VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

10 05. Lietuva tarp 140 pasaulio šalių iš 41 vietos pakilo į 36

Lietuva iš 140 pasaulio šalių pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) pakilo 5 pakopomis aukštyn ir užėmė 36 vietą (2014 m. - 41, 2013 m. - 48, 2012 m. - 45), Estija iš 29 nusileido į 30 vietą, Latvija - iš 42 į 44 vietą. 
Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją. Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį (5 vieta), tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui (9), procedūrų pradėti verslą nebuvimą (9), terminų nebuvimą pradėti verslą (9), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (11), galimybę naudotis internetu mokyklose (11).
Aukštas vietas Lietuva užima pagal moterų užimtumą (15), vietinių tiekėjų skaičių (16), eksporto dalį BVP (17), fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių (17), importo dalį BVP (18), vietinės konkurencijos intensyvumą (18), matematikos ir gamtos mokslų ugdymo kokybę (20), turinčių vidurinį (21) ir aukštąjį išsilavinimą gyventojų lygį (21), pradinio išsilavinimo kokybę (22), geležinkelių infrastruktūros kokybę (23), interneto pralaidumą (23), mokslo ir gamybos bendradarbiavimą MTEP srityje (27), darbo užmokesčio ir našumo santykį (27 vieta).
Žemiausias vietas tarp 140 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti (123), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (120), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (116), atleidimo iš darbo išlaidas (109), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (108) ir valdžios reguliavimo naštą (103).
2015-2016 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 16,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją. Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė mokesčių dydį - 14,8 proc., trečioje - ribojančius darbą reglamentus (13,5 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 10,2 proc. apklaustų Lietuvos verslininkų, po 9,3 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą ir korupciją.

Atgal