VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

01 22. Posūkis gerovės valstybės link

Soc. m. dr. Vytautas Ramanauskas

Gerovės sąvoka, kaip nurodo žodynai, reiškia gerą, aprūpintą ir laimingą gyvenimą. Valstybiniu požiūriu gerovę lemia daugybė veiklos sričių, pradedant politine, ekonomine, socialine ir baigiant humanitarine, etine dorovine veikla. Pastarieji tragiški šeimų žūties įvykiai Lietuvoje privertė aukščiausius šalies vadovus susirūpinti socialiniais bei doroviniais, ypač regionų gyventojų, reikalais. Apie šiuos įvykius kalbėdama mūsų Prezidentė pareiškė, kad šiais metais daugiausia dėmesio būtina skirti saugesnei šeimų aplinkai ir didesnei socialinei gerovei. Suprantama, kad siekiant išvengti taip vadinamų „standartinių“ rizikos atvejų, susijusių su nusikalstamumu, daugiausia dėmesio būtina skirti teisėsaugai. Ypač šiuo metu, kai į Europą plūsta imigrantai, iš kurių Švedijoje vienas keturiolikmetis moksleivis siras nužudė savo bendramokslį berniuką lietuvį. Kalbant apie dorovinę veiklą, pagrindinį dėmesį svarbu nukreipti į jaunimo ugdymą ir į kovą su iškrypėliais, girtuokliais bei rūkaliais. Pastaruoju metu daug diskutuojama dėl alkoholio vartojimo sumažinimo įgyvendinimo. Diskusijose girdisi pranešimų, kad metinis grynojo alkoholio suvartojimas, skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvoje padidėjo nuo 10,8 litrų (l) – 2009 m. iki 15,4 l – 2014 m. ir yra vienas didžiausių Europoje. Beje, tuo pačiu metu ir pagal tuos pačius rodiklius mus lenkė tik kaimynė Baltarusija - 17,5 l. Tai baisus ne tiktai šalies etikos bei dorovės, bet ir socialinės plėtros žlugdymas, kurį nedelsiant būtina šalinti, taikant radikaliausias valstybės ir visuomenės priemones. Viena iš nedidelių valstybinių priemonių, siekiant mažinti alkoholio vartojimą, įsigalioja nuo šių metų pradžios. Tai draudimas alkoholinius gėrimus pardavinėti automobilių kuro degalinėse. Tačiau, norint iš esmės pašalinti žudančią alkoholio grėsmę, būtina valstybei ir visuomenei įgyvendinti griežtas teisines, socialines-ekonomines ir moralines-psichologines priemones. Viena jų yra teisinės priemonės, įgalinančios organizuoti alkoholio gamybą ir jo pardavimą tiktai specialiuose centruose – gal tiesiog valstybiniuose. Ekonominiu požiūriu būtina žymiai padidinti alkoholio kainas. Taikant moralines-psichologines priemones, reikia jaunimui uždrausti pirkti ir vartoti alkoholį.

Suprantama, kad siekiant sukurti socialinės gerovės valstybę, būtina sukti į efektyvios ekonomikos, pagrįstos aukštu darbo našumu, kelią. Šiuo keliu eina mūsų jau minėtos Skandinavijos šalys - Švedija, Suomija ir kitos. Vienu svarbiausių, atspindinčių bendrąjį valstybės ekonominį lygį, o tuo pačiu ir darbo našumą bei galimybės siekti gerovės valstybės rodiklių, yra metinis bendrojo šalies vidaus produkto (BVP) lygis, tenkantis vienam gyventojui. Pagal šį rodiklį mes Lietuvoje 3-4 kartus atsiliekame nuo tokių gerovės valstybių kaip Suomija ir Švedija. Tad siekdami sukurti savo gerovės valstybę, privalome pasinaudoti šių šalių patyrimu, pasiekti kuo aukštesnį darbo našumą, taikant pažangiausias technologijas (inovacijas) pramoninėje gamyboje ir užtikrinti bei plėsti galutinai užbaigtų prekių eksportą. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sudaro apie trečdalį visų iš Lietuvos išvežamų prekių vertės. Nemažą dalį, ypač žemės ūkio prekių eksporte, sudaro žaliavos-pienas, grūdai bei kitos žaliavinės prekės. Tai neskatina apdirbamosios pramonės ir darbo vietų plėtros. ES šalių priimtoje ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“ numatyta išsaugoti socialinės rinkos modelį, didinant Europos konkurencingumą pasaulyje. Siekiant šio tikslo, ES užsibrėžė įgyvendinti šiuos planus: užtikrinti, kad 20-64 metų žmonių užimtumas pasiektų 75 proc. , moksliniams tyrimams ir pažangių technologijų plėtrai investuoti 3 proc. BVP, padidinti energijos vartojimo efektyvumą, 20 proc. visos reikiamos energijos išgaunant iš atsinaujinančių (biokuro ir kitų) išteklių. Taip pat būtina siekti, kad bent 40 proc. , 30-40 metų žmonių turėtų galimybes baigti aukštąjį mokslą ir bent penktadaliu sumažėtų skurdo ribą priėjusių piliečių skaičius, kuris ES viršija šimtą milijonų piliečių.

Atgal