VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

01 27. Lietuvoje valstybės skola trečiąjį ketvirtį siekė 38,1 proc. BVP

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, Lietuvoje valstybės skola BVP atžvilgiu trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 38,1 proc. BVP, antrąjį metų ketvirtį - 37,6 proc., pirmąjį 2015 metų ketvirtį - 38,0 proc. BVP. 2014 metų trečiąjį ketvirtį šis rodiklis Lietuvoje sudarė 38,0 procento.
Praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje valstybės skolos ir BVP santykis euro zonoje, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo nuo 92,3 iki 91,6 proc. Visoje Europos Sąjungoje šis rodiklis sumažėjo nuo 87,7 iki 86,0 proc. Palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu, valstybės skola euro zonoje sumažėjo nuo 92,3 iki 91,6 proc., visoje ES - nuo 86,9 iki 86,0 proc.
2015 metų trečiąjį ketvirtį didžiausia valstybės skola buvo registruojama Graikijoje (171,0 proc. BVP), Italijoje (134,6 proc. BVP) ir Portugalijoje (130,5 proc. BVP), tuo tarpu mažiausia - Estijoje (9,8 proc. BVP), Liuksemburge (21,3 proc. BVP) bei Bulgarijoje (26,9 proc. BVP).
Lyginant su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, valdžios sektoriaus skola BVP atžvilgiu sumažėjo dvidešimt vienoje ES narėje, o padidėjo - septyniose. Labiausiai valstybės skolos ir BVP santykis sumažėjo Airijoje (2,7 proc. punkto - p. p.), Italijoje (1,4 p.p.) Bulgarijoje (1,3 p.p.), Suomijoje (1,2 p.p.) ir Maltoje (1,1 p.p.), o labiausiai išaugo - Slovėnijoje (3,3 p.p.), Graikijoje (2,1 proc.) ir Portugalijoje (1,9 p.p.).
Palyginti su trečiuoju 2014 m. ketvirčiu, valdžios sektoriaus skola BVP atžvilgiu sumažėjo 15-oje ES narių, padidėjo - trylikoje. Labiausiai šis rodiklis sumažėjo Airijoje (13,2 p. p.), Graikijoje (6,6 p. p.), Latvijoje (4,8 p. p.), Danijoje (4,6 p.p.), Maltoje (4,5 p. p.) ir Vokietijoje (3,5 p.p.), o labiausiai padidėjo - Slovėnijoje (6,2 p.p.), Austrijoje (4,6 p. p.) ir Kipre (4,1 p. p.).

Atgal