VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

07 22. ECOFIN posėdyje aptarti ateities darbai

Briuselyje Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų ministrai aptarė ES Tarybai pirmininkaujančio Liuksemburgo pusmečio darbų programą ekonomikos ir finansų srityje bei priemones kaip stiprinti Ekonominę ir pinigų sąjungą, informuojama Finansų ministerijos pranešime spaudai.

"Posėdyje aptarėme svarbiausius darbus ir uždavinius, kuriuos visos Europos ir mūsų pačių labui turime atlikti artimoje ir kiek tolimesnėje ateityje. Lietuva pritaria priemonėms, skirtoms skatinti Europos ekonomiką ir konkurencingumą, stiprinti jos finansų stabilumą. Tikimės, kad užsibrėžtus tikslus pavyks sėkmingai įgyvendinti. Mūsų šalis pasiryžusi konstruktyviai spręsti kylančius klausimus", - sakė Lietuvai atstovavęs finansų viceministras Algimantas Rimkūnas.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. ES Tarybai pirmininkauja Liuksemburgas, kuris numato didžiausią dėmesį ekonominės politikos srityje skirti daugiau nei 300 mlrd. eurų vertės investicijų plano Europai įgyvendinimui. Finansų srityje svarbiausiu darbu Liuksemburgas įvardijo Kapitalo rinkų sąjungos kūrimą. Šios sąjungos tikslas - panaikinti kliūtis, kurios užkerta kelią tarpvalstybinėms investicijoms į ES ir trukdo įmonėms gauti finansavimą. Mokesčių srityje ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė toliau didelį dėmesį skirs kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu globaliame kontekste. ES biudžeto srityje pagrindinis Liuksemburgo prioritetas - derybos dėl 2016 m. ES biudžeto.

Per ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdį buvo aptarta penkių Pirmininkų (Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko, Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos bei Euro grupės) ataskaita, kurioje etapais (iki 2017 m. ir iki 2025 metų) numatomos Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo priemonės.

Iki 2017 m. siūloma sukurti euro zonos nacionalinių konkurencingumo institucijų sistemą, stiprinti makroekonominę priežiūrą užtikrinančias priemones, daugiau dėmesio skirti užimtumo ir socialinei sričiai. Taip pat planuojama baigti kurti Bankų sąjungą: sukurti su bendru pertvarkymo fondu siejamo pereinamojo laikotarpio mechanizmą, susitarti dėl bendros indėlių garantijų sistemos ir pagerinti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) tiesioginio bankų rekapitalizavimo priemonės efektyvumą. Taip pat numatoma inicijuoti Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimą, sustiprinti Europos sisteminės rizikos valdybos vaidmenį, skatinti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą, stiprinti Euro grupės vaidmenį.

Iki 2025 m. numatoma nustatyti bendrus standartus darbo rinkos, konkurencingumo, verslo aplinkos, viešojo administravimo bei kai kuriose mokesčių politikos srityse, kurių ES valstybės turėtų siekti, ir tai būtų reguliariai stebima. Be to, numatoma sukurti fiskalinio stabilizavimo funkciją euro zonai ir integruoti ESM į ES teisinę sistemą, sukurti euro zonos iždą.

Atgal