKONOMIKA
01 24. "Ernst&Young" ir "Oxford Economics" analitikai į Lietuvos ekonomikos ateitį žvelgia itin optimistiškai
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,6 procento, prognozuoja profesinių paslaugų bendrovės "Ernst&Young" (EY) ir "Oxford Economics" analitikai. Įvestas euras ir dėl to sumažėjusi finansinė rizika bei atpigęs skolinimasis lems, kad Lietuvos ekonomika augs maždaug tris kartus sparčiau nei euro zonos šalių, o po dvejų metų šis augimas gali siekti ir 5 procentus.
"Ateinančius ketverius metus Lietuvos augimas euro zonos vidurkį lenks tris kartus. Panašios tendencijos bus ir kitose Baltijos šalyse, todėl nors mūsų regionas sudaro tik 0,8 proc. viso euro zonos BVP, jis bus jos augimo vėliavnešys", - sakė EY vadovas Baltijos šalyse Jonas Akelis, pristatydamas naujausią EY "Euro zonos ekonomikos prognozių" apžvalgą.
"Oxford Economics" euro zonos šalių ekonomisto Tomo Rodžerso (Tom Rogers) teigimu, Lietuvos perspektyvos bendrosios valiutos rinkoje išlieka vienos geriausių, nes augantis eksportas didins privačias investicijas, o šios bus skatinamos laisvėjančios pinigų politikos visame regione.
Ekonomisto teigimu, Lietuva sparčiausiai augančios ekonomikos titulą išlaikys bent iki 2018 m., nors pripažino, jog Baltijos šalių ekonomikos yra paveikios ekonominei situacijai Rusijoje, nors šis poveikis ilgainiui mažės.
"Svarbu suvokti, kad, įsivedus eurą ir toliau integruojantis į ES, eksporto srautai į Rytus mažės, todėl mažės ir Rusijos poveikis Baltijos šalių ekonomikoms", - kalbėjo ekonomistas.
J. Akelis pastebi, kad šis prognozuojamas ekonomikos augimas neateis automatiškai, todėl visų pirma reikėtų mąstyti apie Lietuvos ir viso Baltijos regiono patrauklumą užsienio investicijoms, visų pirma liberalizuojant darbo santykius ir mažinant darbo jėgos apmokestinimą, taip pat didinant darbo našumą.
"Turime realistiškai vertinti darbo užmokesčio ir darbo našumo santykį. Galvojant apie produktyvumo didinimą yra du keliai: didinti efektyvumą gaminant daugiau ir greičiau to paties, ką dabar darome (...) Kitas kelias yra pridėtinės vertės didinimas. Paradoksalu, bet turi eiti abiem šiai keliais", - teigė J. Akelis.
Tiesa, kartu su BVP augimu įsisuks ir infliacijos spiralė, tačiau ji bus kur kas nuosaikesnė nei 2007 m. Pernai Lietuvoje ji siekė 0,3 proc., "EY" analitikai prognozuoja, kad 2015 m. infliacija sieks 1,4 proc. o piko metu 2016-2018 m. neviršys 2 proc.
Anot T. Rodžerso, Lietuvoje taip pat kur kas greičiau nei visoje euro zonoje mažės ir nedarbas, kuris iki 2018 m. turėtų smukti maždaug 4 procentiniais punktais iki 7,5 proc. (dabar nedarbas Lietuvoje siekia 11,4 proc.).
Anot "Oxford Economics" analitikų, šie metai bus palankiausi ryšių ir prekybos sektoriams, kurie atitinkamai turėtų augti 4,4 ir 5,5 proc., tuo tarpu žemės ūkio sektorius išlaikys pernykštį 1,6 proc. augimą, o gamybos sektorius augimas sumažės nuo 9,5 iki 4,8 proc.
Lietuvos bankas 3,3 proc. ekonomikos augimą prognozavo rugsėjį, tačiau vėliau savo prognozes sumažino iki 3,1 proc. SEB banko analitikai teigia, kad šiemet šalies ekonomika augs tik 2,6 proc., Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikia 3 proc. BVP augimo prognozę. Anot T. Rodžerso, "EY" pateiktose prognozėse buvo remiamasi "Oxford Economics" naudojamu ir praeityje pasiteisinusiu modeliu.
"Šios įstaigos su savo projekcijomis nenori "prašauti", todėl laikosi konservatyvesnėje pusėje. Ekonomistų prognozės savo lūkesčiais dažnai viršija oficialių institucijų (prognozes) - sakė T. Rodžersas.
.jpg)
(1).png)
