VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

07 22. Lietuvai atsivers pigesnės elektros importo iš Estijos galimybės

Lietuvai ir Latvijai nuo 2020 metų atsivers naujų galimybių importuoti daugiau elektros iš Estijos, kurioje elektra pastarąjį pusmetį kainavo vidutiniškai 25 proc. pigiau nei mūsų šalyje. ES institucijoms patvirtinus finansavimą, Estiją ir Latviją sujungs nauja, trečioji jungtis, kurios galia sieks apie 600 MW.

„Ši jungtis padidins Baltijos šalių elektros tinklų integralumą ir išspręs dabar itin aktualią pralaidumo problemą Latvijos-Estijos pasienyje, dėl kurios lietuviai ir latviai moka didžiausią elektros kainą regione: kartais vidutinė dienos kaina Lietuvoje yra netgi 3-4 kartus didesnė nei Estijoje. Nutiesus trečiąjį kabelį perdavimo pajėgumas tarp Estijos ir Latvijos padidėtų apie 60 proc., iki 1600 MW ir leistų į Lietuvą ir Latviją importuoti daugiau elektros iš pigesnių kainų zonų - Estijos, kur veikia didžiausia Baltijos šalių elektros gamintoja „Eesti Energia", ir per Estiją - iš Suomijos", - sakė „Enefit" generalinis direktorius Janis Betheris.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad dar iki nutiesiant šį kabelį Lietuva jau turės veikiančias 700 MW jungtį „Nord Balt" su Švedija bei 1000 MW „LitPol Link" su Lenkija, bus pakankamai gerai integruota į europinį tinklą, todėl sunku prognozuoti, kiek Latvijos-Estijos jungtis lems kainų pokyčius.

"Rinkoje tikimasi, kad 2016 m. pradėjus eksploatuoti jungtį su Švedija elektros kainos Lietuvoje sumažės - nors dar ir nesusilygins su skandinaviškomis, tačiau prie jų priartės. Todėl Latvijos-Estijos jungtis gali turėti mažiau pastebimą įtaką kainai, tačiau ji turėtų išlyginti kainų skirtumus tarp Lietuvos/Latvijos ir Estijos/Suomijos bei padidins šalių energetinę integraciją ir saugumą", - įsitikinęs „Enefit" vadovas.

Skaičiuojama, kad naujosios jungties tiesimas atsieis 172 mln. eurų. Estijos elektros tinklų sistemų operatorius „Elering" jau pasirašė susitarimą su Europos Komisija dėl šio projekto finansavimo. Pagal sutartį, Europos Sąjunga skirs 65 proc. reikiamų lėšų, t.y. 112 mln. eurų. „Elering" taip pat paskelbė, kad įneš savo dalį - 27 mln. eurų. Šios lėšos bus skiriamos iš pelno, kurį sistemos operatorius gavo iš kontraversiškai vertintų Latvijos-Estijos elektros jungties pralaidumų aukcionų.

Atgal